Dantys - tai ne tik mūsų kramtymo įrankiai, bet ir svarbi sveikatos, grožio bei netgi charakterio atspindys. Nuo neatmenamų laikų žmonės stebėjosi šiais burnos ertmės organais, kūrė apie juos mįsles, legendas ir ieškojo būdų juos išsaugoti kuo ilgiau. Šiame straipsnyje pasinersime į dantų pasaulį, nagrinėdami jų reikšmę įvairiose kultūrose, istoriją ir mokslo pasiekimus.
Dantys - mūsų gyvenimo liudininkai
Dantys (lot. dentes) yra burnos ertmės organai, kuriais griebiamas, laikomas ir kramtomas maistas. Tačiau jų reikšmė neapsiriboja vien tik mityba. Dantys padeda susiformuoti kalbos garsams, o jų būklė gali atskleisti ne tik mūsų sveikatą, bet ir charakterį. Pavyzdžiui, sakoma, kad smulkūs ir aštrūs dantys rodo žmogaus klastingumą, ilgi - piktumą, atsikišę - godumą. Dideli tarpai tarp dantų - silpnavališkumo požymis, o dideli ir stiprūs dantys žada ilgą gyvenimą ir rodo žmogaus gerumą bei drąsą.
Dantys yra patvarios struktūros, beveik nepasiduoda atsitiktinių faktorių poveikiui, turi griežtai genetiškai fiksuotą raštą, todėl naudojami tiriant genetinius ryšius tarp populiacijų, nustatant populiacijos odontologinį tipą. Taip pat dantų registracijos duomenys dažnai padeda nustatyti tapatybę, netgi po mirties.
Mįslės, atskleidžiančios dantų paslaptis
Nuo seno žmonės mėgo mąstyti apie dantis ir kurti apie juos mįsles. Štai keletas jų:
- Neplovus jis švarus. Priešingai, būtent plaunant jis susipurvina. Kas tai? (Dantys)
- Baltų vištelių pilna laktelė. Kas? (Dantys)
- Trys dešimtys kulia, o vienas varto. Kas? (Dantys ir liežuvis)
Šios mįslės atspindi ne tik dantų išvaizdą, bet ir jų funkciją bei santykį su liežuviu.
Dantų istorija: nuo senovės protezų iki šiuolaikinės odontologijos
Dantų problemų žmonės turėjo visais laikais. Jau VIII a. pr. Kr. etruskų tautos auksakaliai gamino pirmuosius dantų protezus iš kitų žmonių arba jaučių dantų, sujungtų aukso juostelėmis. VII a. pr. Kr. dirbtinius dantis iš kriauklių gamino majai. Senovės Egipto gyventojai greitai netekdavo dantų dėl smėlio, patekusio į maistą, kuris trindavo emalį.
Nuo VI a. pr. m. e. iki V a. romėnai dantis balindavo šlapimu. Vėlyvosios antikos laikais buvo žinomi visi dabartiniai dantų protezavimo būdai - tiltai, karūnėlės ir kt. Dantų priežiūrai naudoti vadinamieji dantų milteliai, pirmą kartą paminėti I a. po Kr. (Plinijus: „Gamtos mokslas“). Jie buvo gaminami iš sumaltų elnio ragų arba jų pelenų.
Viduramžiuose Lietuvoje dantis rovė „cirulnikai“ (barzdaskučiai). Nuo XVIII a. iki pat XVIII a. niekas dantų negydė - tik raudavo. Kaimuose tai atlikdavo kalviai, darbuodamiesi replėmis arba namų darbo trauktuvu. Tik XIX amžiuje Lietuvoje pradėjo daugėti dantistų. 1901 metais Šiauliuose buvo 5 dantų gydymo kabinetai ir juose dirbo 7 dantistai.
1895 metais dantys pirmąkart balinti peroksidu. Tą metodą pasiūlė amerikiečių odontologas A.
Liaudies išmintis ir šiuolaikiniai metodai
Liaudies medicina žinojo daugybę būdų gydyti dantų skausmą. Žolininkai patardavo naudoti aguonų galvų, kmynų sėklų, kerpių, džiovintų dilgėlių nuovyrus, leisdavo prie dantenų prisisiurbti dėlėms, į sugedusį dantį dėdavo sutrintą jonvabalį. Burtininkai siūlė dantį trinti lavono pirštu, iškrapštyti surūdijusia karsto vinimi.
Dantų skausmą dar gydydavo įvairiai: dėdavo ant jų krieno, česnako, druskos, tačiau dažniausiai užkalbėdavo. Paprastai šitokiu būdu tėvai traukdavo vaikų pieninius dantis. Juos ištraukę, mesdavo ant krosnies sakydami: „Te tau pele kaulinis, duok man geležinį“. Tada, esą, užaugdavę negendantys, stiprūs kaip geležis, dantys.
Šiuolaikinė odontologija siūlo daugybę būdų išsaugoti dantis:
- Reguliari dantų higiena: valymas du kartus per dieną.
- Naudojimasis dantų siūlu.
- Reguliarūs apsilankymai pas odontologą (bent kartą per pusę metų).
- Profesionali burnos higiena.
- Tinkama mityba, ribojant saldumynų ir rūgščių maisto produktų vartojimą.
Rūkymas ir kava ant dantų palieka gelsvas apnašas. Padės geriamoji soda - pavalykite ja dantis, jie iš karto taps baltesni. Dantų grožiui labai padeda obuoliai: jie valo emalį ir gydo dantenų ligas.
Dantys ir sapnai
Pagal senąjį lietuvių sapnininką sapnuoti, kad skauda dantis, - pavargimas, liūdesys. Dantys dirbtiniai - apsirikimas. Išrauti dantys - atsikratyti įkyraus žmogaus. Valyti sapne dantis - turėsi vargo dėl kitų. Balti dantys - sveiki vaikai. Auksiniai dantys - turtingas būsi. Švininiai - gėda. Ištraukti dantis be kraujo - mirtis. Krentančius dantis sapnuoti - gimdytojų praradimas.
Psichoanalitikai danties netekimą (pvz., sapne) sieja pirmiausia su vyrišku seksualiniu organu ir laiko tai frustracija, silpnumo arba baimės susikaupti ženklu. Pagal Aepplį, sapnų simbolikoje dantys turi seksualinę reikšmę. Sapnuoti stiprius maistą kramtančius dantis reiškia gyvybingumą. Kinijoje vyrauja įsitikinimas, kad sapne iškritęs priekinis dantis reiškia artimo - tėvo ar motinos mirtį.
Dantų grožis ir sveikata
Norint, kad dantys būtų sveiki ir gražūs, svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Dantų grožis priklauso ne tik nuo emalio baltumo, bet ir nuo dantenų sveikumo. Gydytojai ir liaudies medicinos atstovai pataria išmėginti gysločio sultis. Reikia patepti dantenas šviežiai išspaustomis gysločio sultimis. Retkarčiais reikia paskalauti dantis šio augalo lapų nuoviru.
Kai skaudą dantį, galima pabandyti šalaviją. Šiltu jo nuoviru reikia skalauti skaudamą vietą ir stengtis kuo ilgiau jį palaikyti burnoje. Atvėsusį reikia keisti šiltu. Skalauti reikėtų dažnai - 3-5 kartus per pusvalandį.
Mokslas apie dantis ir jų ligas vadinamas odontologija (gr. odus, odontos - dantis). Danties skausmas - odontalgija. Dantų gydymas - odontoterapija, odontiatrija. Mokslas apie burnos ertmės organų (ypač dantų) ligas ir jų gydymą vadinamas stomatologija.
