Vaiko sveikatos problemos ikimokykliniame amžiuje

Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais, galite drąsiai kreiptis į specialistus.

Profilaktinės patikros svarba

Profilaktinė vaiko sveikatos patikra padeda tėveliams tarsi pamatyti savo atžalą iš šalies, kadangi kasdien matant vaiką imama priprasti prie jo rutinos ir galima nepastebėti vykstančių pokyčių. Tuo metu gydytojas patikros metu pamato įvairius niuansus, kurie išduoda tam tikrus vaiko sveikatos aspektus, todėl jis gali patarti, kaip koreguoti vaiko režimą, aktyvumą, būrelių pasirinkimą, miegą ar maistą, o pastebėjus rimtesnę problemą - nukreipti į specialistus.

„Privaloma sveikatos patikra ne veltui yra privaloma. Tai nėra ligų ar sutrikimų ieškojimas - kasmetinės patikros praverčia norint išvengti įvairių gyvenimo kokybę paveikiančių sveikatos pokyčių, ji padeda laiku suteikti pagalbą ir rekomendacijas“, - sako šeimos gydytoja R. Kybartienė.

Kūdikiams - intensyvus stebėjimas

Gydytoja teigia, kad ką tik gimę vaikučiai yra stebimi intensyviausiai - iki kol jiems sukanka pusę metų, šeimos gydytojai juos turi apžiūrėti kas mėnesį. Šis laikotarpis - vienas aktyviausių vaiko vystymosi eigoje: per pirmuosius 5-6 mėnesius mažylių svoris, lyginant su svoriu gimimo metu - padvigubėja, o pirmųjų metų pabaigoje - patrigubėja. Per šį laiką vaikelio ūgis taip pat išauga apie 20-30 cm.

„Vizito metu vaikutis yra pasveriamas, pamatuojamas jo ūgis, išklausoma jo širdies veikla, įvertinami vidaus organai, odos būklė, psichomotorinė raida. Pirmąjį pusmetį taip pat dažniausiai stebimi raumenų tonuso pakitimai, pirmosios alergijos. Laiku pastebėjus pakitimus ar sutrikimus, kaip, tarkime, per mažą svorio prieaugį arba ūgio šuolį, bei pritaikius gydymą, mažylis toliau gali visavertiškai augti bei vystytis“, - sako medikė.

Mokyklinis amžius išryškina problemas

Nors darželio ir mokyklinio amžiaus vaikų vystymosi tempas jau gerokai lėtesnis, kasmetinė sveikatos patikra vis tiek yra svarbi. Jų metu stebimi svorio ir ūgio pokyčiai, laikysena, akių, vidaus organų bei dantų būklė. Taip pat gydytojai įvertina psichologinę savijautą, atlieka bendrus kraujo ir šlapimo tyrimus.

„Pastaruoju metu vis dažniau pastebime vaikų, kuriuos kankina prastėjantis regėjimas, įvairios alergijos. Taip pat dažnėja cukrinio diabeto atvejų, neretai nustatomas nepakankamas geležies ar vitamino D kiekis organizme, vaikus vargina ir netaisyklinga laikysena bei antsvoris. Visa tai lemia mūsų gyvensenos įpročiai, sėslesnis gyvenimo būdas, kurį ypač suintensyvino pandemijos metu buvęs karantinas“, - sako R. Kybartienė.

Dažniausi sveikatos sutrikimai ikimokykliniame amžiuje

Geležies trūkumas

Anot medikės, šeimos gydytojai profilaktinių patikrų metu dažnai susiduria su tėvų skundais, kad vaikas mažiau valgo, nenori daržovių, atsisako mėsos, yra nuolat išblyškęs, kankinamas nuovargio. Atlikus kraujo tyrimus neretai paaiškėja, kad atžalai trūksta geležies.

„Kai organizmui trūksta geležies, gali suprastėti pažintinės funkcijos: klausa, rega, kalbos suvokimas ir kalbėjimas. Vyresni vaikai tokiu atveju blogiau sutelkia dėmesį, negeba susikoncentruoti, sunkiai įsimena informaciją, o tai gali sąlygoti prastesnius pasiekimus mokykloje, įvairias ligas. Nustačius mažakraujystę, geležies koncentraciją kraujyje atstatyti gali specialūs papildai, tačiau norint šią problemą visiškai išspręsti, būtina ieškoti priežasties, kuri sukelia geležies trūkumą - dažniausiai tai būna netinkamos gyvensenos ir mitybos įpročių pasekmė“, - paaiškina gydytoja medikė.

Netaisyklinga laikysena

Ji priduria, kad dar viena problema, dažniausiai lydinti mokyklinio amžiaus vaikus, yra netaisyklinga laikysena. Kasmetinės patikros metu pastebėjus jos pakitimus, rekomenduojama vengti ilgo sėdėjimo vienoje vietoje, sėdėti susikūprinus ar iškreipus juosmenį. Laikysenai įtaką daro ir dėvima nepatogi avalynė, sunki kuprinė, ypač, jei ji nešiojama ant vieno peties. Visa tai gali skatinti pečių asimetriją, pilvo išsikišimą, nugaros raumenų įsitempimą, o tai vėliau atsilieps stuburo pakitimais bei deformacijomis, kurių gydymas yra ilgas ir reikalaujantis nemažai pastangų.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir sveikatos ugdymas

Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Ugdymo(si) sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).

Sveikatos ir gerovės ugdymas

Viena iš penkių ikimokyklinio ugdymosi sričių yra „Mūsų sveikata ir gerovė“. Ši sritis apima vaiko fizinę, emocinę, socialinę ir pažintinę sveikatą. Vertybinė nuostata šioje srityje yra vaiko susidomėjimas tuo, kas padeda jam augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai, susiję su sveikata ir gerove, apima:

A1. Mityba: Vaikas ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, suaugusiojo padedamas ruošia maistą, įvardija sveikus maisto produktus, plauna vaisius ir daržoves, aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas.
A2. Asmens higiena ir savitvarka: Vaikas parodo ar pasako, kad nori į tualetą, savarankiškai naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, taisyklingai plaunasi rankas, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
A3. Sauga: Vaikas pažįsta šviesoforo spalvas, žino, kad kelią reikia pereiti su suaugusiuoju, saugiai naudojasi aštriais daiktais, siekia laikytis eismo taisyklių, supranta, kodėl nesaugu eiti su nepažįstamu žmogumi, atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, stengiasi saugoti save ir kitus, paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis ir buitiniais prietaisais taisykles.

Fizinis aktyvumas

Kita svarbi ikimokyklinio ugdymo sritis yra fizinis aktyvumas, kurios pagrindinė vertybinė nuostata yra vaiko noras judėti ir mėgti judrią veiklą bei žaidimus.

Esminiai gebėjimai, susiję su fiziniu aktyvumu, apima:

B1. Judėjimo koordinacija ir įgūdžiai: Vaikas pralenda pro kliūtis, savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais, pastovi ant vienos kojos, tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, bėga keisdamas kryptį ir greitį, lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu, nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas pašoka nuo žemės, peršoka liniją, žaidžia su kamuoliu (meta, spardo, gaudo), stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai, dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
B2. Smulkiosios motorikos įgūdžiai: Vaikas tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, suima smulkų daiktą dviem pirštais, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito, taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka, tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais, vikriai, tiksliai ir kruopščiai atlieka veiksmus su smulkiais daiktais, tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas ar kirpdamas.