Vaiko pedagoginė psichologinė charakteristika yra esminis įrankis, padedantis suprasti vaiko individualybę, jo stipriąsias ir silpnąsias puses, ugdymosi poreikius bei elgesio ypatumus. Ši charakteristika leidžia pedagogams ir tėvams veiksmingiau planuoti ugdymo procesą, pritaikyti ugdymo metodus ir kurti palankią aplinką vaiko asmenybės raidai. Straipsnyje aptariami įvairūs vaiko pedagoginės psichologinės charakteristikos aspektai, pateikiami pavyzdžiai ir rekomendacijos, kaip ją sudaryti ir panaudoti praktikoje.
Ikimokyklinis amžius - tai svarbus laikotarpis vaiko gyvenime, kai formuojasi jo asmenybė, socialiniai įgūdžiai, pažintiniai procesai ir emocinis intelektas. Šiame straipsnyje aptarsime ikimokyklinio amžiaus vaikų (3-6 metų) pedagoginę psichologinę charakteristiką, atsižvelgdami į jų fizinę, socialinę, pažintinę ir emocinę raidą.
Vaikystės reikšmė ir vaiko teisių užtikrinimas
Vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo etapas, kurio metu formuojasi asmenybė, įgyjami socialiniai įgūdžiai ir žinios apie supantį pasaulį. Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai suvokiami kaip visateisiai visuomenės nariai, turintys savo teises ir poreikius. Todėl vaiko teisių apsauga ir užtikrinimas yra ne tik moralinis imperatyvas, bet ir svarbus politikos klausimas.
Šiuo metu vaikai suvokiami kaip visateisiai visuomenės nariai, o jų teisės yra ne tik resursų, bet ir politikos klausimas. Tai ypač aktualu pedagogams, kurie turi suvokti, kad vaikas yra autonomiška asmenybė, turinti savo minties ir žodžio laisvę, teisę reikšti savo nuomonę, teisę į laisvą apsisprendimą, poilsį, laisvalaikį, saviraišką ir saviugdą. Teigiamas požiūris į vaiko teises ir pagarba joms atspindi šiuolaikinės demokratijos vertybes valstybėje. XXI amžius vadinamas vaiko teisių realizavimo ir apsaugos amžiumi, pripažįstant, kad vaikui reikia ne tik maisto ir pastogės, bet ir galimybės visapusiškai tobulėti.
Vaiko sampratos definicija yra diskutuotinas klausimas. Tradicinės vaiko raidos ir socializacijos teorijos pristatė vaikus kaip dar neįbaigtus kūrinius, kurie savo ir suaugusiųjų pastangomis privalo tapti suaugusiais, taigi įveikti savo nesubrendimą ir tapti ,,tikrais žmonėmis" ir ,,tikrais visuomenės nariais". Raidos psichologija yra vyraujanti vaikystės paradigma socialiniuose moksluose. Ji sukūrė ,,psichologinį vaiką", kuris keliauja apibrėžtais raidos etapais link visiško subrendimo.
Lietuvos ugdymo įstaigose domėtis vaiko teisėmis pradėta atkūrus nepriklausomybę, reformuojant švietimo sistemą pagal Vakarų Europos šalių edukacinę patirtį. Lietuvoje nemažai nuveikta vaiko teisių apsaugos srityje: ratifikuota JTO Vaiko teisių konvencija (1995 m.), priimtas Vaiko teisių pagrindų įstatymas (1996 m.) ir Vaiko globos įstatymas (1998 m.). Tai rodo siekį užtikrinti vaiko ekonominį ir politinį nepriklausomumą nuo suaugusiųjų.
Kuriant pilietinę lygiateisių galimybių visuomenę Lietuvoje, būtina stengtis, kad vaikas, kaip pažeidžiamiausias jos narys, turėtų tokias pat teises kaip ir suaugusieji. Tačiau kalbėti apie vaiko teises kasdieninėse ikimokyklinėse įstaigose vis dar neįprasta, o jei ir kalbama, tai dažniausiai tik teoriniu lygmeniu. Daug dėmesio skiriama mokyklinei vaikystei, o ikimokyklinei - kur kas mažiau. Realybė rodo, kad ikimokyklinėse įstaigose vis dar stokojama vaiko, kaip visateisio visuomenės nario, priėmimo. Jei ir kalbama apie vaiko ugdymą, tai dažniausiai nagrinėjamas ugdymo turinys, programos, priemonės ir jų praktinis taikymas, pamirštant patį vaiką. Išanalizavus metodinę, pedagoginę ir psichologinę literatūrą, galima teigti, kad vaiko teisių apsaugos problema Lietuvoje yra aktuali ir nepakankamai ištirta tiek pedagoginiu, tiek psichologiniu aspektais.
Vaiko raida skirtingais amžiaus tarpsniais
Ankstyvoji vaikystė (3-6 metai)
Šiuo laikotarpiu vaikas intensyviai mokosi kalbėti, plečia savo žodyną ir geba bendrauti su suaugusiaisiais, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai pradeda atskirti liūdnus ir linksmus žmones, o klausydamiesi suaugusiųjų kalbos, žaisdami ir stebėdami aplinką, mokosi žodžių reikšmių ir gimtosios kalbos garsų.
Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja ir intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jie jau geba būti atskirai nuo tėvų, daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis.
Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių.
Būdami šešerių, vaikai jau moka planuoti žaidimus, geba sugalvoti siužetus, įvertinti ir komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus ir pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Taip pat stebimas vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles ir sekti pasakas.
Kalbos ir Bendravimo Raida
Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas, vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga, labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis.
Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti, kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.
Pažintinė Raida
Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingas simbolinis mąstymas, o tai reiškia, kad vaikas protinius vaizdinius apie realaus pasaulio daiktus pritaiko savo žaidime, ypač tai pastebima, kai jie žaidžia vaidmeninius žaidimus. Jie gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Vaikai skiria ir įvardija pagrindines spalvas, tapatina daiktus pagal formą, dydį. Savarankiškai skaičiuoja iki 5, o padedami gali suskaičiuoti ir iki 10. Daug šneka, klausinėja, reiškia norus, pasako ką daro, ką nuveikė. Kalba trumpais sakinukais, atsako į nesudėtingus klausimus. Vaiko kalba aiški. Įdėmiai klausosi skaitomų kūrinėlių ir naujų žodžių. Vartoja įvardžius aš, jis, tu, mano. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Labai mėgsta vartyti knygeles, dėmesį skirdama ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas.
Augustės amžiuje vyrauja nevalingas dėmesys, kai vaikas sutelkia dėmesį į kažką be išankstinio nusiteikimo, dėl to objekto išorinių savybių (spalvos, dydžio, kvapo, formos). Tokio amžiaus vaikai dėmesį gali išlaikyti tik 15 min, o žaisdami vieną ir tą patį žaidimą 30 - 50 min. Mergaitė susikaupia ir išlaiko ilgesnį laiką dėmesį, jei veikla, užduotis, žaidimas jai yra įdomi. Darant kokį nors darbą yra susikaupusi ir nemėgsta kai jai grupės draugai trukdo, tačiau reaguoja ir yra lengvai išblaškoma, tačiau geba grįžti prie ankstesnės veiklos ir ją pabaigti.
Mergaitė skiria ir įvardija pagrindines spalvas, tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. Savarankiškai skaičiuoja iki 5, o padedamas gali suskaičiuoti ir iki 10. Supranta ir pradeda vartoti daiktams lyginti skirtus žodžius: didelis - mažas, ilgas - trumpas, sunkus - lengvas, toks pat - ne toks, kitoks, vienodi - skirtingi ir pan.
Augustė turi gerą atmintį, puikiai įsimena naujas daineles, eilėraštukus, žaidimo taisykles, gali papasakoti praeities įvykius, ypač jei tie įvykiai sukėlė jai daug teigiamų emocijų, gali įvykdyti du - tris nurodymus paeiliui (ne visada).
Daug šneka, klausinėja, reiškia norus, pasako ką daro, ką nuveikė. Kalba trumpais sakinukais, atsako į nesudėtingus klausimus. Vaiko kalba aiški. Įdėmiai klausosi skaitomų kūrinėlių ir naujų žodžių. Vartoja įvardžius aš, jis, tu, mano. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Labai mėgsta vartyti knygeles, dėmesį skirdama ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas. Mergaitė žino ir pasako savo vardą, pavardę, kiek jai metų.
Vaikui būdingas simbolinis mąstymas, o tai reiškia, kad vaikas protinius vaizdinius apie realaus pasaulio daiktus pritaiko savo žaidime, ypač tai pastebima, kai ji žaidžia su mergaitėmis vaidmeninius žaidimus. Augustės amžiuje pradeda lavėti vaizduotė, kuri atveria naujas mąstymo ir žaidimų galimybes, pastebimos vaizduotės apraiškos žaidžiant, kurios tokiu būdu gerokai išplečia tiek paties žaidimo, tiek pažinimo galimybes.
Socialinė ir Emocinė Raida
Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Stebint vaiką ugdomosiose veiklose, išryškėja jo aktyvumas, noras bendrauti, pasakoti savo įspūdžius. Vaikai noriai įsijungia į grupinius žaidimus, veiklas, laikosi grupės taisyklių. Yra žingeidūs, noriai imasi ugdomoje veikloje jiems skiriamų užduočių, įdėmiai klausosi auklėtojos. Puikiai sutaria su auklėtojomis, yra paklusnūs ir paslaugūs vaikai. Auklėtojos paprašyti tvarkosi žaislus, padeda kitiems. Vaikai nėra konfliktiški, neskriaudžia kitų vaikų. Kilus konfliktinėms situacijoms vaikai reaguoja ramiai, stengiasi jas įveikti patys, nepavykus kreipiasi į auklėtoją.
Vaikai yra draugiški, mėgsta bendrauti, puikiai sutaria su kitais grupės vaikais. Pradeda atpažinti, ką jaučia, pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja. Paguodžia, paglosto, duoda žaislą liūdinčiam. Vaikai juos mėgsta, noriai žaidžia kartu. Moka dalintis žaislais, dažnai iš namų atsineša įvairiausių žaislų ar knygelių, kurias rodo kitiems vaikams, duoda pažaisti, pažiūrėti. Pastaruoju metu dažnai su mergaitėmis žaidžia vaidmeninius žaidimus „Namai“.
Mergaitė turi savo nuomonę ir dažnai ją išsako, tačiau neprimeta savo nuomonės žaidžiant, paiso ir kitų vaikų.
Mergaitė domisi knygelėmis, mėgsta klausytis skaitomų pasakų, todėl būdama tokio amžiaus aiškiai kalba, reiškia mintis. Taip pat mėgsta žaisti judriuosius ir kūrybinius žaidimus, stebėti aplinką ir kitus reiškinius. Augustė dažnai susiranda ką veikti pati ir įtraukia kitus vaikus. Mergaitė yra labai protinga, draugiška, paslaugi ir paklusni vaikas. Mėgsta būti pastebėta, pagirta už netinkamą elgesį, kartais gali užsispirti, tačiau lengvai perkalbama, lengva su ja susitarti.
Fizinė Raida
Augustė atitinka fizinį raidos išsivystymą pagal amžiaus tarpsnį, geba atlikti tai, kas būdinga to amžiaus vaikams. Mergaitė judri, mėgsta judrius žaidimus, aktyvią veiklą. Gerai atlieka dažnai kartojamus fizinius pratimus, greitai mokosi naujų. Vyraujanti ranka - dešinė. Pakankamai gerai išlavėjusi smulkioji ir stambioji motorika.
Vaikas puikiai orientuojasi darželio, grupės aplinkoje, tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas įveikia kliūtis. Kūno kultūros užsiėmimu metu, žaidimo aikštelėje bėga keisdamas kryptį, greitį. Aktyvios veiklos metu yra atsargi, saugo save ir kitus. Išlaiko pusiausvyrą, eina gimnastikos suoleliu, lipa ir nulipa laiptais, atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria, gaudo, ridena kamuolį. Bando minti triratuką.
Fiziškai stipri, aukšta, vidutinio sudėjimo, lyginant su kitais grupės vaikais serga retai, dažniausiai peršalimu. Yra persirgusi vaikiškomis ligomis (vėjaraupiais ir kitomis virusinėmis ligomis), kuriomis dažniausiai perserga visi vaikai pradėję lankyti darželį. Persirgtos ligos vaiko elgesiui ir pasiekimams įtakos neturi.
Mergaitė drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai bando ją atlikti, išbando žinomus ir naujus sunkumų įveikimo būdus (traukia, stumia, pasitelkia aplinkinius daiktus tikslui pasiekti ir pan.). Stengiasi viską atlikti pati, ne visada leidžia padėti, tačiau nepavykus nebijo paprašyti pagalbos. Vaikas geba taisyklingai laikyti pieštuką, teptuką, paprašytas pasistengti, stambias detales gali nuspalvinti gana tvarkingai. Mėgsta žaisti su lėlėmis, spalvinti savo atsineštas spalvinimo knygutes su mergaitėmis, dėlioti dėliones, lipdyti.
Mergaitė tvarkinga, naudojasi tualetu. Prieš valgį plaunasi rankas, savarankiškai gražiai valgo, savarankiškai nusirengia ir apsirengia, aunasi batus, tiesa, kartais reikia padėti.
Augustė atitinka fizinį raidos išsivystymą pagal amžiaus tarpsnį, geba atlikti tai, kas būdinga to amžiaus vaikams. Mergaitė judri, mėgsta judrius žaidimus, aktyvią veiklą. Gerai atlieka dažnai kartojamus fizinius pratimus, greitai mokosi naujų. Vyraujanti ranka - dešinė. Pakankamai gerai išlavėjusi smulkioji ir stambioji motorika.
Vaikas puikiai orientuojasi darželio, grupės aplinkoje, tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas įveikia kliūtis. Kūno kultūros užsiėmimu metu, žaidimo aikštelėje bėga keisdamas kryptį, greitį. Aktyvios veiklos metu yra atsargi, saugo save ir kitus. Išlaiko pusiausvyrą, eina gimnastikos suoleliu, lipa ir nulipa laiptais, atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria, gaudo, ridena kamuolį. Bando minti triratuką.
Fiziškai stipri, aukšta, vidutinio sudėjimo, lyginant su kitais grupės vaikais serga retai, dažniausiai peršalimu. Yra persirgusi vaikiškomis ligomis (vėjaraupiais ir kitomis virusinėmis ligomis), kuriomis dažniausiai perserga visi vaikai pradėję lankyti darželį. Persirgtos ligos vaiko elgesiui ir pasiekimams įtakos neturi.
Mergaitė drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai bando ją atlikti, išbando žinomus ir naujus sunkumų įveikimo būdus (traukia, stumia, pasitelkia aplinkinius daiktus tikslui pasiekti ir pan.). Stengiasi viską atlikti pati, ne visada leidžia padėti, tačiau nepavykus nebijo paprašyti pagalbos. Vaikas geba taisyklingai laikyti pieštuką, teptuką, paprašytas pasistengti, stambias detales gali nuspalvinti gana tvarkingai. Mėgsta žaisti su lėlėmis, spalvinti savo atsineštas spalvinimo knygutes su mergaitėmis, dėlioti dėliones, lipdyti.
Mergaitė tvarkinga, naudojasi tualetu. Prieš valgį plaunasi rankas, savarankiškai gražiai valgo, savarankiškai nusirengia ir apsirengia, aunasi batus, tiesa, kartais reikia padėti.
Elgesio Ypatumai ir Konfliktų Sprendimas
Auklėtojams svarbu stebėti vaikų elgesį ir padėti jiems spręsti konfliktus. Pavyzdžiui, vienoje situacijoje, kai berniukai ginčijosi dėl galimybės užlipti ant pavėsinės stogelio, konfliktas išaugo iki fizinio susistumdymo. Auklėtoja turėjo įsikišti, atskirti berniukus ir nuraminti situaciją. Svarbu išsiaiškinti konflikto priežastis, aptarti kiekvieno vaiko kilusias emocijas ir elgesį, bei kaip vaikai turėtų elgtis tokioje situacijoje. Reikėjo šiek tiek ilgiau palaikyti suspaustą glėbyje, ir paleisti tik įsitikinus, kad jis nurimo. Kitą dieną buvo grįžta prie šio įvykio. Berniukams esant ramiems pasikalbėjome apie jų elgesį. Berniukai nebuvo labai kalbūs, bet iš to ką pasakė, pateikiau apibendrinimą, kaip kiekvienas iš jų jautėsi, kaip reikia tokioje situacijoje elgtis, priminiau grupės bendravimo taisykles, galimas jų elgesio pasekmes. Berniukai ramiai stovėjo ir klausėsi auklėtojos. Pagyriau berniukus, kad jie yra geri, tačiau toks jų elgesys yra netinkamas ir netoleruotinas. Vaikai atsiprašė vienas kito, apsikabino ir susitaikė.
Svarbu mokyti vaikus tinkamai spręsti konfliktus, valdyti ir priimtinais būdais išreikšti savo pyktį, mokyti spręsti problemas ne veiksmu, o žodžiu.
Vilius yra ūmesnio būdo, auga su vienu vyresniu broliu, iš vaiko pasakojimų peštynės su broliu yra kasdienybė ir normalus dalykas ginant savo interesus tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams. Todėl reikia ne tik kalbėti su vaiku, bet ir su jo tėvais, aptariant vaiko elgesį, jo priežastis, numatyti vaiko elgesio koregavimo būdus. Tik bendradarbiaujant su šeima ir vienodai matant problemą, įmanoma ją išspręsti ir pasiekti norimo rezultato.
Pykti nėra blogai, visi tam turime teisę, tik svarbu, kaip išreiškiame savo jausmus. Pyktis dažnai kyla, kai vaikai jaučiasi nesuprasti, įskaudinti, negali kontroliuoti situacijos ar įveikti sunkumų. Svarbiausia padėti vaikui įvardinti jausmus, atpažinti priežastis, kurios sukėlė tokią savijautą. Kad tokios situacijos nepasikartotų, reikia skirti daugiau dėmesio, mokant vaikus išreikšti, valdyti savo jausmus, mokyti empatijos kitiems, nusiraminimo, ieškoti tinkamų problemos sprendimų būdų. Kai vaikas gali pasakyti, kaip jaučiasi, jam nebereikia to rodyti savo elgesiu. Vaikui reikia parodyti, kad agresyvus elgesys nėra veiksmingas, o su vaiku aptarti, kaip kitaip galima pasielgti šioje ar panašioje situacijoje.
3 KONFLIKTO SPRENDIMO strategijos vaikams | Klasės valdymas 🍎
Tėvų ir Auklėtojų Bendradarbiavimas
Tėvai ir auklėtojai turėtų bendradarbiauti, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir raidą. Svarbu atsižvelgti į vaiko situaciją namuose, santykius šeimoje, auklėjimo stilius ir metodus, tėvų požiūrį, vertybes ir moralines normas.
Augustė gyvena su mama ir tėčiu. Mama šiuo metu dirba projektuotoja, tėtis dirba pasieniečiu. Tarp mamos ir Augustės labai stiprus ryšys. Į darželį Augustę atveda mama arba tėtis, iš vaiko pasakojimų ji su tėveliais dažnai pramogauja, apsipirkinėja ir pan. Augustės mama labai gera, o tėtis griežtesnis, tad jaučiasi bendraujant su tėveliais, kad iškyla sunkumų kaip teisingai reikėtų pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, kokį drausminimo būdą pasirinkti, nes ne kartą tėvelių nuomonės išsiskyrė. Abu tėveliai noriai dalyvauja darželio renginiuose, atlieka kartu su vaiku užduotėles namuose, abu rūpinasi vaiko darželio reikalais. Abu tėveliai labai šilti, jaunatviški žmonės, daug užsiima su mergaite. Mergaitė aprūpinta, turi daug žaislų, lankosi įvairiose darželio ir mieste vyksiančiuose renginiuose (teatruose, cirkuose, atrakcionuose ir pan.) keliauja, todėl yra drąsi, imli naujovėms, lengvai bendraujanti.
Vilius yra ūmesnio būdo, auga su vienu vyresniu broliu, iš vaiko pasakojimų peštynės su broliu yra kasdienybė ir normalus dalykas ginant savo interesus tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams. Todėl reikia ne tik kalbėti su vaiku, bet ir su jo tėvais, aptariant vaiko elgesį, jo priežastis, numatyti vaiko elgesio koregavimo būdus. Tik bendradarbiaujant su šeima ir vienodai matant problemą, įmanoma ją išspręsti ir pasiekti norimo rezultato.
tags: #vaiko #pedagogine #psichologine #charakteristika
