Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje apima įvairias programas, skirtas vaikams nuo vienerių iki šešerių metų, siekiant užtikrinti jų visapusišką raidą ir pasirengimą mokyklai. Švietimo sistema skiria ypatingą dėmesį vaiko ugdymo(si) procesui, orientuodamasi į jo individualius poreikius, gebėjimus ir gerovę.
Ikimokyklinio ugdymo programų įvairovė
Ikimokyklinio ugdymo programa „Žinių šaltinėlis“ yra skirta vaikams nuo 1 iki 5 (6) metų amžiaus, suteikianti jiems pagrindines žinias ir gebėjimus. Priešmokyklinis ugdymas, trunkantis vienerius (išimtiniais atvejais - dvejus) metus, yra skirtas 5 metų vaikams, siekiant padėti jiems subręsti mokyklai. Jis vyksta pagal bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro, bei metodines rekomendacijas.
Tarptautinė programa „Zipio draugai“ skirta 5-7 metų vaikams ir padeda jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, gerinant jų emocinę savijautą. Ši programa moko vaikus, kaip įveikti kasdienius sunkumus, tokius kaip atstūmimas, vienatvė, patyčios ar sunkūs pokyčiai. Ji skatina suvokti ir kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su jais susitvarkyti, ugdo empatiją, padeda ieškoti paramos ir ją priimti.
Darželiuose taip pat vykdomos specializuotos programos, pavyzdžiui, kitakalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymo programa, kurios tikslas - padėti rusakalbiams vaikams (nuo 3 iki 6-7 metų) sėkmingai integruotis į bendruomenę. Sveikatos stiprinimo programa siekia užtikrinti vaikų fizinės ir psichinės sveikatos saugumą bei stiprinimą, formuojant sveikos gyvensenos nuostatas.
Vilniaus rajone priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienerių metų Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą programą. Jis pradedamas teikti vaikui, sulaukusiam 5 metų iki balandžio 30 d. tais kalendoriniais metais, arba išimties tvarka - iki rugsėjo 1 d., įvertinus vaiko poreikius ir pažangą. Vėliausiai priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas, kol vaikui sueina 6 metai.
Ikimokyklinio ugdymo programos atnaujinamos siekiant atliepti šiuolaikinius ugdymo iššūkius. Nuo 2024 m. daugiau kaip 50 proc. mokytojų ir specialistų mokėsi dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį, finansuojamą Europos Sąjungos projekto.
Ugdymo turinio samprata ir principai
Įstaigoje ugdomasis turinys suprantamas kaip procesas, kurio metu išskiriami du lygmenys: planuojamas ir pasiektas ugdymo(si) turinys. Jis sudarytas iš 18 vaiko ugdymo(si) sričių, kuriose išskiriamos esminės nuostatos ir gebėjimai. Žinios ir patirtis vaikai įgyja veikdami: žaisdami, judėdami, pažindami, bendraudami.
Gairės ikimokyklinio ugdymo programoms parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir kokybę. Tarp šių principų yra:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: kiekviena sąveika ir kasdienė rutina yra ugdanti ir turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas: palaikomas kasdienių veiklų žaismingumas, kuriant džiaugsmo ir nuostabos aplinką.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si) principas, užtikrinantis gilų įsitraukimą.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: mokytojas drauge su vaiku apmąsto patirtis, emocijas ir veiklas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima bendradarbiauja kuriant programą ir užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą.
Atnaujintos programos apima 6 ugdymosi sritis: gamtamokslinį ugdymą, kalbinį ugdymą, matematinį ugdymą, meninį ugdymą, visuomeninį ugdymą, sveikatos ir fizinį ugdymą. Siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti individualius poreikius bei galimybes.
Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstai
Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę.
Siekiant įtraukaus ugdymosi, taikoma universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, patraukia dėmesį ir įtraukia į prasmingą vyksmą. Vaikams sudaromos sąlygos rinktis veiklą, medžiagas, veikimo vietas ir laiką, veikti savarankiškai ar bendradarbiaujant.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika. Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus, pritaikydami kontekstą jų plėtotei.
Programoje išskiriami įvairūs ugdymo(si) kontekstai:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: lanksti, visiems vaikams prieinama aplinka ir procesas.
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina džiaugsmą ir nuostabą.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kurti individualų tapatumą, dalyvaujant įvairiuose kultūriniuose kontekstuose.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems komunikavimo būdams ir kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia vaikų smalsumą, skatina aplinkos tyrinėjimą ir gilesnį supratimą.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo realybės kontekstus skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja skaitmeninį sumanumą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: sukuria aplinką, skatinančią vaizduotę, smalsumą ir nuostabą, akcentuojanti kūrybos procesą.
Pasiekimai ir vertinimas
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra nuosekliai įgyjami ir plėtojami vaikų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios, supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 sričių, kurios užtikrina optimalią vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena ugdymo(si) sritis plėtoja visas 18 pasiekimų sričių.
Pavyzdžiui, srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ vertybinė nuostata apima domėjimąsi tuo, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima maisto ragavimą, ruošimą, higienos įgūdžių (tualeto naudojimas, rankų plovimas, veido prausimasis) formavimąsi, saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisyklių supratimą, tinkamų ir netinkamų prisilietimų atpažinimą.
Kitoje srityje, susijusioje su fizine raida, vertinama vaiko judumas, gebėjimas atlikti įvairius judesius (pralįsti, atsistoti, bėgti, šokti, mėtyti kamuolį), koordinacija ir pusiausvyra. Taip pat vertinami smulkiosios motorikos įgūdžiai, tokie kaip daiktų paėmimas, rašiklio ar žirklių laikymas, tikslūs judesiai.
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti ir tobulėti, vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vaikų pasiekimai vertinami individualiai, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais, ir viešai tarpusavyje nelyginami. Pasiekimai su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, bet ne rečiau kaip du kartus per metus.
Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia rekomendaciją apie vaiko pasiekimus mokyklai, kurioje jis tęs mokslus.
