Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters kūnas ne tik saugo save, bet ir rūpinasi būsimo kūdikio sveikata. Nėščiųjų imuninė sistema veikia kitaip nei įprastai - ji tampa jautresnė įvairioms infekcijoms, todėl labai svarbu pasirūpinti tinkama apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti - skiepai, kurie padeda apsaugoti nėščiąją ir kūdikį nuo rimtų ligų ir jų komplikacijų. Skiepai padeda apsaugoti moterį ir jos kūdikį nuo pavojingų infekcijų tiek nėštumo metu, tiek pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis.
Nors daugeliui žmonių kai kurios ligos atrodo lengvai įveikiamos, nėščiosioms jos gali sukelti rimtų komplikacijų. Kvėpavimo takų infekcijos nėštumo metu gali sukelti sunkesnę ligos eigą ir pavojų vaisiaus vystymuisi. Gripo ar COVID-19 infekcijos metu pasireiškiantis karščiavimas nėštumo metu taip pat gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi. Kokliušas - ypač pavojingas naujagimiams, kurių imuninė sistema dar nėra pakankamai stipri.
Lietuvoje nėščiosios valstybės lėšomis skiepijamos nuo gripo ir kokliušo. Šis skiepas rekomenduojamas visoms nėščiosioms, juo galima skiepytis bet kuriuo nėštumo trimestru. Gripas nėštumo metu gali sukelti stipresnius simptomus nei įprastai, padidinti ankstyvo gimdymo ar kitų komplikacijų riziką. „Gripo vakcina yra saugi, naudojama jau daugelį metų ir suteikia nėščiosioms bei jų kūdikiams papildomą apsaugą nuo sunkių komplikacijų. Nuo 2023 m. nėščiosios Lietuvoje valstybės lėšomis gali pasiskiepyti nuo kokliušo. Šis skiepas skiriamas kiekvieno nėštumo metu. Kodėl šis skiepas svarbus? Nors nėščiosios kokliušu paprastai neserga sunkiai, ši liga yra itin pavojinga naujagimiams. Kūdikiams iki 6 mėnesių gresia sunkios komplikacijos: kvėpavimo sutrikimai, plaučių uždegimas, neurologiniai pažeidimai ir net mirtis. Remiantis statistikos duomenimis, apie 1 proc. „Dažniausiai kūdikiai šia liga užsikrečia nuo savo artimųjų - tėvų, senelių, vyresnių brolių ar seserų. Tyrimai parodė, kad nėščiosioms skiepytis nuo COVID-19 yra ne tik saugu, bet ir naudinga. „Nėščiosios dažnai baiminasi, kad vakcinos gali pakenkti jų kūdikiui, tačiau klinikiniai tyrimai rodo, kad jos yra saugios tiek mamai, tiek vaisiui.
Raudonukės pavojus nėštumo metu
Raudonukė yra laikoma vaikų liga, kadangi ja dažniausiai serga maži ir mokyklinio amžiaus vaikai. Raudonukės simptomai iš pradžių primena paprastą peršalimą. Peršalimo simptomus staiga papildo bėrimas - beveik iškart išberia visą kūną. Bėrimas neryškus, rausvos spalvos, dėmelės neiškilios, mažos, dažniausiai nesusilieja, išbertų vietų neniežti. Jeigu raudonuke susergama pirmosiomis nėštumo savaitėmis, nėštumas neretai pasibaigia persileidimu. Jeigu susergama pirmąjį nėštumo trimestrą, tikimybė, kad vaikas turės sunkių apsigimimo formų yra didesnė nei 80%.
Jeigu sulaukusi vaisingo amžiaus ir ateityje pastoti ketinanti moteris nėra tikra, ar ji sirgo raudonuke, ar buvo paskiepyta, vertėtų kreiptis į savo gydytoją. Jeigu tokio įrašo nėra, vertėtų atlikti serologinį tyrimą, parodantį ar kraujyje yra IgG antikūnų prieš raudonukės virusą. Jeigu tokių antikūnų yra, moteris turi imunitetą.
Vis dėlto, ne visi skiepai nėštumo metu yra tinkami. Gyvos susilpnintos vakcinos, tokios kaip tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) ar vakcina nuo erkinio encefalito, nerekomenduojamos, nes jų poveikis nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas. NVSC specialistė atkreipia dėmesį, kad gyva susilpninta vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės nėščiajai skiepytis negalima. Taip pat besilaukiančiai moteriai negalima skiepytis nuo erkinio encefalito. „Šios vakcinos yra saugios. Tačiau klinikiniuose tyrimuose nėščiosios ir žindančios moterys nedalyvauja, tad nėra duomenų apie vakcinų joms poveikį. O kadangi duomenų nėra, kai kurių vakcinų naudojimas yra tiesiog ribojamas, - aiškina D.Razmuvienė. - Apsauga nuo šių infekcijų reikėtų pasirūpinti dar iki nėštumo. Visgi jeigu moteris gyvena endeminėje zonoje, kur nors pamiškėje, ir jai gresia didelė rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu, gydytojas gali nuspręsti nėščiajai leisti pasiskiepyti. Užkrečiamosios ligos nėštumo metu gali sutrikdyti ne tik nėščiosios, bet ir vaisiaus sveikatą.
Tymų, parotito, raudonukės bei vėjaraupių vakcinų reikėtų vengti nėštumo metu. Vilija Sniečkuvienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikaAgnė Misiūtė, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetasDoc. dr. Naujagimiai ir vaikai Lietuvoje yra skiepijami pagal skiepų kalendorių, kuris yra sudaromas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos komisijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas. Su šiuo metu galiojančiu skiepų kalendoriumi galite susipažinti Valstybinių ligonių kasų internetiniame puslapyje. Dažniausiai nėštumą planuojančios moterys domisi galimybe pasiskiepyti nuo tų ligų, kurių skiepus dėl tam tikrų priežasčių jos yra praleidusios ar nepasiskiepijusios reikiamą kiekį kartų. N. Sakalauskė „Tėvų darželio“ laidoje papasakojo, kad po kiekvieno skiepo jis yra užfiksuojamas ambulatorinėje paciento kortelėje, tai reiškia, kad jei nesate tikra, ar esate skiepyta nuo tam tikrų ligų, tai visada galima patikrinti. Taip pat labai svarbu žinoti, kad nėščiųjų negalima skiepyti raudonukės, epideminio parotito („kiaulytės“), tymų, vėjaraupių vakcinomis. Pasiskiepijus šiais skiepais nėštumo metu (pvz., dar apie jį nežinant) didėja persileidimo, apsigimimų tikimybė.
Idealiu atveju rekomenduojamomis vakcinomis moteris turėtų pasiskiepyti prieš pastodama. Prieš skiepijant vaisingo amžiaus moteris, reikėtų įsitikinti, ar skiepijamoji ne nėščia ir ar neplanuoja pastoti per artimiausias 4 savaites. Nėštumo metu skiepyti gyvomis vakcinomis nerekomenduojama. Po įskiepytos gyvos vakcinos reikėtų vengti pastoti 28 dienas. Nors pastojus iš karto po skiepijimo gyvomis tymų, parotito, raudonukės, vėjaraupių ar geltonosios karštligės vakcinomis teratogeninis poveikis vaisiui nebuvo pastebėtas.
Pašilaičių šeimos medicinos centro gydytojai ragina būsimas mamas laiku pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu ir atvykti pasikonsultuoti dėl nėščiųjų skiepų.
Skiepai, kuriais nėščiosios gali ir turėtų skiepytis
Valstybės lėšomis nėščiosios skiepijamos ir gripo vakcina. Taip pat žr „Aukšta temperatūra, kuri būdinga gripo virusinei infekcijai ir trunka kelias dienas, gali neigiamai paveikti vaisiaus raidą. Nuo gripo nėščiajai galima skiepytis bet kuriame nėštumo trimestre. Tačiau reikia įvertinti tai, kad imunitetas susidormuoja ne iškart, maždaug per dvi savaites. Skiepas saugo tiek motiną, tiek vaisių“, - pasakoja D.Razmuvienė. „Nėščiosios dažnai bijo, kad skiepai neigiamai paveiks kūdikį, tačiau klinikiniai tyrimai, ypač su gripo vakcina, kuri naudojama jau apie 30 metų, rodo, kad baimei pagrindo nėra. Visos reakcijos į vakcinas yra registruojamos Europos vaistų agentūros stebėsenos centre. Rezultatai rodo, kad jos visiškai saugios”, - teigia NVSC specialistė. Saugios nėščiajai ir COVID-19 vakcinos. „Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad nėščiosioms skiepytis COVID-19 vakcina ne tik kad nepavojinga, bet ir naudinga. Skiepas nuo pavojaus sveikatai saugo ne tik moterį, bet ir vaikelį“, - aiškina D.Razmuvienė.
Nėščiosios skiepijamos trivalente difterijos, stabligės ir kokliušo vakcina, kuri papildomai apsaugo dar nuo dviejų ligų, labai pavojingų naujagimiams, tačiau retesnių nei kokliušas. Pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas, šia vakcina moteris turi būti skiepijama kiekvieno nėštumo metu 27-36 nėštumo savaitę. Esant neišnešiotumo rizikai, vakcinacija galima ir anksčiau - nuo 20 nėštumo savaitės. Nuo pernai pavasario nėščiosios kokliušo vakcina skiepijamos valstybės biudžeto lėšomis.
Pasaulyje (daugiausia Afrikoje, Azijoje) kasmet registruojami keli tūkstančiai naujagimių stabligės atvejų. Europoje naujagimių stabligė pasitaiko labai retai. Suaugusiems skirtoje stabligės ir difterijos toksoidų vakcinos sudėtyje, palyginti su vaikams skiepyti skirta vakcina, yra mažesnis difterijos toksoidų kiekis. Pagrindinis nėščiųjų imunizacijos šia vakcina tikslas yra naujagimių stabligės profilaktika. Geriau moterį paskiepyti dar iki nėštumo, tačiau vakcina saugi ir nėščiosioms. Suaugusiųjų skiepijimui skirtoje stabligės, difterijos ir kokliušo vakcinoje esantis kokliušo antigenų kiekis yra mažesnis negu vaikams skiepyti skirtoje vakcinoje DTaP. Susižeidus ar esant nudegimui, ypač esant giliai durtinei žaizdai, užterštai dirvožemiu, tvarkant žaizdą, būtina paskiepyti nėščiąją nuo stabligės, tai galima atlikti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.
Nėščiosios neserga kokliušu dažniau ar sunkiau, tačiau dėl nesubrendusio ląstelinio imuniteto kokliušas pavojingiausias neskiepytiems naujagimiams. Nėščiąsias nuo kokliušo rekomenduojama skiepyti nuo 27 iki 38 nėštumo savaitės. Nuo kokliušo taip pat rekomenduojama paskiepyti šeimoje gyvenančius paauglius ir kitus šeimos narius, skiepytus anksčiau nei prieš 10 metų, tokiu būdu sukuriant apsaugą naujagimiui (kokono strategija), kol jis pats bus paskiepytas pagal vaikų skiepų kalendorių.
Pneumokokinė polisacharidinė vakcina, Haemophilus influenzae b tipo (Hib) ir meningokokine vakcinomis rekomenduojama skiepyti suaugusias moteris, kurios turi padidėjusią riziką sirgti šiomis infekcijomis. Tai yra moterys, gyvenančios šių sukėlėjų endeminėse zonose, arba besiruošiančios į jas keliauti, taip pat galinčios susidurti su infekcija darbe, sergančios tam tikromis ligomis (esant pašalintai blužniai, sergant leukemija, ŽIV ir kitomis ligomis). Geriausia paskiepyti iki pastojant, tačiau yra saugu skiepyti nėščiąsias antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliu. Nėra ištirtas vakcinų saugumas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, tačiau taip pat nėra dokumentuotų nepageidaujamų reakcijų skiepijant nėščiąsias.
Nėščiąsias galima skiepyti hepatito B vakcina. Nuo 1998 metų Lietuvoje hepatito B vakcina skiepijami naujagimiai, o nuo 2002 metų - dvylikamečiai. Tačiau dauguma Lietuvoje gyvenančių suaugusiųjų nėra paskiepyti šia vakcina. Hepatito B vakcina yra rekombinantinė, todėl negali pakenkti vaisiui ar naujagimiui, jei motina buvo paskiepyta nėštumo metu. Vakcinacija nuo hepatito B viruso infekcijos gali būti tęsiama pastojusiai moteriai, kuri pradėjo skiepytis iki nėštumo, neatsižvelgiant į nėštumo laiką.
Geltonoji karštligė - tai tropinių uodų pernešama virusinė infekcija, paplitusi Pietų Amerikoje ir subsacharinėje Afrikoje, kuri dažnai baigiasi mirtimi. Nėštumo metu reikėtų vengti keliauti į endemines geltonojo drugio šalis. Jei nėščiajai išvykimas yra neišvengiamas, o užsikrėtimo geltonojo drugio virusu rizika yra didelė, rekomenduojama skiepytis geltonojo drugio vakcina. Nėščiosioms, nuvykusioms į geltonojo drugio endeminę šalį, taip pat rekomenduojama vengti kontakto su virusą pernešančiais uodais - likti miestuose, neiti į lauką auštant ir prietemoje, lauke nešioti apsauginius drabužius, naudoti specialius repelentus, skirtus tepti ant atviros odos plotų. Atlikti tyrimai parodė, kad ši vakcina gali būti įskiepijama nėštumo metu. Vaisiaus užsikrėtimo rizika yra maža. Jei moteris paskiepyjama jau būdama nėščia, nėštumo nutraukti nerekomenduojama.
Visos inaktyvintos vakcinos ir imunoglobulinų preparatai gali būti skiriami nėščiosioms, nes nėra įrodymų, kad jos turėtų neigiamą poveikį motinai ar vaisiui. Šios vakcinos, esant medicininių indikacijų, gali būti skiriamos bet kuriuo nėštumo metu, net ir pirmuoju nėštumo trečdaliu, nes infekcijos sukeltos žalos rizika yra kur kas didesnė nei vakcinos. Pavyzdžiui, skiepyti sezonine gripo vakcina rekomenduojama iki gripo sezono pradžios, neatsižvelgiant į nėštumo laiką.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad prieš kiekvieną skiepą - ar tai būtų kokliušo, gripo ar COVID-19 - nėščiosios sveikatos būklė turėtų būti įvertinta šeimos gydytojo ar nėštumą prižiūrinčio akušerio ginekologo.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Nėščiųjų skiepų patirtis ir rekomendacijos.
Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters kūnas saugo ne tik save, bet ir būsimą naujagimį. Dėl šios priežasties nėščioji tampa labiau pažeidžiama įvairioms infekcijoms, todėl svarbu tinkamai pasirūpinti apsauga nuo ligų dar prieš nėštumą arba jo metu.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad prieš planuojant nėštumą, moteriai reikėtų pasirūpinti persirgtų ligų ir skiepų istorijomis. Nėštumo metu moters imuninė sistema saugo dvi gyvybes - tiek mamą, tiek būsimą naujagimį. Dėl to imuninė sistema gali dirbti mažiau efektyviai, nėščioji tampa labiau imli įvairioms užkrečiamoms ligoms, įskaitant tas, kurios valdomos skiepais.
„Nėščiajai rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš nėštumą, bet jei to padaryti nepavyko, nėštumo periodu jai galima skiepytis nuo kokliušo, gripo ir COVID infekcijų“, - tris ligas išskiria NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Nėščiosios dažnai baiminasi, kad skiepai neigiamai paveiks kūdikį, tačiau klinikiniai tyrimai rodo, kad jos yra saugios tiek mamai, tiek vaisiui. Vis dėlto, ne visi skiepai nėštumo metu yra tinkami. Gyvos susilpnintos vakcinos, tokios kaip tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) ar vakcina nuo erkinio encefalito, nerekomenduojamos, nes jų poveikis nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas.
Po skiepų galimos tik vietinės reakcijos - paraudimas, patinimas ar skausmas dūrio vietoje, taip pat mieguistumas, bendras silpnumas, kartais - nedidelė temperatūra.
Nėščiųjų skiepijimo principas remiasi infekcinės ligos rizikos motinai ir vaisiui įvertinimu ir palyginimu su galima vakcinos sukelta žala. Pagrindinis nėščiųjų skiepijimo principas remiasi infekcinės ligos rizikos motinai ir vaisiui įvertinimu ir palyginimu su galima vakcinos sukelta žala. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie nėščiųjų skiepijimą negyvomis vakcinomis, siekiant užtikrinti naujagimių apsaugą pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol pačių naujagimių skiepyti dar negalima.
Nėščioms moterims, kurios neturi imuniteto nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito ir vėjaraupių, rekomenduojama pasiskiepyti prieš pastojant. Tokiu būdu būtų galima išvengti infekcijų, žalojančių tiek motiną, tiek vaisių.
`
