Reprodukcijos procesas šunims vyksta visiškai kitaip nei žmonėms. Daugelis šeimininkų negali atpažinti pasikeitusios augintinių būklės, nes net neįsivaizduoja, kiek mėnesių trunka šuns nėštumas ir kokie yra pirmieji jo simptomai. Nėštumas šuniui trunka apie 2 mėnesius, konkrečiai apie 58 - 63 dienas. Kartais iš pradžių jis yra visiškai besimptomis, todėl nėštumo būsena išlieka paslaptimi tol, kol neatsiranda padidėjimas apatinėje keturkojo pilvo dalyje. Pirmasis šuns nėštumas yra įmanomas tik jam lytiškai subrendus. O kada tai įvyksta, priklauso nuo jo veislės. Gebėjimą daugintis anksčiausiai įgyja mažų ar vidutinių veislių šunys, pavyzdžiui, jorkai, taksai ar t. t. Pasiruošimas daugintis pasireiškia pirmąja ruja, kuri paprastai atsiranda nuo 7 iki 12 mėnesių amžiaus mažiems šunims. Vien lytinės brandos nepakanka norint susilaukti palikuonių. Pirmosios rujos metu kalės ne visada būna fiziškai subrendusios, kad galėtų susitvarkyti su motinystės ir gimdymo problemoms. Tokiose situacijose yra laukiama to momento, kai šuo pasieks vadinamąją veisimo brandą, tai yra kai ji galės atsivesti sveikus šunis be jokių kliūčių.

Atpažinti pasikeitusią keturkojo būklę nėra lengva. Jei kalė yra nėščia, simptomai ne visada pasireiškia iš karto, todėl savininką tai gali net nustebinti. Signalas, kad kalė laukiasi palikuonių, gali būti pilvo apimties apatinėje jo dalyje padidėjimas arba žymiai padidėjusios pieno liaukos. Tariamo nėštumo metu kalės elgesys yra panašus, kaip ir esant tikram nėštumui. Ji neša žaislus į savo būdelę ir taip pasiruošia mažylių atėjimui į pasaulį. Tai normalu, nes šuo, kaip ir žmogus, turi motinos instinktą. Pieno liaukos yra išsiplėtusios, kartais jose atsiranda pieno.

Šunų nėštumo laikotarpis yra daug trumpesnis nei žmogaus nėštumas. Tai trunka tik 2 mėnesius, tiksliau 58 - 63 dienas. Pasibaigus tam laikotarpiui, kalė atsiveda šuniukus. Tai yra pakankamas laikotarpis jiems išsivystyti ir būti sveikiems. Pirmąją nėštumo savaitę šuo yra apvaisinamas ir niekas daugiau kol kas nevyksta. Tačiau nėštumas yra skaičiuojamas nuo to momento. Trečią savaitę embrionai susikaupia gimdoje ir pradeda gaminti placentą, o ketvirtą savaitę embrionai pradeda augti ir primena mažus šunis. Kalės nėštumas pradedamas pastebėti tik penktą savaitę, nes tada jos pilvo apimtis padidėja. Tuomet ultragarsu galima patvirtinti jos nėštumo būklę. Šešta ir septinta savaitės yra intensyvus mažylių vystymosi laikas. Susidaro kailis ir formuojasi griaučių sistema. Patelė pradeda ruoštis šuniukų gimimui. Verta ją perkelti į vietą, kur vyks gimdymas.

Nors jūsų kalytė nėštumą ir šuniavimąsi turėtų įveikti savarankiškai, jūsų buvimas šalia ir raminantys žodžiai turėtų ją nuraminti; dėl to drąsiau galėsite įsikišti, jei nutiktų kas nors netikėta. Galite pastebėti, kad nėštumo pabaigoje kalė ieško ramios vietos, kur galėtų atsivesti šuniukus. Galite jai padėti, įtaisydami „lizdą“ nuošalioje ir šiltoje vietoje. Dažniausiai kalės apsišuniuoja sklandžiai ir jums kištis nereikėtų. Vis dėlto esant kai kuriems ženklams, pavyzdžiui, dėl pakitusios išskyrų spalvos ar mamos stanginimosi neatsivedant šuniukų, galime įtarti komplikacijas. Pastebėję juos ar nerimaudami dėl bet kokių kitų dalykų, susisiekite su veterinaru.

Kalės gali pastoti, kai ateina rujos sezonas. Tai nutinka maždaug kas aštuonis mėnesius. Vaisingasis, arba rujos, laikotarpis trunka iki trijų savaičių. Jūsų kalė šiuo laikotarpiu gali ne tik pastoti, bet ir vaidytis su patinais, jei jausis nepasirengusi poruotis. Nėštumas gali būti brangus ir kelti daug emocijų jums ir jūsų kalytei, todėl veisimą geriausia palikti ekspertams. Jei nenorite, kad jūsų kalytė pastotų, veisimą geriausia patikėti ekspertams. Jei nenorite, kad jūsų kalytė pastotų, galbūt vertėtų ją sterilizuoti.

Ar Šunys Jaučia Nėštumą?

Ar šunys iš tiesų jaučia nėštumą? Ar gali jį pajusti, kai dar nieko nesimato? Kaip tai įmanoma? „Huffpost“ pakalbino kelis gyvūnų elgesio specialistus. Visa teisybė apie šunų pojūčius Tyrimų, kurie patvirtintų, kad šunys gali pajusti nėštumą, nėra daug, bet išsamūs tyrimai apie išskirtinai jautrias šunų jusles rodo, kad tai įmanoma. „Mūsų šunys - entuziastingi stebėtojai, - teigė vieno šunų augintojų klubo Amerikoje sertifikuota šunų elgesio specialistė Mary Burch. - Jų labai jautri uoslė ir rega, nieko stebėtino, kad jie pajunta pokyčius, moteriai ėmus lauktis.“ M. Burch teigimu, šunys fiksuoja besilaukiančios moters fizinius pokyčius - pakinta išvaizda, atsiranda naujų kvapų, jie taip pat pastebi elgesio ir emocijų pokyčius. „Nėščių moterų kūne vyksta cheminių pokyčių, dėl pakitusio pH balanso, hormonų, mitybos pokyčių pasikeičia kūno kvapas, - aiškina šunų elgesio specialistė. - Atsiranda ne tik naujas kūno kvapas, dėl rytinio pykinimo moterys dažnai nenori valgyti, organizmas ima energijos iš riebalų ir dėl to atsiranda nemalonus kvapas iš burnos.“

Šunys garsėja išskirtinai jautria uosle. Juos išmoko ieškoti narkotikų, sprogmenų. Tyrimų duomenimis, šunys gali pajusti vėžį, migreną, epilepsijos priepuolius. Tikėtina, kad šuns gebėjimas fiksuoti su nėštumu susijusius pokyčius priklauso nuo to, ar gerai jis pažįsta nėščiąją. „Pažįstamos moters kūne hormonų ir cheminių medžiagų pokyčiai gali būti labiau pastebimi, lyginant su pirmą kartą matoma moterimi“, - teigė australė šunų elgesio specialistė, konsultantė Kate Mornement. Pasak M. Burch, šeimininkės organizmo pokyčiai bus akivaizdžiausi, bet šunys fiksuoja ir kitų moterų organizmo cheminius pokyčius. Šuo gali ne tik užuosti hormonų pokyčius, bet ir išgirsti įsčiose esančio kūdikio širdies plakimą, sako K. Mornement. Nėra daug šią teoriją pagrindžiančių tyrimų, nors daug besilaukiančių moterų pasakoja įdomių nutikimų, rodančių, kad tai įmanoma. Šiaip ar taip, iki galo nėra aišku, ar šunys suvokia permainų priežastis, ar susies jas su galiausiai namuose atsirasiančiu kūdikiu.

Kaip Moters Nėštumas Paveikia Šuns Elgesį

Nėštumas gali paveikti šuns nuotaiką, elgesį, tiesa, taip nutinka ne visada. „Kai laukdavausi, vieno mūsų labradoro elgesys nepakisdavo. Bet kitas šuo - bokseris tapdavo gana nerimastingas, - pasakojo K. Mornement. - Daug klienčių yra pasakojusios, kad joms pastojus pasikeitė šuns elgesys. Dažniausiai šunys tampa lipšnesni, daugiau glaustosi.“ M. Burch mano, kad šunų elgesys pasikeičia dėl pakitusio nėščiųjų elgesio: „Besilaukiančios moterys saugo būsimą kūdikį, dažnai deda rankas ant pilvo arba neleidžia šuniui šokti ant savęs. Todėl šuo gali pasidaryti jautresnis arba reikalauti daugiau dėmesio, atrodyti liūdnas.“ Viena M. Burch bičiulė pastebėjo - jos nėštumo pabaigoje šunys atrodė įsitempę, neramūs. Moteris spėjo, kad tam įtakos turėjo pasiruošimai kūdikio gimimui, baldų perstatymas namuose, pasikeitęs namiškių gyvenimo ritmas ir trumpesni pasivaikščiojimai su šunimi. „Idealiu atveju, būsima mama ir tėtis neturėtų pamiršti šuns. Šuo ir toliau turėtų sulaukti dėmesio, būti vedžiojamas“, - pabrėžė M. Burch. Šunų elgsenos trenerė, devynių knygų apie gyvūnus autorė Sarah Wilson sako girdėjusi daug pasakojimų, kad šuo ima labiau saugoti nėščią moterį, tiesa, dažnai tai prisimenama vėliau. Viena moteris prisiminė: „Štai kodėl jis atsiguldavo taip, kad visada mane matytų.“ Kita pasakojo: „Pastebėjau, kad pasivaikščiojimų metu ji atsistodavo tarp manęs ir svetimų žmonių.“ Kitos moterys minėjo, kad šunys ima dažnai glaustytis. Svetimų moterų nėštumas šunims mažiau rūpi. „Ar jie pastebi, kad svetima moteris laukiasi? Be abejo, tik nemanykite, kad jai tai labi rūpi“, - teigė S. Wilson.

Kaip Paruošti Savo Šunį Kūdikio Atsiradimui Namuose

„Labai svarbu, kad šeimininkai paruoštų savo auginamą šunį kūdikio atsiradimui - juk tai reikš permainas visiems namų gyventojams, - aiškina K. Mornement. - Tinkamai iš anksto pasiruošus, išvengsite baimės, nerimo, kai gims kūdikis.“ Vienas būdas parengti šunį kūdikio atsiradimui - likus keliems mėnesiams ar savaitėms iki gimimo, pamažu rodyti jam kūdikio daiktus, kurti pozityvias su jais susijusias asociacijas - duoti šuniui skanėstų, pagirti jį. Ekspertai taip pat pataria palengva pratinti šunį prie pokyčių - įjungti kūdikių leidžiamų garsų įrašus, duoti pauostyti kūdikio pudros, losjono. Šeimininkai geriausiai pažįsta savo šunį, taigi jūs turite nuspręsti, kas geriausia jūsų augintiniui ir visai šeimai.

Šuns Nėštumo Laikotarpis ir Etapai

Šuns nėštumas yra ypatingas laikotarpis, kurio metu augintinio organizme vyksta reikšmingi pokyčiai. Šuns nėštumas - tai ne tik džiugi laukimo akimirka, bet ir laikotarpis, kuris reikalauja didelio šeimininko dėmesio, žinių ir tinkamos priežiūros. Nors gamta daugeliu atvejų pasirūpina procesais savaime, žmogaus vaidmuo šiame etape yra labai svarbus. Kalytė patiria fizinius, hormoninius ir emocinius pokyčius, todėl jai būtina saugi, stabili aplinka bei tinkama mityba. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie kalės nėštumą, gimdymą ir priežiūrą po jo.

Šuns Nėštumo Trukmė ir Etapai

Nėštumas šuniui trunka apie 2 mėnesius, konkrečiai apie 58 - 63 dienas. Šis laikotarpis yra pakankamas šuniukams išsivystyti ir būti sveikiems. Vidutinė šuns nėštumo trukmė yra nuo 58 iki 68 dienų, tačiau dažniausiai ji trunka apie 63 dienas nuo apvaisinimo momento. Svarbu paminėti, kad šis laikotarpis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo veislės, šuns amžiaus, fizinės būklės ir net nuo ankstesnių gimdymų. Mažesnių veislių kalės dažnai atsiveda šuniukus šiek tiek anksčiau, tuo tarpu didesnių veislių nėštumas gali trukti ilgiau.

Nėštumo Etapai:

• 1-2 savaitės: apvaisinimas ir nematomi pokyčiai. Po sėkmingo poravimosi spermatozoidai keliauja kiaušintakiais link kiaušialąsčių. Apvaisinimas įvyksta pirmosiomis dienomis, tačiau išoriškai jokių pokyčių dar nesimato.
• 3-4 savaitės: embrionų implantacija ir pirmieji ženklai. Apvaisinti embrionai tvirtinasi prie gimdos sienelės. Šiuo laikotarpiu kai kurios kalės tampa ramesnės, gali sumažėti apetitas, pasireikšti švelnus pykinimas. Speneliai gali pradėti šiek tiek tinti ir rausvėti. Gydytojas veterinaras ultragarsu jau gali nustatyti nėštumą.
• 5-6 savaitės: fiziniai pokyčiai tampa aiškūs. Kalės pilvas pradeda pastebimai didėti, speneliai toliau ryškėja. Šiuo laikotarpiu labai svarbi tinkama mityba - didėja energijos poreikis, todėl rekomenduojama pereiti prie aukštos kokybės ėdalo, skirto nėščioms ar žindančioms kalėms. Kalė gali tapti meilesnė arba, priešingai - labiau atsiskyrusi.
• 7-9 savaitės: gimdymo artėjimas. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis vaisiai sparčiai auga. Kalė tampa nerami, ieško saugios ir ramios vietos lizdui. Gali sumažėti apetitas, atsirasti padažnėjęs kvėpavimas, noras dažnai gultis. Šiuo laikotarpiu būtina stebėti kūno temperatūrą - prieš gimdymą ji dažnai nukrinta apie 1 °C.

Pirmieji Nėštumo Požymiai

Atpažinti pasikeitusią keturkojo būklę nėra lengva. Jei kalė yra nėščia, simptomai ne visada pasireiškia iš karto, todėl savininką tai gali net nustebinti. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti įtarti, kad jūsų augintinė laukiasi:

• Spenelių padidėjimas ir rausvėjimas: Vienas pirmųjų ir lengviausiai pastebimų ženklų - patinę, labiau išryškėję speneliai. Jie tampa tamsesni, šiltesni, jautresni liečiant.
• Elgesio pokyčiai: Kai kurios kalės tampa meilesnės, ieško daugiau kontakto su šeimininku, o kitos - priešingai - tampa uždaresnės, daugiau ilsisi, vengia triukšmo. Taip pat gali pasireikšti lizdo ruošimo elgsena - kalytei norisi gulėti tam tikroje vietoje, nešti ten daiktus, apklotus.
• Apetito svyravimai: Nėštumo pradžioje kai kurios kalės tampa išrankesnės arba visai nenori ėsti, o vėliau apetitas ženkliai padidėja. Jeigu ji atsisako įprasto maisto, bet noriai priima skanėstus - tai gali būti pirmas signalas apie hormoninius pokyčius.
• Energijos sumažėjimas: Pirmosiomis savaitėmis kalė gali būti mieguista, judėti mažiau nei įprastai. Tai natūrali organizmo reakcija į hormonų pokyčius ir didėjančią apkrovą.
• Svorio padidėjimas ir pilvo apimtis: Nors šis požymis pasireiškia tik nėštumui įsibėgėjus, jis yra vienas ryškiausių. Svarbu nepainioti to su persivalgymu - jei pilvas didėja net ir esant normaliam maitinimui, tai gali būti signalas apie kalės nėštumą.

Tariamas Nėštumas

Tokia būsena vadinama tariamu nėštumu (arba pseudonėštumu) ir dažnai sukelia painiavą tiek šeimininkui, tiek pačiai kalei. Tai fiziologinis procesas, kuris gali atsirasti maždaug 6-10 savaičių po rujos, kai organizmas „mano“, kad įvyko apvaisinimas - nors to realiai nebuvo. Tariamo nėštumo metu kalės elgesys yra panašus, kaip ir esant tikram nėštumui. Ji neša žaislus į savo būdelę ir taip pasiruošia mažylių atėjimui į pasaulį. Tai normalu, nes šuo, kaip ir žmogus, turi motinos instinktą.

Pagrindiniai tariamo nėštumo požymiai:

• Spenelių padidėjimas ir net pieno išsiskyrimas
• Lizdo ruošimas, žaislų „maitinimas“
• Padidėjęs apetitas arba nuotaikų kaita
• Nerimas, susidomėjimas guoliu, gynybinis elgesys

Ši būsena dažniausiai praeina savaime per kelias savaites, tačiau gali būti labai varginanti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kai kuriais atvejais veterinarai gali skirti hormoninį gydymą ar rekomenduoti sterilizaciją, kad išvengtų tokių epizodų ateityje.

Kaip atskirti nuo tikro nėštumo?

• Ultragarsas: nuo 21 dienos po poravimosi galima aiškiai matyti vaisius.
• Kraujo tyrimai: gali parodyti hormoninių pokyčių lygį.
• Elgesio ir fizinių pokyčių dinamika: tikro nėštumo atveju jie progresuoja nuosekliai.

Tariamas nėštumas nėra pavojingas, tačiau jis rodo, kad organizmas reaguoja į hormonų disbalansą.

Mityba: Antrąją nėštumo pusę kalytei reikia daugiau baltymų, energijos ir svarbių vitaminų. Rekomenduojama maitinti aukštos kokybės, subalansuotu ėdalu, skirtu nėščioms ar žindančioms kalėms. Venkite perteklinio maitinimo - nutukimas gali komplikuoti gimdymą. Nepakeiskite raciono staiga - pokyčius darykite palaipsniui. Papildai: Jeigu kalytė maitinama kokybišku ėdalu, papildomi vitaminai dažniausiai nereikalingi. Tačiau kai kuriais atvejais (pvz., laukiamas didelis šuniukų skaičius) veterinaras gali rekomenduoti kalcio ar folio rūgšties papildus. Fizinė veikla ir ramybė: Reguliari, bet neintensyvi fizinė veikla padeda palaikyti gerą tonusą. Venkite šokinėjimo, bėgiojimo ar sunkių žaidimų. Taip pat būtina leisti kalytei ilsėtis - ramus kampelis namuose su minkštu guoliu ir riboti stresines situacijas - garsūs garsai, svetimi gyvūnai, dideli žmonių susibūrimai. Vėlyvasis laikotarpis: Maždaug 2-3 savaitės prieš gimdymą pradėkite ruošti atskirą, tylų, šiltą ir lengvai valomą guolį. Stebėkite elgesį - jei kalė ima „nešioti“ daiktus, rausti patalus - tai ženklas, kad laikas artėja. Vizitai pas veterinarą: Būtinai suplanuokite bent vieną patikrinimą viduryje nėštumo (apie 30 dieną) - tuomet galima tiksliai patvirtinti nėštumą, įvertinti vaisių vystymąsi, aptarti gimdymo planą. Jei kyla nerimą keliančių simptomų - nedelskite.

Pasiruošimas Gimdymui

Artėjant šuniavimosi dienai, įrenkite vietą, kur kalė gimdys ir augins vadą. Parinkite tokią vietą, kur nebūtų skersvėjo, ne per arti tiesioginio šilumos šaltinio - židinio, krosnelės, radiatoriaus, pakankamai šviesią, ramią, kur nebūtų nuolat daug žmonių. Patalpoje, kur šuniuosis kalė, turėtų būti ne mažiau kaip 22 laipsniai šilumos. Labai gerai, jei galite atitverti dalį kambario, tačiau jei tokios galimybės neturite, padarykite gardą maždaug 150×200 cm dydžio - kuo didesnis bus maniežas, tuo lengviau bus prižiūrėti vadą. Aukštis turėtų būti bent metras, kad paaugę šuniukai jo neperšoktų. Būtinai įrenkite dureles, kad kalei nereikėtų šokinėti į ir iš gardo. Pasirūpinkite specialia vieta gimdymui ir šuniukų auginimui - speciali dėžė su borteliais. Vieta turi būti šilta, sausa, šviesi, lengvai valoma ir vėdinama patalpa. Klodami paklotą, parinkite tokį dydį, kad ant jo laisvai tilptų kalė su visa savo vada, o likusią dalį maniežo galėsite iškloti laikraščiais, pabarstyti pjuvenomis ar kokia kita medžiaga, gerai sugeriančia šlapimą, taip mokydami mažylius neteršti savo vietoje.

Priešgimdyviniai Ženklai

Gimdymo pradžia dažnai prasideda ne staiga, o iš anksto apie save praneša per įvairius signalus, kuriuos svarbu mokėti atpažinti. Kūno temperatūros kritimas: Vienas tiksliausių ženklų, kad gimdymas prasidės per artimiausias 12-24 valandas, yra kūno temperatūros kritimas. Normaliai kalytės temperatūra yra apie 38,3-39,2 °C. Kai ji nukrenta iki ~37 °C ar net žemiau - tai ženklas, kad gimdymas netrukus prasidės. Temperatūrą rekomenduojama pradėti matuoti kasdien paskutinę savaitę. Lizdo ruošimas ir elgesio pokyčiai: Kalė gali pradėti kasinėti guolį, tempti į jį žaislus ar audinius, būti nerami, sekioti jus iš paskos arba, atvirkščiai, slėptis nuo dėmesio. Tai instinktyvus elgesys, rodantis pasiruošimą gimdymui. Sumažėjęs apetitas arba jo visiškas dingimas: Artėjant gimdymui, daugelis kalių nustoja ėsti. Tai visiškai normalu, jei šis pokytis atsiranda likus kelioms valandoms iki sąrėmių. Gausesnės makšties išskyros: Išskyros gali būti skaidrios ar šiek tiek gleivingos - tai rodo, kad gimdos kaklelis atsiveria. Jei išskyros tampa tamsios, nemalonaus kvapo ar kruvinos - būtina skubiai kreiptis į veterinarą. Sąrėmiai ir gimdymo pradžia: Kai prasideda reguliarūs pilvo susitraukimai, kalytė dažnai atsigula, dažnai kvėpuoja, gali cypauti ar inkšti. Tai ženklas, kad šuniukai jau pakeliui.

Gimdymo Eiga

Gimdymo procesas susideda iš pagrindinių 3 stadijų. Pirmojo etapo metu - nukritus kalytės rektinei temperatūrai, galite pastebėti, jog kalytė tapo nerami, atsisako ėsti, ieško kur pasislėpti - ramios ir tylios aplinkos, pradeda „sukti lizdą“. Šis etapas paprastai trunka apie 6-12 valandų, tad jei per 24val. 2 - osios gimdymo stadijos metu prasideda stangos. Galite pastebėti periodiškus, stiprius kalytės pilvo susitraukimus. Prasidėjus stangoms - pirmasis šuniukas turėtų pasirodyti per pirmąją valandą, tačiau jei per pirmąsias 30 minučių šuniukas negimsta - rekomenduojama ilgiau nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką. Po šuniuko atvedimo kalytė gali pereiti į “ramybės” fazę, tačiau ji negali trukti ilgiau nei 2 - 4 valandas.

Tiek šiuo atveju, tiek tais atvejais, kai akivaizdžiai matote, kad vaisius yra užstrigęs gimdymo takuose ir vaisiaus negalite ištraukti ar atstatyti į normalią padėtį rankų pagalba arba kuomet kalytė tampa vangi, apatiška - nedelsdami vykite į veterinarijos kliniką specialistų įvertinimui ir skubiai pagalbai, kadangi gali būti pasireiškusi distokija.

Ką Daryti Gimus Šuniukui?

Rūpestinga kalė, tik gimus šuniukui, stengiasi praplėšti vaisiaus dangalus. Padėkite jai. Kalė gali nukąsti virkštelę, ir tai gerai, kai ji pati tai daro - tai žadina jos motiniškus instinktus, tačiau po to vistiek tvarkingai nukirpkite virkštelę maždaug 1 cm ilgio, kad kalė nepradėtų jos graužti, taip bandydama tvarkingai užbaigti darbą. Aptrinkite šuniuką sausu švelniu skudurėliu ir tuoj pat grąžinkite jį kalytei, lai ji jį nulaižys, taip stimuliuodama mažylio gyvybines funkcijas. Pridėkite šuniuką prie spenio, kad jis gautų taip reikalingų jam krekenų. Vėl prasidėjus sąrėmiams ir gimdant kitą šuniuką, pirmąjį trumpam saugiai patraukite į šiltą vietą.

Kalės Priežiūra Po Gimdymo

Šuniukų atsivedusios kalės elgesys apima daugiau negu elementarus šuniukų maitinimas. Motina mažylius moko šunų kalbos ir ruošia gyvenimui. Tai, kaip ji elgiasi su šunyčiais, jų tolesniam gyvenimui svarbu kaip ir paveldėjimas. Daugelyje rūšių palikuonimis daugiausia rūpinasi motinos, šunys nėra išimtis. Natūrali atranka sudarė sąlygas konkretaus patelių elgesio evoliucijai. Iškart po šuniavimosi kalė nusausina mažylius, laiko juos šiltai, maitina ir gerai išvalo laižydama. Motinos elgesį iškart po gimdymo kontroliuoja hormoniniai procesai. Dėl to problemų gali kilti, jei kalė pagimdo per anksti - ji gali tinkamai nesirūpinti atžalomis.

Šuniukų Motinos Užduotys

• Maitinti šuniukus savo pienu (vėliau - atrydamos);
• Palaikyti švarias ir šiltas patalpas (ypač kai mažyliai labai jauni);
• Juos auklėti bei mokinti.

Galimos problemos:

• Kalė gali neturėti pieno (šuniukus teks maitinti mišinukais iš buteliuko kas 1-2 valandas kiaurą parą);
• Šuniukams reikia masažuoti pilvukus (t.y. kad mažyliai išsituštintų, ko jie patys dar nesugeba padaryti);
• Kai kurios kalės būna nerūpestingos mamos (tuomet šuniukus teks jums prižiūrėti ištisą parą net kelias savaites);
• Gali nugulti arba numinti šuniukus;
• Gali nespėt visais pasirūpint (kai didelė vada, tada padėsite rūpintis).

Tai reiškia, kad pirmosios naktys yra miegojimas greta kalės ir šuniukų. Šuniukams pradėjus patiems tuštintis, valysite tai kiaurą dieną. O kai šuniukai pradės dūkti savo „garde“ - kakučius gali tekti gramdyti nuo sienos net 2 metrų aukštyje.

Šuniukų Priežiūra

Visi šuniukai gimsta akli ir kurti. Girdėti jie pradeda apie 6-8 parą, o jų akytės pradeda vertis nuo 10 paros, ir iki 14 paros turėtų pilnai praregėti. Tuo pat metu po truputį jie pradeda ropinėti ir iš arčiau pažinti juos supantį pasaulį. Šuniukams paaugus motina pradeda juos mokinti. Nujunkymo metu ji pradeda pirmąsias šunų kalbos pamokas. Urzgimas, dantų šiepimas, įvairus taikus elgesys yra įgimti, tačiau šuniukai turi išmokti jais tinkamai naudotis.

Šuniukų maitinimas:

Idealu, jei kalei užtenka pieno, ir papildomai duoti ėsti galite tik sulaukus 3 savaičių, kuomet jau tikriausiai rasite ir pirmuosius dantukus. Tuomet perėjimas prie kitokio maisto bus greitas ir „neskausmingas”. Geriausiai tam tinka įvairių firmų pašarai, skirti šuniukams, tik jei tai sausas ėdalas - būtinai jį prieš tai išmirkykite. Visada prisiminkite, kad tik tinkama mityba užtikrins teisingą šuniuko vystymąsi, todėl negailėkite jų pašarui, kad ir tektų išleisti daugiau, nei gausite parduodami kartais net porą šuniukų.

Svarbu: Pirma tris savaites, jei vada nedidelė - iki 8 šuniukų, kalė puikiausiai tvarkysis pati, guolyje bus švaru, o šuniukai - sotūs ir ramūs. Kiekvieną dieną sverkite mažylius, jie turi priaugti vidutiniškai po 30-50 gramų per dieną. Jei šuniukai nepriauginėja svorio net pakeičiant spenius, gali būti, kad jiems tiesiog neužtenka kalės pieno. Tuomet jau Jūs turėsite papildomai iš buteliuko maitinti šuniukus.

Sveikatos Priežiūra

Trijų savaičių šuniukams jau galima duoti vaistų nuo kirminų, pakartoti tai reikia po dviejų savaičių, vėliau duoti kas mėnesį, kol baigsis vakcinavimas.

tags: #kaip #sunys #reaguoja #i #nestuma

• Galimybė pastoti su viena kiaušidės
• Kada naudoti adrenaliną vaikams inhaliacijoms
• Vadovas: Lietuvos išmokos motinystei ir vaiko priežiūrai
• Nepamirštami nuotykiai mažiausiems
• Aldonos Elenos Puišytės kūryba