Vienas populiariausių mitų apie žindymą yra tai, kad kūdikis, maitinamas tik motinos pienu iki 6 mėnesių, gali persivalgyti. Toliau apžvelgiame žindymo mitus - ar tikrai taip yra, kaip kalbama?
Motinos pienas - visavertis maistas ir skystis
Tik motinos pieną valgančiam kūdikiui, kuris dar nėra primaitinamas (iki 6 mėn.), nereikia duoti atsigerti vandens. Motinos pienas sudarytas iš beveik 88 proc. vandens (apie 7 proc. sudaro laktozė, 4 proc. riebalai, 1 proc. baltymai ir 1 proc. kitos medžiagos), tad vaikelis kartu ir atsigeria, ir pavalgo. Kūdikis vandens su motinos pienu gauna tikrai užtektinai ir papildomas davimas vandens gali netgi pridaryti žalos.
Kūdikis gali gauti nepakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų, nes duodant vandens paprasčiausiai viską „atskiedžiame“ arba laikinai užpildome skrandį tuščiomis kalorijomis. Papildomai geriant vandenį, iš kūdikio organizmo jis gali išplauti mineralus ir elektrolitus. Tai gali baigtis ir visai liūdnai - intoksikacija vandeniu.
Taigi, net ir karščiausią vasaros dieną ar keliaujant po svečias šalis, vaikeliui gausiai prakaituojant, svarbu dažniau pasiūlyti krūtį atsigėrimui. Nenustebkite, kad tada vaikeliai dažniau prašosi krūties, bet žinda trumpiau. Tokiu būdu jie atsigeria liesesnio pienelio ir patenkina savo troškulio poreikį (ilgiau žindama dažniausiai tada, kai oro temperatūra atvėsta: vakarais, naktį, ryte).
Pradėjus primaitinimą, vaikeliui vis pasiūlykite vandens, bet labiau dėl tikslo išmokti atsigerti kitu būdu (iš puodelio ar gertuvės), o ne dėl paties vandens poreikio. Nesistenkime būtinai girdyti vandens, labiau pažindinkime su juo, o vaikelis tegu pats sprendžia, ar nori gerti.
Pradėjus primaitinti, motinos pienas išlieka mitybiniu pagrindu iki metų laiko. Siūloma prieš/per/po kieto maisto, t.y. pagal poreikį, o jei vanduo tampa labai mėgiamu, nepersistengiame su jo kiekiu per parą, kad nebūtų pakeistas motinos pienas.
Iki maždaug 6 mėn. kūdikio žarnynas yra labai pralaidus kuo geriau įsisavinti maistines medžiagas iš motinos pieno. Tuo tarpu nors vandens kokybė Lietuvoje gera, rizika užterštumui ir bakterijoms išlieka (kurios mums, suaugusiems, dažniausiai nekelia jokio diskomforto). Tai dar viena priežastis, kodėl turėtume neskubėti su vandens davimu kūdikiams.
Arbatų fenomenas ir kūdikio skrandukas
Arbatų fenomenas buvo labai ryškus, kai mus mamos augino. Kodėl kūdikis taip dažnai neramus ir niekaip kitaip nenurimsta, tik priglaustas prie krūties? Ar nepersivalgys? Tai dar vienas iš senų laikų mitas! Naujagimio skrandukas yra labai mažas ir pirmą parą vienam kartui pavalgyti užtenka maždaug 5-7 ml pieno.
Pirmą mėnesį po gimimo skrandukas, galima sakyti, didėja su kiekviena diena! Ir nuo 5-7 ml vienam kartui, pirmojo mėnesio gale vienu metu suvalgomo maisto kiekis išauga iki maždaug 90-150 ml.
Žindymo technika ir pieno gamyba
Naujagimis gimsta su žindymo refleksu, bet patirties, kaip teisingai įduoti krūtį, dažna mama neturi, o vaikelis irgi neturi įgūdžių, kaip žįsti. Mokotės ir praktikuojatės kartu, kol įvaldate techniką. Vaikelis kasdien turi vis daugiau pienelio „užsisakyti“ ir išžįsti, o kaip kitaip tą padarys, jei dažnai ar net nuolat „nekabės“ ant krūties?
Nelogiška, kad kūdikis gali persivalgyti. Kaip tik, jis turi kuo daugiau laiko praleisti prie krūties, kad įvaldytų techniką, ištrauktų vis daugiau pieno ir užkurtų pieno gaminimo mechanizmą. Nepamirškime, kad žindymas vaikeliui ne tik maistas, tai ir mamos artumas, šiluma, paguoda, kai skauda, saugumo jausmo patenkinimas dideliame ir nepažįstamame pasaulyje!
Krūtis nėra kaip stiklinė, dugno ten nėra. Tai reiškia, kad ir krūties ištuštinti neįmanoma iki galo, nes pienas gaminasi nuolat. Krūtys veikia paklausos-pasiūlos principu: kuo daugiau vaikelis žinda, tuo daugiau pieno gaminasi. Tad jei po žindymo dar papildomai nusitraukinėsime pieną, jo gaminsis dar daugiau. Jei norime paskatinti pieno gamybą, nes neužtenka pienelio, tada tai yra labai tinkamas būdas. Bet, kaip dažnai būna po gimdymo, jei pieno ir taip daug, papildomas pieno nutraukimas po žindymo dar labiau skatins pieno gamybą, ko tikrai nereikia!
Ką daryti, jei krūtys lieka pilnos?
Jei jaučiate tempimą, veržimą ir tai nemalonu, reiktų nusitraukti nedidelį kiekį pieno (iki palengvėjimo, bet kuo mažiau) ir pavėsinti krūtis 10-15 min. Vėsiname kažkuo iš šaldymo kameros (spec. pagalvėlės, žirniukai, galima įvynioti į merliuką ar pan.), neliečiant spenelio ir rudojo laukelio aplink krūties audinius. SVARBU, kad šaltis maloniai gaivintų, o ne šaldytų. Jei vaikeliui pavalgius jaučiate palengvėjimą ir nebeveržia, nebetempia, papildomai nenutraukinėjame. Jei jaučiame tik pilnumą, galime tik pasivėsinti.
Taip pat darome, jei pamaitinus iš vienos krūties ji palengvėja, o kita krūtis jau „sprogsta“. Nutraukiame vos vos pieno iki palengvėjimo ir pasivėsiname, kad krūtis išlauktų savo valgymo laiko.
Stenkimės pajausti savo kūną. Jei krūtys prašosi pagalbos ir labai stipriai prisipildo, reiškia reikia pagalbos - lengvo nutraukimo ir pasivėsinimo. Jei jaučiamės komfortabiliai, papildomai nenutraukinėjame ir leidžiame greičiau susireguliuoti pieno gamybai pagal vaikelio poreikį.
Svorio prieaugis ir žindymo poreikis
Jei kūdikėlis priauga ir net 2 kg per mėnesį, tai visai nereiškia, kad permaitinate ir reikia „ilginti“ tarpus tarp žindymų. Turime pasidžiaugti tokiu puikiu rezultatu ir toliau žindyti pagal poreikį: kada tik nori ir kiek nori. Dažniausiai vaikeliui augant, vis daugiau budraujant, pradėjus vartytis, šliaužioti ir kitaip judėti, išnaudojama daugiau energijos ir svoris nebeauga taip sparčiai. Taip pat svarbu nepamiršti, kad motinos pienas yra greitai suvirškinamas - po 30-40 min.
Pasak vaikų ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, šiuolaikinė pediatrija išties teigia, kad vaiką maitinti reikia tada, kada jis nori, ir tiek, kiek nori. Žindanti mama ir kūdikis yra vientisa biologinė save reguliuojanti sistema. Mama turi išmokti pajusti, kad vaikas verkia dėl to, kad nori valgyti. Pridedant prie krūties vaikas privalgo tiek, kiek jam riekia, kiek reikalauja jo energijos sąnaudos. Tai labai individualu.
Ką reiškia norma? Tai vidutinis porcijos dydis, kuris vienam vaikui gali būti per mažas, kitam gi per didelis. Paprastai pediatrai orientuojasi pagal vidutinį mėnesinį svorio prieaugį. Ir dar pastebėtina, kad vaikai, maitinami krūtimi, kur kas dažniau maitinami naktį, o maitinami mišinukais greičiau pereina į mažiau ciklų turintį režimą.
Pilvo diegliai ir persivalgymas
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl tėvai mano, kad kūdikis persivalgo, yra pilvo diegliai. Kūdikiai, maitinami krūtimi, gali verkti be aiškios priežasties ilgiau nei 3 valandas per parą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma.
Papildomai valgantys kūdikiai prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui.
Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų). Kūdikiui reikėtų leisti kuo dažniau atsirūgti, taip pat patariama jį dažniau maitinti: skubant į peralkusių kūdikių skrandį patenka daugiau oro, kuris, manoma, gali sukelti ir pilvo dieglius. Diegliai gali kamuoti ir dėl per didelio nuovargio, todėl būtina subalansuoti mažylio dienotvarkę.
Veiksmingas masažas kūdikiams nuo pilvo diegliukų, kurį gali atlikti visos mamos
Atpylinėjimas ir vėmimas
Apie 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo.
Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją). Jeigu mažylis atpylinėja fontanais, tai jau vadinama vėmimu. Peržiūrėkite savo maisto racioną, galbūt vyrauja pieno ir miltiniai patiekalai, jie labai dažnai įtakoja vėmimą. Taip pat gali būti, kad mažylis tiesiog prisiryja oro valgydamas ir todėl atpylinėja.
Išmatų pokyčiai ir kūdikio tuštinimasis
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
Jeigu kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų. Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas.
Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz., atsisako valgyti, tampa irzlus, vangus, mieguistas - tai gali būti vidurių užkietėjimo požymiai.
Prisiminkite, kad jūsų kūnas yra nuostabus - gamina patį geriausią maistą pasaulyje jūsų vaikeliui. Žindykite pagal poreikį nuo pat pirmųjų jūsų susitikimo akimirkų, t.y. kuo dažniau ir ilgiau, kad krūtys būtų dažnai tuštinamos.
tags: #ar #kudikis #gali #persivalgyti
