Menu Close

Naujienos

Smegenų vystymasis vaikams: nuo gimimo iki brandos

Visi tėvai nori, kad vaikas būtų laimingas ir protingas. Visi jie gali daug padėti tinkamu metu duodami tai, kas svarbu smegenų raidai. Pirmieji metai - tai ne vienas itin svarbus raidos etapas, kurio metu kūdikiai genetiškai užprogramuoti tapti gudriais. Jiems smagu išmokti kažko nauja, o jei tėvai padeda, tai tikrai pavyksta. Tuomet naujagimiai užauga protingais pirmokėliais.

Pasitikėjimas suteikia laisvę protui

Pamatinis pasitikėjimas - štai tas stebuklingas žodis, padedantis pasiekti didžiausių rezultatų tiek mažiems, tik dideliems žmonėms. Noras gyventi ir mokytis įgimtas kiekvienam sveikam vaikui. Tačiau, kad tobulėtų jo gebėjimai, reikalingas saugumas. Kūdikiai geriausiai išmoksta atrasti ir suprasti pasaulį, jausdami nuolatinį tėvų ar kitų jiems artimų žmonių artumą ir apsaugą. Tik tuomet jie jaučiasi saugūs.

Jų mažos smegenys ypač efektyviai dirba tuomet, kai jie mokosi be nerimo, baimės, įtampos ir patys gali atrasti, kokios informacijos yra aplinkoje. Vaiko, kuriam nuolat reikia įsitikinti, ar jis nepaliktas vienas, smegenyse nebelieka pajėgumų apdoroti svarbius atradimus. Stiprus ryšys su mama ir tėčiu - patikimas ryšys, iš kurio išauga pamatinis pasitikėjimas, susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais. Tuomet, kai kūdikis jaučiasi suprastas, kai patenkinami jo poreikiai: maistui, šilumai, švelnumui ir naujiems stimulams.

Gamta jau pasirūpino tuo, kad visos mamos ir tėčiai intuityviai justų, ko reikia jų vaikui. Tvirtas ryšys susiformuoja, kai tėvai pasikliauja šia intuicija, tas užtikrintumas perduodamas ir vaikui - prisilietimais, žvilgsnių kontaktu, kalbinimu. Meilė, kuria tėvai apdovanoja savo vaiką, tarsi sugrąžinama atgal: nuginkluojančia šypsena, patenkintu krykštavimu glamonėjant ir glaustantis. Ir dar pajutus, kad sugebate nuraminti mažylį, ir kad jums leista pamatyti daugybę mažų raidos žingsnelių.

Mokymasis be streso ir pakankamai laiko žinioms gilinti

Nuo pat gimimo kūdikio smegenų neuronai godžiai priima visus signalus ir informaciją, patenkančią per jutimo organus. Mažyliai stengiasi juos išdėstyti, susiedami vieną su kitu - nutiesiami „laidai“, įrengiamos jungtys (sinapsės). Atsiranda sudėtingos schemos, leidžiančios vaikui perprasti tarpusavio ryšius ir kompleksiškus dėsningumus, daryti logiškas išvadas ir atitinkamai veikti. Kuo vaikas vyresnis, tuo šios schemos stabilesnės.

Septynių mėnesių mergytė be didelių pastangų pasiima priešais ją ant grindų sėdintį raudoną meškiuką. Užtenka impulso smegenyse - ir procesas jau vyksta: ištiesiama ranka, atgniaužiamas kumštukas, pirštais suimamas meškinas. Dar prieš tris mėnesius tam būtų prireikę rimtų pastangų. Sinapsė po sinapsės formuojasi ištisi smegenų regionai. Pirmaisiais mėnesiais kiekvienam raidos žingsniui turi atsirasti nauji neuronų ryšiai. O tam kūdikiui reikia daug ramybės ir tik tiek išorinių stimulų, kiek jis gali apdoroti.

Iš pradžių neuronų jungtys dar labai nestabilios. Jos sutvirtėja tik vėl ir vėl patvirtinamos. Stebėdami kūdikiai tarsi veda savotišką statistiką. Kartu pastebėti dalykai jiems yra susiję. Štai automobilio pavyzdys. Penkių mėnesių Paulius jau senokai įtaria, kad visi automobiliai su ratais. Kuo daugiau automobilių jis mato, tuo labiau jo „hipotezė“ tampa tikromis žiniomis. Labai svarbus yra kartojimas. Pasaulis susideda iš bandymų ir klaidų. Jau ne pirma diena Paulius stengiasi pasiekti ir pasiimti lovelėje gulintį žinduką. Kartais jam tai netyčia pavyksta. Jo judesiai tampa vis užtikrintesni, kol kažkada pačiupęs žinduką jis patenkintas susikiš jį į burną.

Kūdikis žaidžia su spalvotais kaladėlėmis

Pačiam rinktis „mokomąją medžiagą“ ir drąsinantys tėvai

Pasaulis - didelė bandymų laboratorija, o mažiesiems patinka tenkinti savo smalsumą. Jie nepaliaujamai stebi ir eksperimentuoja. Ir parodo mamoms ir tėčiams, kas jiems įdomu. Nuo penktojo mėnesio tiesia rankytę, iki tol rodo savo džiaugsmą pamatę pažįstamą veidą arba smagiai guguodami kviečia pokalbio.

Garsus kaimynės balsas? Ryški žaibo pašvaistė? Ar tai pavojinga? Užtenka vaikui pažvelgti į mamą ar tėtį - ir jis nusiramina. Neįsitempusi laikysena, draugiška mimika, ramus balsas signalizuoja, kad viskas gerai. Tokio tėvų patvirtinimo ieško jau trijų-keturių mėnesių kūdikiai, dar reikšmingesnis jis tampa, kai mažieji tampa aktyvesni. Pavyzdžiui, devynių mėnesių vaikas, mėgindamas eiti keturiomis, žvilgsniu pasitikrina, ar mama arba tėtis tam pritaria - ir leidžiasi padrąsinamas arba sustabdomas.

Taip greitai, kaip pirmaisiais gyvenimo metais, vaikas niekada vėliau nebesimokys. Didžiosios smegenys per šį laiką padidėjo trigubai. Visos svarbios jungtys įvairiose smegenų srityse jau veikia. Ir mažylis jau turi sukaupęs žinių, kurios bus pagrindas tolesnei protinei raidai. Mažasis žmogus ima mąstyti abstrakčiai. Pavyzdžiui, baigiantis pirmiesiems metukams vaikas jau žino, kad daiktai yra ir tuomet, kai jų nematai. Vaiko raida yra nuosekli, o tam tikrus įgūdžius vaikai įgauna tiesiog stebėdami savo tėvus ir nereikia jų kaip nors aktyviai mokyti.

Smegenų raida ir jos etapai

Smegenys - sparčiausiai augantis kūdikio organas. Galvytės kaulai ir siūlės yra labai paslankios, sparčiai augančios tam, kad prisitaikyti prie didėjančio smegenų tūrio. Dėl šio galvytės kaulų paslankumo ir atsiranda „nugulėjimo rizika”.

Vaisiaus smegenys pradeda vystytis praėjus vos kelioms savaitėms po pastojimo. Smegenų darbas - tai neuronų tarpusavio susijungimo procesas. Kuo daugiau tokių jungčių, tuo efektyvesnis smegenų darbas. O jungčių skaičius priklauso nuo informacijos, kurią priima įvairios smegenų dalys. Tam tikra smegenų dalis skirta priimti tam tikrą informaciją. Tėvų rankose yra visas naujagimio pasaulis. Vaiko smegenims reikia kuo įvairesnių įspūdžių. Sudainavote jam lopšinę - jau yra naujas ryšys smegenyse, paglostėte kojytę - dar vienas ryšys ir t.t. Iš pradžių susidarę nerviniai ryšiai nėra tvirti. Tačiau jeigu jie įtraukiami į reguliarų darbą, palaipsniui tampa stabilesni, pastovesni. Nestimuliuojami, neveikiantys ryšiai atrofuojasi, miršta, kartu mažėja ir vaiko sugebėjimai.

Viskas, kas vyksta aplinkui, palieka pėdsaką net ir mažiausio vaiko smegenyse ir daro įtaką jo vystymuisi. Kai vaikas guli, jis dirba didelį darbą. Po švelniais plaukučiais vystosi sudėtingiausias pasaulyje mechanizmas - žmogaus smegenys. Jeigu, pavyzdžiui, bamba vystosi pagal tam tikrą planą, tai smegenys turi tam tikrą kiekį nervinių ląstelių ir konkrečią struktūrą. Visa kita priklauso nuo patirties, kuri vysto smegenis.

Centrinė nervų sistema ir smegenys - tai pirmieji organai, kurie pradeda vystytis. Jau po trijų savaičių ima formuotis neuroninis vamzdelis, kuris ateityje bus nugaros smegenimis. Trečiąją nėštumo savaitę nervinės ląstelės ima dalytis labai greitai: per minutę susiformuoja pusė milijono naujų ląstelių. Per dieną - 720 ląstelių. Maždaug ketvirtame nėštumo mėnesyje mažylis jau turi šimtus milijardų naujų nervinių ląstelių. Kai tik nervinės ląstelės susiformuoja, jos ieško kontaktų su naujomis ląstelėmis. Pradžioje iš naujų nervinių ląstelių mažai naudos - tiek, kiek iš neįjungto telefono. Sinapsio vystymasis vyksta jau penktoje nėštumo savaitėje. Tie nervinių ląstelių susijungimai vyksta smegenų žievėje, kuri yra 2-3 mm storio. Taigi, susiformuoja gerokai daugiau nervų ląstelių nei jų prireikia. Šis susijungimas ir persijungimas nervinių ląstelių leidžia vaikui pirmaisiais jo gyvenimo metais išmokti visko, kas būtina prisitaikyti šiame pasaulyje. Iš trijų mazgelių išsivystė smegenys, kurios pagal išvaizdą primena suaugusio, tik sumažintu formatu.

„2-3 metų amžiuje vaiko smegenys pasiekia 80 proc. suaugusio žmogaus smegenų dydžio. Sparčiai augančioms smegenims ir nervų sistemai ypač svarbu gauti reikalingų maisto medžiagų, antraip gali kilti problemų ateityje“, - sako medikas. Visas reikalingas maisto medžiagas galima užtikrinti valgant kuo įvairesnį maistą - vaisius, daržoves, kruopas, mėsą, kiaušinius, pieno produktus ir kitus. Tačiau yra viena medžiagų grupė, kuri augančio vaiko smegenims ir nervų sistemai ypač svarbi. Tai - nepakeičiamosios omega-3 riebalų rūgštys, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina.

„Smegenys yra labai riebus organas - riebalai sudaro daugiau kaip 50 proc. sausos smegenų masės. Daugiau kaip 30 proc. riebalų smegenyse yra omega-3 rūgštys, iš kurių daugiausia - dokozaheksaeno rūgšties (DHR). Akivaizdu, kad jų trūkumas mityboje gali neigiamai atsiliepti nervų sistemos vystymuisi ir smegenų funkcionavimui“, - kalba gydytojas.

Kas nutinka, kai vaikas negauna pakankamai omega-3 rūgščių? Pasak V. Urbono, nustatyta, kad omega-3 rūgštys pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to jos kartais skiriamos įvairių autoimuninių ligų prevencijai ir gydymui. Pastebėtas ir teigiamas omega-3 rūgščių poveikis mažinant kraujo krešėjimą. „Tačiau didžiausią reikšmę omega-3 rūgštys turi smegenų, nervų sistemos, regėjimo vystymui. Omega-3 rūgštys gali pagerinti ir vaikų pažintines funkcijas, intelekto koeficientą“, - teigia gydytojas.

Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas su prastai skaitančiais vaikais. Vaikams, kuriems buvo skiriamos omega-3 rūgštys, žymiai pagerėjo skaitymo įgūdžiai, palyginti su vaikais, kuriems vietoj omega-3 rūgščių buvo skiriamas placebas. Kitas tyrimas buvo atliekamas su naujagimiais, kurių mamos negalėjo maitinti savo pienu. Vieniems buvo skiriami mišiniai su omega-3 riebalų rūgštimi DHR, o kitiems - įprastiniai mišiniai. Pastebėta, kad mišiniais su omega-3 riebalų rūgštimi maitintų naujagimių nervų sistema žymiai geriau vystėsi. Jie kalbėjo geriau, mąstė greičiau, jų bendras intelekto koeficientas buvo geresnis - tiek 6-erių, tiek 12-kos metų amžiaus. „Omega-3 rūgščių pakankamumas arba trūkumas pirmaisiais gyvenimo metais turi ilgalaikį poveikį. Tai nereiškia, kad vaikas, kuris gavo reikalingą kiekį omega-3 rūgščių, bus kaip genijus, o kuris negavo - žymiai prastesnis. Tačiau statistinis skirtumas tikrai yra“, - paaiškina V. Urbonas.

Do This for Attention Deficit Hyperactivity Disorder – Omega 3 Fatty Acids For ADHD – Dr.Berg

Kodėl vien su maistu gauti reikalingą kiekį omega-3 rūgščių - sudėtinga

Anot gydytojo, labai svarbu, kad nėščios moterys ir žindyvės gautų pakankamą omega-3 riebalų rūgščių kiekį. O jei moteris pastoja nepraėjus metams ar pusantrų po gimdymo, dažnai omega-3 atsargos jos organizme būna išsekusios. „Yra pastebėta, kad vaikų intelektualinis vystymasis yra prastesnis, jei mamai nėštumo ar žindymo metu trūksta omega-3 riebalų rūgščių“, - sako V. Urbonas.

Nors omega-3 riebalų rūgščių trūkumą kraujyje sunku nustatyti, V. Urbono teigimu, didelė tikimybė, kad daug vaikų gauna nepakankamą kiekį omega-3 rūgščių. Kita problema, kad vakarietiškoje mityboje suvartojama per daug omega-6 riebalų rūgščių, kurios mažina omega-3 rūgščių įsisavinimą. „Vienas pagrindinių omega-6 riebalų rūgščių šaltinis yra augaliniai aliejai, kurių gausu ir įvairiuose maisto produktuose. Vieninteliai aliejai, kurie turi daug omega-3 rūgščių, - linų sėmenų ir rapsų aliejai“, - patikina V. Urbonas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, jog kai kurie žmonės turi nepakankamą kiekį fermentų, kurie paverčia augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgštis (pavyzdžiui, esančias linų sėmenyse ir jų aliejuje) į organizmui būtinąsias eikozapentaeno rūgštį (EPR) ir jau minėtą DHR. Šių fermentų stygiumi dažnai pasižymi neišnešioti naujagimiai.

Rekomenduojama omega-3 papildus vartoti nuolatos

V. Urbono teigimu, siekiant užtikrinti reikalingą omega-3 riebalų rūgščių kiekį nėštumo, žindymo metu ar vaikams pirmaisiais gyvenimo metais, viena geriausių alternatyvų - omega-3 riebalų rūgščių arba žuvų taukų papildai. Nors dažnai yra teigiama, kad omega-3 papildai gali būti skiriami kūdikiams nuo pusės metų, gydytojas sako, kad praktiškai jie gali būti skiriami nuo pirmų dienų - tiek išnešiotiems, tiek neišnešiotiems naujagimiams. „Omega-3 rūgščių papildai su galutiniais produktais - DHR ir EPR - užtikrina, kad organizmas lengvai įsisavintų šias medžiagas”, - sako jis.

Pasak gydytojo, net jeigu mama nėštumo, žindymo metu ar nežindomas vaikas valgo žuvies produktų, tikrai nebus blogiau, jei bus papildomai vartojama ir omega-3 papildų. „Omega-3 papildų praktiškai neįmanoma perdozuoti, o ir papildų rekomenduojamos dozės būna nedidelės. Gydymui skiriamos omega-3 riebalų rūgštys įprastines dienos normas viršija 3-5 ar daugiau kartų“, - pastebi gydytojas. V. Urbonas sako, kad omega-3 riebalų rūgščių papildus optimalu vartoti nuolatos - tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau didelį dėmesį reiktų skirti papildų kokybei - riebaluose tirpsta įvairios toksinės medžiagos, kurias papildų gamybos procese svarbu tinkamai išvalyti. „Prancūzai ištyrė žuvų taukų papildus, parduodamus vaistinėse. Net 20 proc. preparatų sudėtyje jie rado teršalų. Taigi, svarbu rinktis patikimus, gerą reputaciją užsitarnavusius ir rinkoje ilgą laiką esančius žuvų taukų gamintojus. Nes renkantis neaiškios kilmės papildus, tikėtina prasta kokybė“, - sako gydytojas.

Svarbiausi smegenų vystymosi etapai
Amžius Pagrindiniai pasiekimai
Nėštumas Smegenų vystymasis prasideda, formuojasi neuroninis vamzdelis. Vaisiaus smegenys jau reaguoja į stimulus.
0-1 metai Greitas neuronų tinklo formavimasis (sinapsės), jutimų ir motorinių įgūdžių lavinimas, kalbos suvokimo pradžia.
1-3 metai Smegenys pasiekia 80% suaugusio dydžio, sparčiai auga sinapsių skaičius, gerėja kalba ir mąstymas.
3-6 metai Smegenys dirba "Teta" diapazone, vystosi vaizduotė ir kūrybingumas. Vaikas mokosi kontroliuoti emocijas.
6-12 metų Smegenys pradeda dirbti "Alfa" diapazone. Mokymasis tampa labiau sąmoningas. Formuojasi atmintis ir loginis mąstymas.

SVARBU: Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

Moterų smegenys sveria vidutiniškai 1245 g, o vyrų 1375 g. Didžiąją smegenų dalį užima du tarpusavyje sujungti didieji pusrutuliai. Kairiajame pusrutulyje išsidėsčiusios sritys, atsakingos už kalbą, mąstymo procesus, matematinius ir muzikinius gebėjimus, dešiniajame įsitvirtinusios sritys, atsakingos už vaizdinius-erdvinius suvokimus, emocijas, kūrybingumą, vaizduotę ir kūno koordinaciją. Vyrų smegenų masė didesnė, tačiau jie kur kas dažniau naudoja tik kairįjį smegenų pusrutulį, o moterys vienodai išnaudoja abi puses.

Smegenis sudaro apie 100 mlrd. nervinių ląstelių (neuronų), kurias tarpusavyje jungia daugiau kaip 10 bilijonų sinapsių (tai jungtis tarp dviejų neuronų, pritaikyta signalams perduoti). Taigi, vienas neuronas vidutiniškai yra sujungtas su 1000 kitų neuronų. Be to, kiekvienas neuronas turi vieną aksoną, kurio ilgis gali būti nuo milimetro dalių iki daugiau kaip metro, ir dendritus, kurie ląstelę sujungia su daugeliu kitų neuronų. Visas suaugusio žmogaus smegenų nervų ilgis yra apie 5,8 mln.

Dar būnant gimdoje vaisiaus smegenys priima informaciją ir ją apdoroja. Pavyzdžiui, vaisius 19-ąją savaitę reaguoja į skausmą, nuo 26-osios savaitės girdi, nuo 29-osios jaučia skonį, o nuo 32-osios mato. Ką tik gimusio kūdikio smegenyse yra apie 100 milijardų neuronų, t.y. tiek pat, kiek ir suaugusiųjų, tačiau naujagimio nervų ląstelės dar nėra visiškai subrendusios ir mažai išsišakojusios. Naujagimio nerviniai impulsai lėtesni, tačiau iki paauglystės jų greitis padidės net 16 kartų.

Kai kūdikis gimsta, jis gali matyti, girdėti ir reaguoti į prisilietimus. Tuo metu vyrauja čiulpimo ir rijimo refleksai, o visas kūnas yra naudojamas poreikiams, tokiems kaip alkis, arba jausmams, tokiems kaip baimė, išreikšti. Naujų pojūčių ir naujos patirties dėka sinapsių skaičius per pirmuosius trejus gyvenimo metus auga sparčiausiai: dvejų metų vaiko smegenyse sinapsių kiekis jau toks pat kaip suaugusiojo, o trejų metų dar padvigubėja ir siekia 200 bilijonų. Trejų metų vaiko smegenys yra daugiau nei dvigubai aktyvesnės nei suaugusiojo ir suvartoja beveik dvigubai daugiau gliukozės. Iki 50 proc. organizmui reikalingų visos dienos kalorijų poreikio atitenka smegenims, tuo tarpu suaugusiojo šis poreikis tesudaro apie 18 proc. Be to, vaiko smegenys sunaudoja 20-25 proc. Su sparčiu sinapsių augimu susijęs greitas smegenų masės augimas: nuo 300 g tik gimus iki 750 g pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje ir iki 1300 g penktaisiais gyvenimo metais. Savo galutinį svorį smegenys pasieks brendimo laikotarpiu.

Trečiaisiais gyvenimo metais pasiektas sinapsių skaičius išliks santykinai toks pat iki pirmojo gyvenimo dešimtmečio pabaigos. Dvigubai didesnis, nei vėliau reikės, sinapsių kiekis, suteikia mažo vaiko smegenims didžiulį plastiškumą ir milžiniškas mokymosi galimybes. Smegenų sritys, atsakingos už tokias sudėtingas kompleksines funkcijas, kaip kalba ir mąstymas, dar nėra pilnai išnaudojamos. Būtent šiuo laikotarpiu naujagimis yra atviras pačioms įvairiausioms kultūroms ir aplinkai - ar tai būtų indėnų genties medžiotojai Brazilijos džiunglėse, ar žemdirbių ir gyvulių bandų augintojų bendruomenė Vakarų Afrikoje, ar technologijų ir žinių visuomenė Vakarų Europoje arba Rytų Azijoje. Sinapsių perprodukcija per pirmuosius kelerius gyvenimo metus įgalina greitai perprasti ir įsisavinti visiškai skirtingą gyvenimo būdą, elgseną, kalbą, prisitaikyti prie įvairiausios aplinkos ir t.t.

Vaikui augant, prisitaikant prie gyvenamosios aplinkos ir vystantis smegenims, mažėja nesvarbių ir nereikalingų sinapsių skaičius, tam, kad būtų intensyvinami būtini impulsų perdavimo tarp neuronų keliai. Toks smegenų „valymas“ ir persitvarkymas vyksta iki pat žmogaus mirties: nebūtinos sinapsės yra eliminuojami, o dažnai naudojamos yra stiprinamos. Tuo pačiu metu nuolat formuojasi naujos sinapsės, ypač susijusios su atminties procesais. Dar ne taip seniai buvo išsiaiškinta, kad nauji neuronai gali rastis iki gilios senatvės.

Sinapsių kūrimasis ir atranka skirtingose smegenų srityse vyksta skirtingu tempu ir savo intensyvumo viršūnę pasiekia vis kitu metu. Pavyzdžiui, didžiausias sinapsių tankis pakaušio skiltyje, kuri yra atsakinga už vizualinį suvokimą, pasiekiamas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, dažnai kalbama apie raidos langus ar kritinius laikotarpius, kuomet smegenys ypač jautrios tam tikrai mokymosi patirčiai. Pavyzdžiui, jautrusis kalbos įsisavinimo laikotarpis tęsiasi iki 6 arba 7 metų. Kūdikis geba atskirti visas bet kokios pasaulio kalbos fonemas, tačiau per keletą gyvenimo metų šis gebėjimas išnyksta, nes dalis sinapsių, reikalingų šiam gebėjimui palaikyti, yra eliminuojamos, mat jos tampa tiesiog nebereikalingos, kadangi vaikas, dažniausiai girdi ir vartoja tik vieną kalbą su jai būdingomis fonemomis. Kritinių raidos etapų nereikia pervertinti: ir paauglys, ir suaugusysis gali įsisavinti ir antrą, trečią ar ketvirtą kalbą, tačiau ne taip lengvai ir su (kad ir neryškiu) akcentu.

Nuo trejų-ketverių metų amžiaus informacija jau gali būti išsaugoma atmintyje. Tačiau pirmųjų gyvenimo metų patirtis dar negali būti išsaugota ilgalaikėje atmintyje, kad vėliau galėtų būti atkurta. Maždaug ketvirtaisiais gyvenimo metais pagerėja komunikacija tarp kairiojo ir dešiniojo pusrutulių. Tai įgalina analitinės ir intuityviosios vaiko pusių integraciją. Šeštaisiais gyvenimo metais prasideda naujas intelektinės brandos etapas: vaikas vis labiau pradeda kontroliuoti savo emocijas, geba geriau susikaupti ir efektyviai veikti. Nuo 10 metų amžiaus įsivyrauja principas „Naudok arba prarask“ (angl. „Use it or loose it“): smegenys yra optimizuojamos, t.y. tos sinapsės, kurios buvo dažnai naudojamos, išlaikomos, o kitos eliminuojamos.

Pirmus dešimt gyvenimo metų mokymasis, ypač jei pataikoma į atitinkamus jautrius etapus, vyksta lengvai, o vėliau tai pareikalaus vis daugiau pastangų. Liks vis mažiau perteklinių, nepanaudotų sinapsių, o visiškai naujos jungtys tarp neuronų rasis retai. Smegenyse jau bus susiformavusi tam tikra struktūra, nuo kurios tipo priklausys, kuriose srityse mokymasis eisis lengviau ar sunkiau. Sėkmingas mokymasis vėlesniuose amžiaus tarpsniuose remiasi išmokimu mokytis, kuomet vaikas jau žino, kad mokymąsi reikia planuoti ir yra įgijęs įgūdžių tai daryti: geba stebėti save, įvertinti savo silpnąsias ir stipriąsias puses ir atsirinkti sau tinkamas mokymosi strategijas, padedančias išmokti ir prisiminti. Taigi, kuo įvairesnė ir platesnė smegenų struktūra susiformuoja vaikystėje, tuo daugiau ateityje bus sričių, kuriose jaunas žmogus ar suaugusysis galės padaryti pažangą.

Jutiminiai gebėjimai ir jų svarba

Kai vystosi pojūčiai ir jie yra integruojami, susidaro stiprios neuronų jungtys, kurios susieja smegenų sritis. Rega - būtina, kad mūsų akys dirbtų kartu ir vienodai gautų ir pasisavintų informaciją, kuri apdorojama kiekvienoje pakaušio skiltyje užpakalinėje galvos dalyje. Akys turi gebėti sklandžiai ir lengvai sekti vidurio liniją skaitymui ir rašymui. Mums būtina, kad abi akys dirbtų tuo pačiu metu erdviniam suvokimui ir pusiausvyrai. Mūsų akys turi gebėti greitai pakeisti atstumą iš artimo į tolimą ir iš tolimo į artimą, kai kopijuojame tekstą nuo lentos, gaudome kamuolį ir t.t. Mums būtinas pilnai funkcionuojantis regėjimas akių-rankų, akių-kojų koordinacijai daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Ar informacija per kiekvieną akį gali pasiekti didžiąją smegenų jungtį, kad pasiektų regėjimo sritis apdorojimui?

Klausa - būtina, kad abi ausys kartu funkcionuotų klausantis ir apdorojant garsus bei kalbą kiekvienoje temporalinėje skiltyje, klausa taip pat būtina atminčiai. Informacija turėtų praeiti pro didžiąją smegenų jungtį, kad pasiektų kiekvieną pusrutulį. Jeigu šis procesas nevyksta, kils sunkumų klausantis ir įsimenant nurodymus. Mums būtina vestibiuliarinė sistema vidinėje ausyje, kad galėtume stovėti ir išlaikyti pusiausvyrą priešinantis gravitacinėms jėgoms. Ausų dominavimas gali stipriai įtakoti mokymąsi, todėl klasės vieta, kurioje pasodinamas vaikas, kad gautų daugiausia naudos klausydamasis mokytojo, yra labai svarbi.

Motorinis pojūtis - mums būtina išvystyti ir ištobulinti grubių ir smulkių judesių įgūdžius, būtinus norint laikyti įrankius, su jais dirbti, valgyti, tinkamai laikyti rašiklį rašymui, žaisti žaidimus kamuoliu, groti muzikos instrumentais. Mums būtina gebėti automatiškai judėti tokiu greičiu ir kryptimi, kuria norime ir apie tai negalvoti. Prasta koordinacija ir greitas nuovargis gali būti prastų motorinių įgūdžių rezultatas. Judėjimas suteikia didžiulį smegenų stimuliavimą, todėl svarbu, kad vaikai nuolat judėtų siekiant palaikyti proto ir kūno budrumą mokantis.

Lytėjimas - mums būtinas lytėjimo pojūtis, kad žinotumėme, ką liečiame, ar tai yra saugu ar pavojinga (karšta, aštru, kokia tekstūra ir t.t.). Lietimas informuoja mus apie skausmą, todėl nustojame liesti, arba apie malonumą, todėl ir toliau liečiame. Lytėjimas stimuliuoja atmintį. Asmenys, kurie susiduria su lytėjimo problemomis nemėgsta fizinio sporto ar kontakto.

Vestibiuliarinis pojūtis - ši sritis yra gyvybiškai svarbi mūsų pusiausvyros pojūčiui. Vestibulinė sistema svarbi raumenų tonuso formavimui, laikysenai, stovėjimui vertikalioje padėtyje priešinantis gravitacinėms jėgoms. Proprioceptorinis pojūtis - proprioceptoriai yra visuose raumenyse. Jie smegenis aprūpina dideliais nervinio atsako apie tai, kurioje erdvėje mūsų kūnas ir kūno dalys yra ir ką mūsų kūnas daro, kiekiais. Šie receptoriai reikalingi kiekvienam judesiui ir raumenų tonuso formavimui. Kai šis pojūtis yra stimuliuojamas, stimuliuojamos ir smegenų sritys. Proprioceptorinis pojūtis vystosi tuo metu, kai kūdikis būna ant žemės ir dauguma kūno liečiasi su paviršiumi. Norėdami suprasti proprioceptorius, išbandykite šį pratimą - atsistokite ant vienos kojos ir užmerkite akis. Jusite judėjimą kulkšnyje. Visa tai vyksta todėl, kad proprioceptoriai sunkiai dirba, kad perduotų informaciją smegenims, ir ypač, vestibulinei sistemai, o smegenys pateikia atsaką proprioceptoriams kulkšnyje, kad padėtų išlaikyti pusiausvyrą. Jeigu negalite išlaikyti pusiausvyros, gali būti, kad jūsų vestibulinė sistema neišsivysčiusi. Dabar atsimerkite ir stebėkite, kaip keičiasi jūsų gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą.

Visi šie pojūčiai turi būti pakankamai išsivystę prieš pradedant mokytis. Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove - jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Pasak M. „Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Tiesa, jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15-20 cm“, - sakė M. „Viso to yra išmokstama, todėl labai svarbu padėti mažyliui ir teisingai stimuliuoti jo regą. Pirmąjį mėnesį nereikia jokių žaislų, svarbiausias objektas yra žmogaus veidas: kuo dažniau iš arti žiūrėkite į naujagimį, šypsokitės jam ir kalbinkite. Vėliau rodykite skirtingų spalvų ir formų objektus, kuo dažniau duokite vaiko akims juos sekti į skirtingas puses. Dar vyresnių mažylių jau galima prašyti knygutėse parodyti pažįstamus objektus, rasti skirtumus tarp dviejų panašių, kartu piešti kontrastingomis spalvomis“, - dalijosi M.

M. „Kai kuriuos garsus naujagimis net gali atsiminti, pavyzdžiui, nėštumo metu dažnai girdėtų dainų melodijas. Būtent dėl to jiems toks jaukus yra mamos balsas, juk jį būna pažinęs geriausiai. Jei naujagimis neramus, mamos gali pabandyti su juo kalbėtis prislopinusios balsą, tai turėtų sukurti raminantį įsčių prisiminimą“, - sakė M. Tačiau aštresnė klausa ir jau susiformavęs fizinis gebėjimas išgirsti, pasak M. Dautartaitės, nereiškia garsų supratimo. „Tėvai ir globėjai turėtų padėti kūdikiui lengviau atskirti prasmingus žodžius. Klausos lavinimui naudingas dažnas kalbėjimasis su vaiku, dainavimas jam ar kartu su juo, garsus skleidžiantys žaislai. Klausą taip pat ugdo gamtos ar klasikinės muzikos garsai“, - teigė M.

„Iki vienerių metų vaikas žaidžia sensomotorinį žaidimą. Naudodamasis juslėmis jis kaupia patirtį apie jį supantį pasaulį. Jeigu vaikas vangiai domisi žaislais, turi per mažą patirtį tarp įvairių aplinkų, žmonių, žaidimų, tikėtina, kad tai turės neigiamos įtakos mokymosi gebėjimams ateityje. Patirčių stoka gali apsunkinti ir adaptaciją naujoje vietoje ar draugijoje - vaikams vėliau gali būti sunku greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančios ar nepažįstamos aplinkos“, - sakė M. M. „Viso to, kas mums atrodo suprantama, kūdikis turi mokytis. Smegenims iš pradžių reikia patyrimo, tuomet jo pakartojimų ir tik tada jos užfiksuoja informaciją, kurią gali vėliau panaudoti. Tai reiškia, kad tik po daugelio bandymų mažyliui įsitvirtins suvokimas, kad žaisliukas yra minkštas, o kilimas - šiurkštus, kad vanduo gali būti ir karštas, ir šaltas, o citrina - visada rūgšti“, - sakė M. „Norint lavinti minėtus įgūdžius, tėvams siūlau stengtis į kiekvieną veiklą ar daiktą žvelgti kaip žvelgia kūdikis - kaip į savaime nesuprantamą. Leiskite jam liesti kuo įvairesnių tekstūrų bei temperatūrų paviršius, duokite pauostyti skirtingų prieskonių, pradėjus primaitinimą - pažindinkite su skonių ir tekstūrų įvairove. Žaisdami, vartykite kūdikį, siūbuokite, darykite masažus ir mankštas - juk jam reikia pažinti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo kūną, judesius“, - patarimais dalijosi M. M. Dautartaitė pasakoja, kad 7-12 mėn. „Nuostabu, kai ant gerai suręstų pasaulio pažinimo pamatų: klausos, regos, jutimų, emocijų raiškos - smegenyse pradedamas statyti, tarsi, pirmasis savarankiško mąstymo aukštas. Tai sudėtingas procesas, kai mažylis pradeda pastebėti įvykių eigą ir ritmą, suprasti, kad veiksmas turi rezultatą. Paleistas žaisliukas krenta ir sukelia garsą! Pasak M. Tėvams reikėtų tapti akylais, jautriais, visada šalia esančiais stebėtojais, o tai kartais daug sunkiau nei tiesiog stengtis nuo visko apsaugoti. Tačiau vaikams reikia laisvės mokytis nukristi, kad galėtų atsistoti, daug kartų ištaškyti košę, kad suprastų, kaip pakreipti šaukštą, kad pagaliau ją pasemtų“, - teigė M. M. „Skatinkite vaiką tyrinėti, mokykite įvairių žaidimų net su tais pačiais objektais. Artėjant pirmajam gimtadieniui, pasiekiamas dar vienas svarbus kūdikio raidos žingsnis - kalba. Anot M. „Apie pirmuosius metus vaikų smegenys moka jau tiek daug: atpažįsta objektus, geba į juos parodyti, ne tik skiria garsus, žodžius, bet ir supranta jų reikšmę. Taigi, metų pabaigoje ateina laikas bandyti juos pakartoti patiems“, - sakė M. „Kūdikis kaupia savo žodyną jau nuo pirmųjų mėnesių. Tačiau tam, kad prabiltų - jam reikia daug stimulų ir atsako į jo pastangas. Tai reiškia, kad tėvai ar globėjai turėtų sureaguoti į pirmuosius jo gugavimus, nerišlius pirmuosius skiemenis ir garsus, taip pat kuo daugiau su juo kalbėtis, dainuoti ir skaityti“, - teigė M.

„MaMaDu“ - tai nuosekli vaiko raidos specialistų, gydytojų, psichologų sukurta informacinė sistema, lydinti vaikus nuo gimimo iki trejų metų. Užsiregistravę „MaMaDu“ svetainėje, tėvai gauna SMS patarimus, kaip suprasti vaikų poreikius ir nuosekliai juos atliepti.

KŪDIKIO RAIDA. 12 pirmųjų mėnesių. Kaip yra vertinama vaiko raida ir ką daryti toliau? Jau nėštumo laikotarpiu pasireiškia vaisiaus smegenų jutiminiai, regėjimo, emociniai ir motoriniai gebėjimai. Naujagimiai gali čiulpti ir ryti, matyti ir girdėti bei reaguoti į prisilietimus. Jie greitai išmoksta reikšti tokius jausmus kaip baimė ar pasitenkinimas. Smegenys kasdien tampa vis aktyvesnės: nervų ląstelės didėjančia progresija ima sudarinėti sinapsių tinklą, kūdikis ima labai greitai mokytis. Šypsojimasis, griebimas, vertimasis, sėdėjimas, ropojimas, pirmieji garsai ir pirmasis suvokimas - 1-ųjų gyvenimo metų raidos etapų sąrašas ilgas. Šiuo laikotarpiu smegenys yra ypač aktyvios.

Schematinis žmogaus smegenų vaizdas su pažymėtomis sritimis

tags: #apie #smegenis #vaikams