Šypsena yra viena maloniausių žmogaus išraiškų. Tai stebimas laimės, džiaugsmo ir pasitenkinimo ženklas, galintis nušviesti kambarį ir suteikti paguodos aplinkiniams. Tačiau ką daryti su naujagimiais? Ar jie gali šypsotis dar prieš pradėdami kalbėti ar suprasti juos supantį pasaulį? Pasirodo, atsakymas yra teigiamas! Natūralu, kad tėvai nerimauja dėl savo naujagimio elgesio ir raidos, tačiau šypsena gali būti sveiko kūdikių augimo ir raidos požymis.

Kada galima tikėtis pirmojo kūdikio šypsnio?

Ką tik gimę kūdikiai dar negali ryškiai matyti aplinkinio pasaulio. Naujagimiai mato tik maždaug 20-37 cm atstumu, o tai reiškia, kad jie įžiūri tik juos laikančio asmens veidą. Po kelių savaičių jų regos lauko atstumas padidėja. Kai tai įvyksta, kūdikis pradeda matyti toliau esančius daiktus, formas ir veidus. Taigi jis pradeda pastebėti emocijas, įskaitant šypsenas, ir pradeda jas mėgdžioti. Pirmieji tikslingos šypsenos ženklai pasirodo tarp dviejų ir trijų mėnesių amžiaus.

Manoma, kad kūdikis pradeda šypsotis, supratęs, kad gali tai padaryti. Tačiau kai jis pamato, kokią tėvų ir kitų žmonių reakciją sukelia jo šypsena, jis pradeda šypsotis dažniau. Kūdikio šypsena pasirodo ir tuomet, kai kažkas jam sukelia džiaugsmą.

Šypsena, kurią matome kūdikio veide pirmąsias jo gyvenimo savaites, yra nevalinga. Ji atsiranda dėl raumenų įtempimo ir atrodo tarsi vaikutis šypsotųsi. Dažniausiai ši šypsena matoma kai kūdikis miega. Nėra aiškaus laiko, kada jau kūdikis pradeda šypsotis sąmoningai. Dauguma mažylių ima šypsotis ne tik lūpomis, bet ir akytėmis, sulaukę 5 savaičių amžiaus. Šia šypsena kūdikiai apdovanoja tik savo tėvus arba dar keletą asmenų, kuriuos jie gerai pažįsta. Kūdikį mokyti šypsotis nėra reikalo, šis gebėjimas vystosi natūraliai.

Pirmus pusantro mėnesio šypsena naujagimis šypsosi vadinamąja endogenine šypsena, kuri atsiranda be jokios stimuliacijos, pati savaime, yra nevalinga, dažna snūduriuojant pavalgius ar prieš valgant, miegant ir yra susijusi su REM (greitųjų akių judesių) miego faze. 6-8 savaičių kūdikis pradeda šypsotis tam, kas jam malonus: balsui, veidui. Dažniausiai ji atsiranda tada, kai kūdikis prieš save pamato kažką panašaus į žmogaus veidą: nosį, dvi akis, kaktą, taip pat, kai tas veidas linksi. Šypsena dingsta, kai veidas pasisuka profiliu arba trūksta kurio nors iš minėtų elementų. Šio amžiaus kūdikiai šypsosi ne tik žmogaus veidui, taip pat ir, pavyzdžiui, balionui su nupiešta nosimi, akimis, lūpomis. Šypsena šiame amžiuje yra reakcija į sensorinį patyrimą ir dar nėra socialinis atsakas.

2-3 mėnesių kūdikių šypsena, gugavimas jau „susiderina“ su mamos kalbėjimu, šypsojimusi. Vadinasi, šypsena jau tampa socialiniu signalu, t. y. iki šiol ji buvo labiau vidinė reakcija (sakome „šypsosi sau“), dabar rodo, kad vaikas nori ryšio, bendrauti, perduoda žinią apie save (kaip jaučiasi) ir yra atsakas į kitų jam siunčiamas emocijas. Atsiranda malonių mainų galimybė - keistis jausmais. Be to, ši šypsena yra ir geras neonatologinis požymis, reiškiantis, kad smegenys gerai funkcionuoja, t. y. vaikutis šypsosi, nes yra sveikas, vadinasi ir laimingas. Tuo tarpu endogeninė šypsena šiuo požiūriu nereiškė nieko, nes net ir turintys įgimtų smegenų trūkumų naujagimiai šia šypsena šypsosi taip pat dažnai kaip ir sveiki mažyliai.

6-9 mėnesių kūdikis ne tik atsako šypsena, bet ir bando sukelti šypseną mamai. Kūdikis tampa aktyviu bendravimo dalyviu.

Maždaug 9 mėnesių vaikas supranta, kad mama yra ypatinga, ji gali būti, gali nebūti. Atsiranda nepažįstamų žmonių nerimas. Anksčiau kūdikis buvo gana draugiškas su visais, bet dabar šypsosi nepažįstamiems mažiau.

Po kūdikystės, t. y. sukakus vieneriems metams, vaikai šypsosi rečiau. Greičiausiai todėl, kad išmoksta, sugeba savo jausmus išreikšti ir kitaip: žodžiais, prisilietimais, žaisdami.

Kūdikiai paprastai pradeda valingai / sąmoningai šypsotis sulaukę ~2 mėn. Gera žinia - jog kūdikiui pradėjus valingai šypsotis vis mažėja ir verksmo be jokių objektyvių priežasčių epizodų. Kartais tėvai tvirtina, kad naujagimis šypsosi nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. 2 mėn. sulaukę kūdikiai būdraudami atkreipia dėmesį į viską, ką mato ir girdi aplink. Jis vis geriau atpažįsta ir juo besirūpinančius artimuosius. Veikiausiai kūdikiai susijaudina, nudžiunga, kai kiti žmonės jiems šypsosi, todėl mainais jiems dovanoja šypseną. Tuo metu per šypseną prasideda komunikavimas. Esminis skirtumas tarp reflekso ir tikrosios šypsenos - laikas ir trukmė. Tikroji šypsena pasirodo kaip atsakas į kažką, pavyzdžiui, pamačius vieno iš tėvų veidą ar išgirdus skardų broliuko ar sesutės balsą. Iš pradžių kūdikis pradės šypsotis iš arti pamatęs kažkieno veidą ir išgirdęs balsą, kai dainuosite jo mėgstamą lopšinę ir pan.

Maždaug 5 mėn. sulaukęs kūdikis jau pradeda juoktis, kartais tai nutinka ir dar anksčiau. Matydamas žmonių reakcijas, kūdikis įgis daugiau pasitikėjimo, pradės naudoti ir „garso efektus“. Pirmiausia kūdikis pradės guguoti, po to - kikenti, krykštauti.

Kaip paskatinti kūdikio šypseną?

Galite paskatinti kūdikį šypsotis šiais būdais:

• Žaiskite interaktyvius žaidimus: vaikiški žaidimai su pirštukais ar pakutenimais gali anksti išprovokuoti kūdikio šypseną.
• Kalbėkitės su kūdikiu: kai kūdikis išgirsta pažįstamus balsus, jį užplūsta saugumo jausmas ir džiaugsmas, kuris priverčia nusišypsoti.
• Dainuokite kūdikiui: išgirdęs pažįstamą dainelę kūdikis nurims ir nusišypsos.
• Šypsokitės: kai mama arba tėtis nuoširdžiai nusišypso kūdikiui, jis pajunta iš jų sklindančią meilę ir pats nori atsakyti tuo pačiu.

Linksmos išraiškos, kutenimas, smagūs žaidimai gali pralinksminti kūdikį ir jis ims šypsotis, bet tik tuomet, jei jam patinka vaizdas, kurį jis mato.

Pirmosios valingos šypsenos niekaip nesulaukiate? Kūdikį šypsotis tikrai galite paskatinti. Kuo dažniau kūdikį kalbinkite. Bandykite kūdikį prajuokinti: rodykite visokias juokingas grimasas, išpūskite žandus, skleiskite neįprastus garsus, mėgdžiokite gyvūnus, kutenkite kūdikio padukus ar švelniai pūskite orą jam į pilvą ir kt.

Nuo pat pirmųjų dienų bendraudami su savo mažyliu ne tik sukursite artimus ryšius, bet ir padėsite jam sėkmingai augti ir tobulėti. Kalbinkite kūdikį jo tariamais garsais. Kiekvieną garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Toks bendravimas skatina kūdikį mėgdžioti. Parodykite vaikui, kad supratote jo mintį ir palydėkite tai taisyklinga kalba, pakeisdami ir išplėsdami vaiko vieno žodžio sakinį. Vaiko pasakymas: Bata. Tėvų pakartojimas: Taip, čia yra tavo batai. Vaiko pasakymas: Lialia. Vaikščiodami, valgydami, žaisdami kalbėkite apie tuos daiktus, su kuriais vaikas veikia: „Eisim į lauką. Imk batą. Mama auna batus. Rišu tavo batus“. Vaikams patinka žiūrėti savo ir kitų šeimos narių nuotraukas. Vartydami nuotraukų albumus aiškinkite, ką vaikas veikė. Žaiskite su lėlėmis, mašinomis ar kitais mėgstamais vaiko žaislais. Skaičiuokite su vaiku įvairius daiktus, kūno dalis: dvi rankos, dvi kojos, du batai. Įsiklausykite į aplinkos garsus (vėją, lietų, medžių ošimą), laukinių paukščių balsus: kar kar (varna), ga ga (gandras); automobilio (žžž), traukinio (tuku tuku) skleidžiamus garsus; naminių gyvūnų ir paukščių balsus: miau (katė), au au (šuo), mū mū (katvė), kakariekū (gaidys), kut kuda (višta). Skambinkite, barškinkite, grokite su dviem žaislais (daiktais, muzikos instrumentais). Paslėpkite kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turės rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą.

Kada reikėtų sunerimti, jog kūdikis nesišypso?

Kūdikis tikslingai šypsotis pradeda per pirmuosius savo gyvenimo mėnesius, tačiau jei tai neįvyksta, tai dar nereiškia, kad su juo kažkas yra negerai. Gali būti, kad jūsų kūdikis tiesiog pradės viską daryti šiek tiek vėliau. Anot parenting.com, jei sulaukęs keturių mėnesių, kūdikis dar nesišypso kitiems žmonėms, išskyrus tėvus, apie tai reikėtų pakalbėti su gydytoju. Specialistai turėtų nustatyti, ar kūdikis tiesiog vėluoja, ar turi kitų bėdų, pavyzdžiui, serga autizmu. Kol nepasikonsultavote su gydytoju, daryti išankstines išvadas dėl vėluojančios tikrosios kūdikio šypsenos neverta.

Daugelis tėvų labai laukia, kol mažylis jiems pirmą kartą nusišypsos. Tačiau jeigu kūdikis nepradeda šypsotis anksti, tai nereiškia, kad jis yra nelaimingas arba jam kažkas negerai. Galbūt girdėjote, kad delsimas šypsotis kartais yra laikomas ankstyvu autizmo spektro sutrikimo rodikliu. Tačiau labai retai kada sutrikimas pasireiškia tik šiuo vieninteliu ankstyvuoju simptomu. Kitaip tariant, jei 4 mėn. Vis tik jeigu 3-4 mėn.

Kūdikio raida mėnesiais ir šypsena

Kūdikio vystymasis per pirmuosius 12 gyvenimo mėnesių yra tiesiog nepakartojamas. Bendraudamas ir žaisdamas su tėveliais ar kitais šeimos nariais jis išmoksta mąstyti, judėti, reikšti emocijas ir dar daugiau. Pirmiausia socialia šypsena gali nusišypsoti ir mėnesio kūdikis, tačiau dauguma mažylių pradeda šypsotis sulaukę 2 mėnesių (ar dar vyresni). Manoma, kad vidurkis - 46 savaitės nuo gyvybės užsimezgimo. Pirmoji šypsena - pats nuostabiausias antrojo mėnesio įvykis. Ji skiriasi nuo nevalingos angelo šypsenėlės, kurią matome miegančio ar ką tik pavalgiusio mažylio veide. Socialinė šypsena - atsakas į kalbinimą.

1 mėnuo:

• Ryškūs naujagimio refleksai.
• Reaguoja į garsus.
• Skiria žmonių balsus nuo kitų garsų.
• Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Naujagimio šypsena yra labiau refleksinė.
• Nuo pirmų gyvenimo dienų fiksuoja žvilgsnį į veidą, akis, ryškų žaislą.

2 mėnuo:

• Judesiai platūs ir nekoordinuoti.
• Pradeda formuotis veiksmų sąmoningumas.
• Pradeda kalbėti ištęstomis balsėmis „a“, „e“, gomuriniais garsais „gh“, „rrh“ ar jų junginiais „aah“, „ghe“.
• Suklūsta išgirdęs naują garsą.
• Pažįsta mamos balsą.
• Pradeda sąmoningai šypsotis žmogui.

3 mėnuo:

• Ryškų žaislą seka akimis, sekdamas suka galvą.
• Mažiau miega, nori bendrauti su žmogumi.
• Šypsosi bet kuriam jį kalbinančiam žmogui.

4 mėnuo:

• Vograuja (t. y. taria kelias balses kartu), juokiasi, kai su juo kalbama, suvokia skiemenis.
• Žiūri į kalbančiojo lūpas, reaguoja į veido mimiką.
• Šypsosi visiems jį kalbinantiems žmonėms.
• Nori bendrauti.

5 mėnuo:

• Imituoja garsus: burbuliuoja, burzgia, šnypščia.
• Tiksliau reaguoja į žmogaus tariamus garsus, pasuka galvą, akimis ieško kalbančiojo.
• Mimiką sieja su garso tonu.
• Gerai skiria suaugusiųjų nuotaikas, balsus.

6 mėnuo:

• Kartoja skiemenis „ba“, „da“, „ga“.
• Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį.
• Pastebi suaugusiųjų kalbos intonaciją ir ritmiškumą, stebi kalbančių žmonių burną, pasuka galvą į kalbantį ir pradeda pažinti savo vardą.

Kada tėvams laikas sunerimti, kad jų mažylis nekalba?

Kreiptis į specialistą reikėtų, jei kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų, jei nereaguoja į garsus arba reaguoja tik į labai stiprų garsą. Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau. Kiekvieno vaiko kalbos vystymosi tempai labai skiriasi. Vieni mažyliai, sulaukę dvejų metukų, taria keletą žodelių, o kiti jau kalba sakiniais. Jei vaikas pradeda kalbėti vėliau, gali būti, kad jis tiesiog vėlyvukas ir spės pasivyti savo bendraamžius. Kai kurie vaikai kas keletą dienų ištaria po naują žodį, kiti - žodžius „taupo“. Jie gali kelias savaites nieko naujo nepasakyti, o tada žodžiai pradeda lietis. Šiek tiek lėčiau kalbėti išmoksta neišnešioti kūdikiai, dvynukai, vaikai augantys dvikalbėse šeimose.

Kada galima sakyti, kad vaikui nėra kalbos raidos sutrikimo?

Kodėl verta lavinti smulkiąją motoriką?

Fiziškai labiau išsivystę, judresni mažyliai kalbėti pradeda vėliau. Smulkiajai motorikai reikėtų skirti daug dėmesio - svarbu lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Aktyvinant pirštų pagalvėles skatinamas kalbos vystymasis, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą. Tad lavinant smulkiąją motoriką, gerėja ir kalbos raida, liežuvio judesiai atliekami greičiau ir tiksliau.

Lavinkite mažylių pirštelius paprasčiausiais pratimais - masažuokite delniukus, glostykite, patrinkite, plokite katutes. Su vyresniais vaikais pieškite, spalvinkite, karpykite, lipdykite iš plastilino, minkykite tešlą, varstykite virvutes į skylutes, dėliokite dėliones, konstruokite iš lego konstruktorių, dėliokite sagutes ar kitus daiktus į dėžutę ar taupyklę, verkite karoliukus ant virvutės, rūšiuokite pupeles, makaronus (dėkite į atskiras dėžutes), užsekite sagas, užtraukite užtrauktukus, riškite batraiščius.

Logopedų pagalba

Kaip jau anksčiau minėta, dėl skirtingų kalbinių sąlygų, kiekvieno vaiko kalbos plėtotės tempai yra nevienodi. Skirtingi garsų tarimo, kalbėjimo ir kalbos trūkumai skatina remtis įvairiais ugdymo metodais. Lavinant vaiko kalbėjimą atsižvelgiama į kelis kalbos komponentus: žodyną, gramatinę kalbos sandarą, garsų tarimą, gebėjimą juos skirti iš klausos ir rišlaus pasakojimo įgūdžius. Tiek mažieji, tiek jų tėveliai neturi bijoti logopedo, nes tai specialistas, kuris geriausiai supranta jų vaiką, turintį kalbos ar kalbėjimo trūkumų.

Mano mažiukui 3 mėn, ir jis šypsosi visiems išskyrus man. Tėčiui išvis ištisai šypsosi, krykštauja, vaikas visai kitoks. Su manim visada rimtas, kad išpešt šypseną reikia labai pasistengti. Nesuprantu, džiaugiuosi dėl tokio ryšio su tėčiu bet iš kitos pusės liūdna kodėl su manimi taip nėra, lenda visokios mintys ką darau ne taip, nors be galo myliu, čiučiuoju bučiuoju, nerėkiu, žaidžiu daug. Sakyčiau pasiilgsta tėčio, bet atostogavo beveik mėnesį, visada namie visi, ir mane tarsi ignoruoja vaikas. Po gimdymo mėnesį laiko lb sunkiai gijau, pagrinde tėtis tik vaiku rūpinosi aš tik maitinau nes buvo lb bloga sveikata, gal dėl to? Iki daugmaž 1 metų vaikas suvokia mamą ir save kaip vieną vienetą, todėl dažniausiai šypsenos, gugavimas skirti kitiems, pirmi žodžiai dažniausiai irgi tėtė, sesė, ir pan.

Identiška situacija ir pas mane. Kviečiu jį, kalbinu, dainuoju, tai tas net nežiūri į mane.

tags: #kudikis #mazai #sypsosi

• Technika daržams
• Kaip padėti naujagimiui miegoti
• Kada įvyksta apvaisinimas?
• Kaip pratęsti buvimą globos institucijoje
• Vaisingumas ir marihuana