Išlaikymas (alimentai) yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui vaikui, o kai kuriais atvejais pilnamečiui vaikui išlaikyti. Remdamiesi teismų praktika norime informuoti, jog teismai išlaikymą vaikui priteisia tik konkrečia pinigų suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar vienkartine konkrečia pinigų suma) ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismai nebetaiko proporcinio vaikų išlaikymo, kai išlaikymas būdavo priteisiamas tam tikra proporcija nuo vieno iš tėvų gaunamo atlyginimo (pvz. ¼, 1/5 ir pan).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, be išimties, privalo teikti abu tėvai proporcingai vaiko poreikiams ir savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, jog tėvų turtinės padėties bei realių vaiko poreikių aspektas yra reikšmingas sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau ne fakto klausimą, kas reiškia, jog priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra numatoma besąlyginė pareiga mokėti išlaikymą nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties.
Pagrindinė taisyklė, kuria remiantis apskaičiuojamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis yra ta, kad išlaikymo dydis turi būti, pirma, proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, antra, jo tėvų turtinei padėčiai. Taigi, pirmasis pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Ar būtina rinkti čekius, sąskaitas už vaikui pirktą maistą, drabužius, vaistus? Ne, nėra būtina pagrįsti minimalių vaiko poreikių. Teismas laiko, kad išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra akivaizdžios ir savaime suprantamos. Tačiau jeigu vaikas turi ne tik būtinųjų, bet ir specifinių poreikių, pavyzdžiui, lanko būrelius, turi individualių sveikatos problemų, kurioms šalinti reikalingos lėšos ar pan., tuomet tokius poreikius, jeigu prašoma juos tenkinti, jau reikės įrodyti, o išlaidas jiems - pagrįsti. Šios išlaidos turi būti grindžiamos medicininiais, mokėjimo ar kitais rašytiniais dokumentais.
Pažymėtina, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas - 400 eurų). Vadinasi, 200 eurų vaikui skiria mama, 200 eurų - tėtis. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti bent būtinuosius vaiko poreikius. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Pažymėtina, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t.y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą - didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą.
Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, apibendrinant, būtinosioms vaiko išlaidoms galite reikalauti 200 eurų iš vaiko tėvo (motinos), nepagrindžiant tokios sumos rašytiniais dokumentais, o taip pat specialiosioms vaiko išlaidoms galite reikalauti pusės tiek, kiek kainuoja patenkinti vaiko specialiuosius poreikius, kuriems pagrįsti jau turėtumėte pateikti teismui rašytinius dokumentus.
Antrasis pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo tėvų turtinė padėtis. Turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant ne tik į darbo užmokestį, bet ir į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus.
Net jeigu vengiantis teikti išlaikymą vaiko tėvas niekur nedirba, tai nėra priežastis jam neteikti išlaikymo vaikui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu vaiko tėvas nedirba, neturi pastovių pajamų, tačiau yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, jis turi visas galimybes dirbti apmokamą darbą ir gauti nuolatines pajamas. Jis privalo dėti pastangas darbo paieškoms, o ne perkelti visą išlaikymo naštą vaiko motinai, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Taigi, jeigu vaiko tėvas negauna nuolatinių pajamų, tikėtina, kad teismas nepriteis didesnio išlaikymo, tačiau nebus taip, kad jo nepriteis visai, todėl visuomet patartina surinkti kuo daugiau įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, nes Jūsų pateikti išlaikymo būtinumo argumentai teismui galbūt pasirodys svarbesni už vaiko tėvo pajamų neturėjimą.
Atsižvelgiant į tai, jog per tam tikrą laikotarpį tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį - teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su esminiu tėvų turtinės padėties pasikeitimu (pavyzdžiui vienas iš tėvų pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas ar priešingai, prarado darbą ir dėl to sumažėjo nuolatinės pajamos) arba su vaiko poreikių pasikeitimu - padidėjimu (dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų ar didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, laisvalaikio pramogoms).
Jei prašoma priteisti suma neviršija pusės minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 354,20 Eur) - papildomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti įrodinėti nereikia. Tuo atveju, jei reikalaujamo išlaikymo dydis viršija pusę minimalios mėnesinės algos, prašoma suma turi būti įrodoma pateikiant atitinkamus dokumentus.
Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga „į rankas“ (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 708,4 Eur).
Kiek kainuoja kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo? Gera žinia ta, kad tokio pobūdžio bylose žyminio mokesčio nėra, todėl kainuos tik teisininkų paslaugos, jeigu nuspręsite jomis pasinaudoti.
Vaiko poreikių lentelės pavyzdys
Nors teismai ne visada reikalauja detalių vaiko poreikių sąrašų, tačiau turint juos, galima aiškiau įsivaizduoti būtinas išlaidas. Lentelėje pateikiami orientaciniai dydžiai, kurie gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, jo individualių poreikių ir gyvenamosios vietos.
| Išlaidų kategorija | Orientacinis vieno mėnesio dydis (Eur) | Pastabos |
|---|---|---|
| Būstas (nuoma, komunaliniai mokesčiai) | 100-200 | Dalies buto nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių išlaidų (šildymas, vanduo, elektra ir kt.) dalis. |
| Maitinimas | 100-150 | Subalansuota mityba, atsižvelgiant į vaiko amžių ir mitybos įpročius. |
| Apranga ir avalynė | 30-70 | Sezoniniai drabužiai ir avalynė. |
| Sveikatos priežiūra | 20-50 | Vaistai, vizitai pas gydytojus, profilaktinės apžiūros. |
| Švietimas ir ugdymas | 30-100 | Mokyklinės priemonės, papildomos pamokos, būreliai, studijų mokesčiai (jei taikoma). |
| Laisvalaikis ir poilsis | 20-50 | Hobiai, pramogos, sporto renginiai, kelionės. |
| Asmeninės higienos priemonės | 10-20 | Vaikui reikalingos higienos priemonės. |
| Iš viso (orientacinis) | 310-640 | Ši suma yra orientacinė ir gali kisti priklausomai nuo individualių aplinkybių. |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie dydžiai yra orientaciniai. Jei vaikas turi specifinių poreikių (pvz., sveikatos problemų, specialių ugdymosi poreikių), išlaidos gali būti didesnės ir jas reikės pagrįsti dokumentais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki kol jie sulauks pilnametystės. Ši pareiga tenka abiem vaiko tėvams, nepaisant to, ar jie gyvena kartu, pavyzdžiui sudarytoje santuokoje, ar atskirai. Jeigu vienas iš tėvų šios pareigos nevykdo, tokiu atveju vaiko tėvas ar motina, kuriam vienam tenka vaiko išlaikymo našta, turi teisę vaiko vardu kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos).
Vaikui, sulaukusiam 18 metų, atsiranda teisė reikalauti savo tėvų materialinės paramos, jeigu šie jos neteikia geruoju. Kitaip tariant, teisme reikalavimą dėl pilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo galima pareikšti iš karto sulaukus pilnametystės. Tačiau siekiant, kad pilnamečio vaiko išlaikymas būtų priteistas, pilnametis vaikas turi atitikti tam tikrus įstatymuose keliamus reikalavimus. Pagal įstatymus tėvai privalo išlaikyti tik tuos pilnametystės sulaukusius vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bei kurie taip pat yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybes patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu pilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, toks vaikas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad jam būtų priteisti pilnamečio vaiko alimentai. Jeigu pilnamečiui vaikui dar nėra 24 metų, jis mokosi ar studijuoja, bei neturi pakankamai pajamų pragyventi, jam privalo padėti tėvai. Tėvai privalo pasirūpinti, kad jų pilnametis moksleivis arba studentas vaikas turėtų reikiamas sąlygas įgyti norimą išsilavinimą ir specialybę.
Tačiau teisme, sprendžiant klausimą dėl alimentų pilnamečiui vaikui priteisimo, atsižvelgiama į tam tikrus kriterijus: pirma kriterijų grupė yra susijusi su paramos pilnamečiui vaikui būtinumu, o antra - su tėvų galimybėmis ją teikti. Pastaroji kriterijų grupė skirta įvertinti tėvų padėtį: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Tad teismas visuomet turi įvertinti šios rūšies kriterijų visumą prieš nuspręsdamas dėl atitinkamo pilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo.
Teismas, prieš priteisdamas alimentus pilnamečiui vaikui, turi įvertinti ir paramos pilnamečiui vaikui būtinumą: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. Be to, turi būti įvertinamas pilnamečio vaiko turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Taip pat svarbus sąžiningas pilnamečio vaiko pareigos mokytis vykdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad besimokančio ar studijuojančio pilnamečio vaiko išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai.
Jei prašoma priteisti suma neviršija pusės minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 354,20 Eur) - papildomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti įrodinėti nereikia. Tuo atveju, jei reikalaujamo išlaikymo dydis viršija pusę minimalios mėnesinės algos, prašoma suma turi būti įrodoma pateikiant atitinkamus dokumentus.
Jei vieno iš tėvų turinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą ir atvirkščiai, jei vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Jei prašoma priteisti suma neviršija pusės minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 354,20 Eur) - papildomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti įrodinėti nereikia. Tuo atveju, jei reikalaujamo išlaikymo dydis viršija pusę minimalios mėnesinės algos, prašoma suma turi būti įrodoma pateikiant atitinkamus dokumentus.
Jei vieno iš tėvų turinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą ir atvirkščiai, jei vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
