Mokykliniai metai yra itin svarbus etapas kiekvieno vaiko gyvenime, padedantis jam pasiruošti ateičiai.
Kai tėvai (globėjai) nusprendžia pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą pradėti ugdyti vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d., ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. imtinai kreipiasi į Tarnybą dėl vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d., įvertinimo.
Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir privalomas visiems vaikams.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5-eri metai (vaikas, gimęs 2019 m. nuo sausio 1 d.).
Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam 5-eri metai sueina tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos (vaikas, gimęs 2019 m. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.).
Lietuvoje leidžiama pradėti vaiko priešmokyklinio ugdymo procesą anksčiau, t.y. išleisti į priešmokyklinio ugdymo grupę.
Tėvai (globėjai) pateikia Tarnybai prašymą dėl vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d., įvertinimo, nurodydami vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d., ugdymo ir ugdymosi poreikius.
Vaiko brandumo mokyklai vertinimas tai patobulinta Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika (VBMĮ-2). Ši metodika skirta 5 metų vaikams.
Vaiko brandumo mokyklai vertinimo tvarka
Vaiko brandumo įvertinimą priešmokykliniam ugdymui atlieka Tarnybos specialistai pagal specialiai tam parengtą metodiką.
Tarnyba, atlikusi įvertinimą, parengia išvadą-rekomendaciją (pagal pridedamą priedą) dėl tolesnio vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d., ugdymo.
Gavę Tarnybos išvadą-rekomendaciją, sprendimą dėl tolesnio vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d., ugdymo priima tėvai (globėjai).
Jei tėvų sprendimu priešmokyklinis ugdymas buvo pradėtas teikti anksčiau, bet ne anksčiau, negu vaikui tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 d. sueina 5 metai, ir tėvai nesutinka su priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų) ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo (-ų) išvada dėl tolimesnio vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 d. ugdymo galimybių, pateikta rekomendacijoje, parengtoje vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 1270, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki rugpjūčio 14 d. tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į Vaiko gerovės komisiją dėl vaiko brandumo įvertinimo.
Tuo atveju, kai tėvai (globėjai) nesutinka su mokyklos Vaiko gerovės komisijos sprendimu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki rugpjūčio 14 d. tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko brandumo įvertinimo.
Tėvai gali atlikti vaiko brandumo mokyklai įvertinimą.
Vaiko brandumo mokyklai vertinimas nėra vien tik jo intelektinių gebėjimų, žinių patikrinimas, o būtent tai, kaip vaikas gali atsiskleisti nepažįstamoje aplinkoje, parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, kurie nesusiję vien su skaičiavimu ir rašymu.
Kiekvieno vaiko raida yra individuali, unikali. Labai svarbu ją įvertinti ir atsakyti į klausimą, ar ankstyvesnis vaiko išleidimas į mokyklą nepadarys jam žalos, ar vaikas jau yra pakankamai brandus kokybiškai naujai mokyklinei veiklai.
Remiantis Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-1050 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. V-224 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1270 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“, vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 5 metai iki rugsėjo 1 d., gali būti pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas, jei vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą įvertina pedagoginė psichologinė tarnyba.
Tėvai (globėjai) kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d., įvertinimo, ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. imtinai.
Vaiko įvertinimas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje atliekamas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.
Rekomenduojama atlikti brandumo vertinimą gegužės - birželio mėnesiais.
Kauno rajono pedagoginė psichologinė tarnyboje atliekamas vaiko brandumo vertinimas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.
Vilniaus rajono pedagoginė psichologinė tarnyba kiekvienais metais įvertina apie 150 vaikų.
Kaip atrodo vertinimas?
Vaiko brandumo mokyklai vertinimo metodika apima įvairias sritis, siekiant visapusiškai įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai.
Gebėjimas atsiskirti nuo tėvų yra vienas iš brandaus elgesio požymių. Juk akivaizdu, kad vaikas, pradėjęs eiti į mokyklą ar priešmokyklinę grupę, susidurs su tvarka ir lūkesčiais, kurie yra jam nauji, kitokie nei namie. Jam tikrai reikės išsiskirti su tėvais, pasitikėti svetimais žmonėmis, būti savarankišku, laikytis mokyklos ir klasės taisyklių, naujo dienos režimo, vykdyti nurodymus, valdyti pyktį.
Būsimas pirmokas turi būti emociškai atsparus, nesivaržyti bendrauti, nesibaiminti atsidurti tarp nematytų žmonių.
Susitikimo metu vyksta pokalbis tarp psichologo ir tėvų, tuo pačiu jiems duodami pildyti klausimynai, kuriais tėvai vertina savo vaiką.
Testų turinys negali būti atskleidžiamas, vengiant iškraipyti rezultatus.
Tėvams, mėginantiems suprasti, ar vaikas yra pakankamai subrendęs mokyklai, svarbu žinoti vaiko stipriąsias puses ir išskirti sritis, kuriose jam dar reikalinga pagalba.
Tai, kad vaikas pasimeta naujoje aplinkoje, išsigąsta arba nebenori toliau tęsti, užbaigti užduočių, gali rodyti jo emocinį nebrandumą mokyklai, panašų stresą jis išgyventų ir patekęs į mokyklą.
Vaiko brandumo mokyklai vertinimas nėra vien tik jo intelektinių gebėjimų, žinių patikrinimas, o būtent tai, kaip vaikas gali atsiskleisti nepažįstamoje aplinkoje, parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, kurie nesusiję vien su skaičiavimu ir rašymu.
Pirmoje klasėje vaikas mokosi ne tik skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Svarbu jam surasti savo vietą klasėje tarp draugų, suprasti ir priimti, kad jis yra vienas iš mokinių, gebėti sulaukti savo eilės, valingai sukaupti dėmesį ir mokėti klausytis mokytojos. O svarbiausia - atlaikyti nuolat pasikartojančią naujos nežinomos informacijos situacijos stresą.
Vaiko brandumo mokyklai vertinimo tvarka:
- Pirminis pokalbis su vaiku ir jo tėvais (globėjais) (30 min.): Pokalbio metu išsiaiškinami tėvų lūkesčiai, vaiko stipriosios ir silpnosios pusės, ankstesnė patirtis.
- Vaiko įvertinimas Vaiko brandumo mokyklai (VBMĮ-2) metodika (45 min.): Vaikui pateikiamos įvairios užduotys, skirtos įvertinti jo kognityvinius, socialinius ir emocinius įgūdžius.
- Tyrimo duomenų skaičiavimas, analizė, išvados ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimas (2 val.): Surinkti duomenys yra analizuojami, siekiant nustatyti vaiko brandumo lygį ir parengti rekomendacijas.
Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams: Susitikimo metu tėvai supažindinami su tyrimo rezultatais ir gauna rekomendacijas, kaip padėti vaikui sėkmingai adaptuotis mokykloje.
Kaip ruošti vaiką vertinimui?
Vaiko ruošti vertinimui tikrai nereikia. Tai gali sukelti vaikui papildomą įtampą ir jis gali pasirodyti blogiau, negu gali.
Aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jo klausimus. Galite paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau. Ten dirba žmonės, kurie mėgsta bendrauti su vaikais.
Pasirūpinkite, kad vaikas į Tarnybą atvyktų pailsėjęs ir pavalgęs.
Nuraminkite vaiką, atsakykite į jam rūpimus klausimus.
Tėvai yra pirmieji vaikų mokytojai, galintys ir turintys pradėti rengti jį mokyklai jau ankstyvame amžiuje.
Vaiko pasirengimui mokyklai ir mokymosi sėkmei labai svarbus patyrimas namie.
Pirmiausia, tėvai turėtų stengtis suteikti vaikui kuo įvairesnį patyrimą skirtingose situacijose. Reikėtų išnaudoti kasdienio šeimos gyvenimo situacijas mokymuisi. Pavyzdžiui, einant pasivaikščioti, į parduotuvę, gaminant maistą ir pan. Labai svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus.
Kiekvienas vaikas domisi skirtingais dalykais ir turi savitą mokymosi stilių. Svarbu jį stebėti, realiai įvertinti jo gebėjimus, interesus ir prisiderinti prie jų.
Jei vaikas atlieka per lengvas užduotis, patiria per mažai naujovių, jam nuobodu. Jei jis spaudžiamas - tampa nelaimingas ir praranda norą sužinoti ir bandyti ką nors nauja.
Rodyti pavyzdį. Juk vaikai nuolat imituoja. Tėvai turėtų būti mandagūs, paslaugūs ir pagarbūs su vaiku bei kitais žmonėmis.
Konstruktyviai kritikuoti vaiką, nurodant netinkamą jo elgesį, klaidą, o ne vadinant, pavyzdžiui, „žiopliu“ ar „nevykėliu“.
Vaikas turi suprasti, kad nepaisant nieko, tėvai jį mylės ir juo rūpinsis. Reikia vaiką dažnai apkabinti, kalbėtis su juo, žaisti ir skaityti kartu, skirt laiko vien tik jam. Taip pat sakyti, kaip gera būti jo tėvais.
Vaikas turi jausti, kad jis dalinasi namais su kitais, yra šeimos narys.
Vaikas turi turėti galimybę bendrauti su įvairiausiais žmonėmis. Kuo daugiau būti su kitais vaikais, žaisti, derėtis, planuoti, ginčytis. Nereikėtų skubėti spręsti jų konfliktų.
Gerai, kai tėvai pamoko ir skatina vaiką susipažinti ir susidraugauti su nepažįstamais vaikais.
Galima kartu stebėti įvairius žmones, aptarti jų santykių ypatumus, kalbėti apie žmonių panašumus ir skirtumus (pvz., kad jie yra iš kitų kultūrų, kaip jie rengiasi, kaip gyvena, ką valgo).
Tegu vaikas pratinasi pabūti be tėvų, pvz., su gimininaičiais. Žinoma, svarbu, kad vaikas iš anksto žinotų, kur ir su kuo jis leis laiką, kada vėl susitiks su tėvais.
Visi namai turi taisykles, reikėtų jas aptarti su vaiku, nustatyti ribas. Taip vaikas mokysis atsakomybės, paklusti tam tikrai tvarkai.
Vaikams, kuriems nustatytos aiškios ribos, geriau sekasi mokykloje, nei tiems, kurie auklėjami beveik be kontrolės arba ji yra labai griežta. Reikėtų nukreipti vaiko elgesį, bet nebūti diktatoriais.
Paaiškinti vaikui įvairių reikalavimų prasmę, pvz., mašinėlę nuo laiptų pasiimti reikia todėl, kad kažkas gali nugriūti užkliuvęs (o ne dėl to, kad „aš taip pasakiau“).
Vaikas gali mokytis atsakomybės priimdamas natūralias pasekmes, pvz., suprasdamas, kas nutiks, jei neprižiūrės drabužių.
Reikėtų kalbėti su vaiku apie netinkamą elgesį, aptarti, kas atsitinka blogai pasielgus. Padėti vaikui pačiam sugalvoti, koks yra tinkamas elgesys konkrečioje situacijoje.
Pasidžiaugti vaikui pasielgus tinkamai - tai veikia geriau nei bausmės.
Nereikia saugoti vaiko nuo klaidų. Jis turi suprasti, kad jų pasitaiko, iš jų mokomasi, turi prisitaikyti prie nusivylimų.
Vaikai laukia mokyklos pradžios, kai tėvai laukia šio įvykio. Reikėtų išreikšti teigiamas nuostatas į mokymąsi ir mokyklą, rodyti entuziazmą dėl vaiko veiklos, skatinant jį didžiuotis savo pasiekimais.
Kalbėti su vaiku apie mokyklą, smagius dalykus, kuriuos jis ten darys, kokių svarbių ir naudingų dalykų galės išmokti.
Stebėdamas ir veikdamas kartu, vaikas gali pajausti, kad skaitymas ir rašymas yra ne tik smagi, bet ir labai naudinga veikla (pvz., matydamas, kaip suaugę ieško svarbios informacijos knygose, žinynuose).
Gerai prisitaikiusiems mokykloje vaikams tėvai paprastai nuo labai mažų dienų yra garsiai skaitę daug knygų. Net jei vaikas nesupranta, apie ką skaitoma, jis mėgsta būti kartu, klausytis tėvų balso ir mokosi kalbos.
Norint padėti vaikui ugdyti pažintinius gebėjimus, svarbu su juo kuo daugiau kalbėtis. Galima dažnai komentuoti, kas daroma, pvz., atliekant namų ruošos darbus („dabar įdėsime nešvarius rūbus į skalbyklę“). Taip pat skatinti vaiką komentuoti, pasakoti savo įspūdžius, pasakyti apie jausmus.
Užduoti vaikui klausimus, į kuriuos jis galėtų atsakyti daugiau nei „taip“ arba „ne“. Pvz., vaikštant rudenėjančiame parke, klausti, kuo panašūs ir skirtingi renkami lapai.
Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA
Teisės aktai
- ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2013 M. LAPKRIČIO 21 D. ĮSAK. NR. V-1270 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“.
- ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2021 M. GRUODŽIO 27 D. ĮSAK. NR. V-224 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1270 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ pakeitimo“.
- Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. V-1050 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. V-224 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1270 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“.
tags: #vaiku #brandumo #mokyklai #ivertinimo #metodika
