Vaiko priežiūros atostogos - tai laikotarpis, kai tėvai gali skirti visą savo dėmesį vaikui, mažindami profesinę veiklą. Tačiau po jų grįžimas į darbą gali kelti daug klausimų ir nerimo tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios teisės ir pareigos numatytos įstatymuose, kaip užtikrinti sklandų grįžimą į darbo rinką ir ką daryti, jei kyla sunkumų.
Kam priklauso vaiko priežiūros atostogos?
Darbo kodeksas (DK) numato, kad į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Vaiko priežiūros atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.
Nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos darbuotojoms - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Nėštumo ir gimdymo atostogų atveju įstatymas nereglamentuoja įspėjimo termino, per kurį darbuotoja turėtų informuoti darbdavį apie būsimas tikslines atostogas, tačiau rekomenduojama tai padaryti per protingą laikotarpį.
Po vaiko gimimo darbuotojams suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki jam sukanka vieneri metai.
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų
Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs. Keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Darbo kodeksas numato aiškias garantijas darbuotojams, grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų. Viena pagrindinių darbdavio pareigų - išsaugoti darbo vietą. Tai reiškia, kad darbdavys turi numatyti laikino darbuotojo, pakeitusio išėjusį į vaiko priežiūros atostogas, darbo santykių apimtį ir galimą pabaigą. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas grįžtančiam darbuotojui. Jei grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų mamai siūloma kita pozicija, kuri jos netenkina, darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas.
Darbo vietos išsaugojimas yra svarbiausia darbdavio užduotis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai moterys, sužinojusios, kad tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Svarbu žinoti, kad darbdavys po vaiko priežiūros atostogų grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Kai darbdavio galimybės apribotos, dažnai prasideda spaudimas iš jo pusės: darbuotoja skatinama išeiti iš darbo savanoriškai, formuojamas įspūdis, kad ji nebėra laukiama ar reikalinga komandoje. Tačiau svarbu prisiminti teises, priklausančias po vaiko priežiūros atostogų grįžtančiam darbuotojui į darbą.
Atleidimo sąlygos ir išeitinės išmokos
Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu darbuotojas nesutinka su pasiūlymu pakeisti darbo sutarties sąlygas, darbdavys negali nutraukti darbo sutarties pagal DK 129 straipsnį iki to momento, kai jo vaikui sueis trys metai. Darbdavys, ketindamas nutraukti su šiuo darbuotoju darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turėtų jį įspėti prieš keturis mėnesius. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio pagrindu, darbdavys turi sumokėti atleidžiamam darbuotojui išeitines išmokas, numatytas DK 140 straipsnio 1 dalyje, bei piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu per penkias darbo dienas neatsakoma į pasiūlymą, laikoma, kad jis atmestas. Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbo ir pamainų grafikai, darbas nuotoliu
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.
Valstybinėms įstaigoms taikomos išlygos: jų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Vaiko priežiūros išmokos ir neperleidžiami mėnesiai
Nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka galioja jau beveik pusantrų metų. Vaiko tėtis, mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų) turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka. Statistika rodo, kad vyrai ne itin aktyviai naudojosi vaiko priežiūros atostogomis - 2023 metais 90 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų buvo moterys.
Europos Sąjungos direktyva dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros įpareigojo visas valstybes numatyti tiek tėčiui, tiek mamai būtinus neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų ar jų dalies tam pačiam vaikui prižiūrėti abu tėvai negali imti tuo pačiu metu. Vaiko priežiūros išmoką už neperleidžiamus 2 mėnesius gali gauti tik vaiko tėtis (įtėvis) ir mama (įmotė) ar globėjas (globėja). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės laikotarpiu mokama 78 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka.
Likusiais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės. Jei pasirenkama vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sukaks 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc.
Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį galima imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų. Tai reiškia, kad neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis lanksčiai - grįžti į darbą ir tuo laikotarpiu keistis vaiko priežiūros atostogomis su kitu iš tėvų, o pasikeitus aplinkybėms ir vėl išeiti vaiko priežiūros atostogų. Jeigu vaiko priežiūros atostogomis tėvai naudojasi pakaitomis, kiekvieną kartą „Sodrai“ turi pateikti atitinkamą prašymą nutraukti arba atnaujinti vaiko priežiūros išmokos mokėjimą.
| Išmokos tipas | Trukmė/Dydis |
|---|---|
| Motinystės išmoka | 77,58 proc. |
| Tėvystės išmoka | 77,58 proc. |
| Vaiko priežiūros išmoka (iki 18 mėn.) | 60 proc. |
| Vaiko priežiūros išmoka (iki 24 mėn.) | 45 proc. (iki 12 mėn.), 30 proc. (nuo 12 iki 24 mėn.) |
Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, jis turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už kito iš vaiko tėvų nepanaudotą neperleidžiamą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Tai reiškia, kad pasirinkus išmokos mokėjimą kol vaikui sueis 18 mėnesių, išmoka už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bus mokama 17 ir 18 vaiko priežiūros mėnesiais.
Darbuotojai, auginantys vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.
tags: #atleidimas #nutraukus #vaiko #prieziuros #atostogas
