Viena dažniausių refrakcijos ydų, pasireiškianti tiek vaikams, tiek suaugusiems, yra astigmatizmas. Tai būklė, kai ragenos arba lęšiuko paviršius nėra taisyklingos formos, todėl šviesos spinduliai nesusifokusuoja tiksliai tinklainėje. Sveika akis turėtų būti taisyklingos, apvalios formos kaip futbolo kamuolys, tačiau astigmatizmą turinčių žmonių akies forma yra šiek tiek pailga ir ovali, kaip kiaušinis ar regbio kamuolys.
Nėra vieno konkretaus atsakymo, kodėl žmonėms išsivysto astigmatizmas. Dažniausiai jis yra įgimtas - daugelis žmonių jau gimsta su šiek tiek netaisyklingos formos ragena, tačiau dažnai to nejaučia, kol neatsiranda ryškesnių simptomų. Taip pat jis gali atsirasti po tam tikrų akių traumų ar akių operacijų, kuomet pasikeičia ragenos formą. Astigmatizmas gali pasireikšti ir su amžiumi - kinta ragenos struktūra ir kai kuriems žmonėms atsiranda arba sustiprėja astigmatizmas. Tai tiesiog natūrali akių anatomijos savybė ir nėra žinoma, kaip to būtų galima išvengti.
Statistikos duomenimis, astigmatizmą turi maždaug 23 proc. 6-12 mėn. amžiaus kūdikių. Tačiau jiems augant ir akims vystantis ši regėjimo yda koreguojasi, tad 5-6 m. amžiaus grupėje astigmatizmas diagnozuojamas jau tik 9 proc. Vaikui augant, astigmatizmas gali sumažėti, bet gali ir didėti.
Simptomai, galintys išduoti astigmatizmą
Astigmatizmas vaikams dažnai ilgai lieka nepastebėtas. Mažesni vaikai dar nemoka tiksliai apibūdinti savo pojūčių, todėl tėvams svarbu stebėti netiesioginius ženklus. Paprastai, kai akis yra sveika, šviesa susikerta viename taške tinklainėje ir mes matome aiškų vaizdą. Tačiau esant astigmatizmui, šviesa lūžta netolygiai ir susikerta keliuose taškuose arba visai nesusikerta tinkamai. Dėl to pasireiškia:
- Neryškus matymas - objektai įvairiais atstumais matomi šiek tiek neryškiai ar neaiškiai (ištempti, suploti ar ištęsti).
- Noras prisimerkti - dėl neaiškaus matymo žmogus dažnai būna prisimerkęs, kad geriau įžiūrėtų objektus.
- Akių nuovargis - turintiems astigmatizmą greičiau pasireiškia akių nuovargis žiūrint iš arti (pavyzdžiui, po darbo kompiuteriu ar skaitymo). Akių nuovargis gali pasireikšti ir po ilgesnio, įtempto žiūrėjimo į tolį - pavyzdžiui, jei tenka ilgiau vairuoti.
- Prastas matymas tamsoje - naktį šviesos atrodo „išsisklaidžiusios“ ar su šešėliais.
- Galvos skausmas - astigmatizmas siejamas su migreniniais galvos skausmais.
- Dvejinimasis akyse - esant didesnio laipsnio astigmatizmui, matomi vaizdai gali net dvejintis.
„Pirmiausia susirūpinti vaiko rega reikėtų tais atvejais, jei vaikas dažnai skundžiasi nuovargiu, nenori skaityti, yra pasyvus ir mažai kuo domisi. Paprastai tėvai yra linkę tai priskirti būdo savybėms ar tinginystei, tačiau dažnais atvejais tai yra susilpnėjusio regėjimo požymiai. Ne kartą esu pastebėjusi, kai po akinių skyrimo ir jų nešiojimo tėvai džiaugiasi, kad atžala tapo aktyvesnis, smalsesnis - ir visa tai dėl to, kad mažasis tiesiog geriau mato“, - pasakoja akių klinikos „Lirema“ gydytoja oftalmologė Simona Stech.
Pasak S. Stech, vaikai negali patys suprasti, ką reiškia matyti gerai ar blogai, identifikuoti problemos. Dėl to itin svarbu periodiškai tikrinti atžalos regą. Beveik 20 procentų vaikų išsivysto tokios refrakcijos ydos, dėl kurių korekcija akiniais skiriama dar prieš paauglystės amžių.
Reguliarios akių apžiūros - svarbiausia profilaktika
Rekomenduojama pas akių gydytoją profilaktinei apžiūrai apsilankyti vienerių, trejų ir šešerių metų. Žinoma, jei apsilankoma dažniau - tai tik sveikintina. Pirmosios akių patikros atliekamos jau naujagimiams, pagal Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą, jiems atliekamas akių dugno raudonojo reflekso tyrimas. „Vieneri-treji metai yra sudėtingas amžius, kai vaikai ima bijoti gydytojo, todėl labiau patarčiau pas specialistą apsilankyti iki vienerių metų, kad mažiau streso būtų ir vaikui, ir gydytojui, ir tėvams. Būtent taip rekomenduoja ir Amerikos oftalmologų asociacija, siūlanti pirmąjį kartą į konsultaciją atvykti iki vienerių, o antrąją apžiūrą planuoti - trijų-penkerių metų amžiaus, kai galima lengviau su vaiku susitarti. Toliau vaiką registruoti patikrai reikėtų pagal gydytojo nurodymus.
„Vaikas gali nepasakyti, kad blogai mato, bet pastebėti, kad žiūrėjo į draugo sąsiuvinį ar blogai rodė elektroninė lenta - būtinai reikia atkreipti dėmesį į tokius nusiskundimus. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jei vaikai nebesidomi kokia nors veikla, kurią anksčiau mėgo - pavyzdžiui, nebenori skaityti ar piešti.
Vaikams būdingi regėjimo sutrikimai
Vaikai dažniausiai susiduria su šiomis trimis regėjimo problemomis: toliaregyste, trumparegyste ir astigmatizmu. Svarbu žinoti, kad nuo pat gimimo naujagimiai visada yra toliaregiai, vėliau augant akiai ir ilgėjant akies ašiai, toliaregystė mažėja ir išnyksta, tai dažniausiai įvyksta iki 7-10 metų amžiaus. Daugumai vaikų, turint nedidelio laipsnio toliaregystę, korekcija nereikalinga, nes jie sugeba akomoduoti, t.y. gerai matyti. Didesnio laipsnio toliaregystę turinčiam vaikui dažniausiai korekcija reikalinga, nes tokiai akiai yra didesnė rizika išsivystyti refrakcinei ambliopijai, paprastai sakant „akiai-tinginei“ arba akomodaciniam žvairumui. „Akis-tinginė“ - tai vienos arba abiejų akių sumažėjęs matymas dėl regėjimo vystymosi sutrikimo vaikystėje.
„Dar viena vaikams būdinga regėjimo problema - trumparegystė. Jos priežastys gali būti genetinės ir išorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus, dažniausiai yra paveldėta. Deja, bet trumparegystė nėra išgydoma, ji gali atsirasti ne tik dėl genetinio paveldimumo, bet ir dėl dažno skaitymo iš arti, žaidimo kompiuteriu ar telefonu bei netinkamo apšvietimo. Tokia trumparegystė paprastai progresuoja vidutiniškai apie pusę dioptrijos per metus“, - pasakoja akių klinikos „Lirema“ gydytoja oftalmologė Simona Stech.
Pasak S. Stech, trečioji vaikams būdinga regėjimo problema - astigmatizmas - yra kiek mažiau žinoma ir suprantama, tačiau ne ką rečiau pasitaikanti. Astigmatizmas - tai būklė, pasireiškianti dėl ragenos netolygumo ir dėl to skirtingais kampais praeinančių ir viename taške tinklainėje nesusikertančių šviesos spindulių. Esant šiam sutrikimui matomas neryškus, iškraipytas vaizdas. „Nedidelis astigmatizmas yra dažnas, regėjimui jis netrukdo ir yra vadinamas fiziologiniu. Didesnio laipsnio astigmatizmą turintys žmonės mato neaiškiai, tarsi su šešėliu, kartais prisimerkia. Svarbu žinoti, kad astigmatizmas gali pasireikšti ir trumparegiams, ir toliaregiams. Jei astigmatizmas yra didesnio laipsnio, net ir tais atvejais, kai vaikas nesiskundžia suprastėjusiu regėjimu, jį verta koreguoti vardan geros vaiko regos ateityje“, - pasakoja S. Stech.
Kaip koreguoti astigmatizmą vaikams?
Astigmatizmas nėra liga, todėl jo nereikia „gydyti“, tačiau tinkama korekcija pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina akių nuovargį bei diskomfortą. Regos korekcijos priemonės - akiniai ar kontaktiniai lęšiai - vaikams dažniausiai yra skiriami dėl refrakcijos ydų - trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo - o ne dėl akių ligų. Anot akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos, gali būti skiriami ir lašai, specialūs kontaktiniai lęšiai ar akiniai.
Akiniai astigmatizmo korekcijai
Astigmatizmo koregavimas akiniais yra vienas iš populiariausių ir dažniausiai naudojamų būdų. Akiniai su cilindriniais lęšiais - tai paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas korekcijos būdas. Specialūs lęšiai kompensuoja ragenos ar lęšiuko iškraipymus ir leidžia matyti aiškiau. Svarbu, kad vaikas akinius nešiotų nuolat: tik taip vaiko regėjimas formuojasi tinkamai. Be to, cilindriniai lęšiai užkerta kelią ambliopijos (tingiosios akies) vystymuisi.
Renkantis akinių lęšius astigmatizmui koreguoti, svarbu atsižvelgti į techninius lęšių parametrus, dangas ir individualius poreikius. Rekomenduojama rinktis plonintus akinių lęšius tam, kad jie būtų plonesni, lengvesni ir estetiškiau atrodytų. Taip pat rekomenduojami asferiniai akinių lęšiai, kurie sumažina vaizdo iškraipymus lęšio šonuose - matymas aiškesnis ir natūralesnis nei su įprastais, sferiniais akinių lęšiais. Jei Jūsų astigmatizmas didesnis ir Jums reikalingi akiniai su didesniu nei ±2.00 cilindru, greičiausiai, Jums reikės specialių, atskirai pagal užsakymą gaminamų lęšių. Būtina išskirti antirefleksinės dangos svarbą - ji reikalinga, jei astigmatizmas nėra didelis ir pasirenkate įprastus 1.50 indekso lęšius, bet ji tampa itin svarbi esant didesniam astigmatizmui ar pasirenkant plonintus akinių lęšius.
Esant astigmatizmui svarbu skirti laiko ir dėmesio tinkamo rėmelio pasirinkimui. Kadangi astigmatizmui koreguoti naudojami specialūs cilindriniai lęšiai, rėmeliai turi užtikrinti jų stabilumą ir teisingą padėtį. Rinkitės lengvesnius, stabilius ir patogius rėmelius. Kadangi astigmatizmas ir cilindriniai lęšiai turi tiksliai suderintą ašį, labai svarbu, kad akiniai nejudėtų ant nosies, nepasislinktų - jie turi stabiliai, tvirtai sėdėti ant nosies ir priglusti. Rinkitės tiesesnius akinių rėmelius. Su tiesesniais rėmeliais galima pasiekti geresnių rezultatų tiek matymo kokybės, tiek pagamintų akinių estetikos prasme.
Kontaktiniai lęšiai
Astigmatizmui koreguoti netinka įprasti kontaktiniai lęšiai - tam skirti specialūs toriniai kontaktiniai lęšiai, kurie padeda tinkamai fokusuoti šviesą ir užtikrina aiškų regėjimą. Tačiau, anot specialistės, kontaktiniai lęšiai tinka ne visiems, jų negalima nešioti tam tikrose situacijose, taip pat labai svarbu tinkama jų priežiūra, griežtai laikytis higienos. Kontaktiniai lęšiai ir jų priežiūros priemonės ilgainiui atsieina brangiau nei akiniai, o toriniai lęšiai - skirti būtent astigmatizmą turintiems žmonėms - yra dar brangesni už įprastus kontaktinius lęšius. Tai reiškia, kad net ir kasdien nešiojant kontaktinius lęšius, vis tiek tenka turėti ir akinius.
Pasitaiko retų indikacijų, kai, pavyzdžiui, po vaikystėje pašalintos kataraktos ar didelio matymo skirtumo kairėje ir dešinėje akyse, kūdikiams ar mažiems vaikams yra skiriami nešioti kontaktiniai lęšiai. „Kartais, kai trumparegystė smarkiai progresuoja ir kiti regos korekcijos variantai nebetinka, vaikams yra rekomenduojami specialūs trumparegystę stabdantys, gydantys ir regą koreguojantys kontaktiniai lęšiai. Sprendimas nešioti kontaktinius lęšius gali būti priimtas ir dėl motyvacijos - kontaktiniai lęšiai nepakeičia vaiko išvaizdos, kai koreguoti regą reikia, o vaikai nenori nešioti akinių. Anot jos, jei vaikas aktyvus, sportuojantis, lanko futbolą, krepšinį ar kitokį būrelį, kontaktiniai lęšiai taip pat gali būti priimtinesnė regos korekcijos priemonė nei akiniai.
Lazerinė akių korekcija
Šiandien korekcija lazeriu yra efektyviausias būdas atsikratyti astigmatizmo. Itin tiksli procedūra leidžia saugiai koreguoti ragenos formą. Tokia korekcija ne tik leidžia visiškai išlaikyti anatominę ragenos sluoksnių struktūrą, bet ir išvengti nepatogumų ateityje. Kadangi operacija yra sklandi, ambulatorinė ir atliekama taikant vietinę nejautrą, pacientas jaučia regėjimo pagerėjimą jau po kelių valandų. Tačiau lazerinė akių korekcija tinka ne visiems - būtina gydytojo konsultacija. Jei vis tik nusprendėte savo regėjimo problemas spręsti korekciniais akiniais ar kontaktiniais lęšiais - susisiekite su mumis dėl nemokamos konsultacijos arba užsiregistruokite nemokamai akių patikrai arčiau Jūsų esančioje optikoje.
Lazerinė akių chirurgija (LASIK)
Gyvenimo būdo rekomendacijos
„Vaikams drausti žiūrėti televizorių, daug skaityti ar naudotis kompiuteriu tikrai nereikėtų, juk taip juos atskirtumėte nuo šių dienų realybės. Vis dėlto riboti laiką, praleidžiamą prieš ekranus, tikrai rekomenduojama. Svarbiausia suprasti, kad būtina kasdien bent dvi valandas praleisti lauke“, - pasakoja S. Stech. Geriausia per dieną prie kompiuterio praleisti apie dvi valandas, su pertraukomis.
tags: #astigmatizmas #vaikui #atsiliepimai
