Sužinokite, Kas Iš Tikrųjų Įtakoja Vaiko Pašalinimą Iš Darželio – Priežastys, Pasekmės Ir Veiksmingos Alternatyvos

Vaikų darželiai yra svarbi ugdymo sistemos dalis, kurioje vaikai mokosi socialinių įgūdžių, lavina kūrybiškumą ir ruošiasi mokyklai. Darželis yra vaikučiui draugiška vieta, kurioje jis sužinos ir išmoks daug naujo, susiras draugų, o grįžęs namo visus įspūdžius galės papasakoti tėvams. Tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai vaiko elgesys darželyje tampa problema, kelianti grėsmę kitiems vaikams ar darbuotojams. Tokiais atvejais kyla klausimas, ar galima pašalinti vaiką iš darželio ir kokios yra tokio sprendimo pasekmės.

Teisiniai Aspektai Ir Sutarties Nutraukimas

Tėvai, leisdami savo vaikus į darželį, pasirašo sutartį su darželio administracija. Šioje sutartyje numatomos darželio ir tėvų teisės bei pareigos. Dažnai sutartyse būna punktas, leidžiantis darželiui vienašališkai nutraukti sutartį, jei vaiko elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę darželio vaikų arba darželio darbuotojų saugumui. Tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas ir priimtas tik išnaudojus visas galimas priemones padėti vaikui ir sureguliuoti jo elgesį.

Agresyvus Elgesys Ir Jo Poveikis Kitiems Vaikams

Pasitaiko atvejų, kai vaikas darželyje nuolat demonstruoja agresyvų elgesį: stumdosi, spardosi, kandžiojasi, mušasi ar kitaip skriaudžia kitus vaikus. Eilinį kartą įsisiautėjusiam darželinukui pastūmus bendraamžį, šis stipriai susižalojo veidą. Žaizdą teko siūti. Toks elgesys gali sukelti fizines ir psichologines traumas kitiems vaikams, taip pat kelti stresą darželio darbuotojams. Vaikai, pradėję lankyti darželį, yra itin jautrūs. Nevertėtų pataikauti vaikui. Pažadai už dalykus, kuriuos vaikas privalo daryti, skatina manipuliacijas. Vaikas turėtų suvokti, ką jis turi daryti be nuolaidų, o tik su palaikymu.

„Grupės vaikai ir auklėtojos to vaiko išpuolius kentė ne vienus metus. Mūsų vaikai kasdien pareidavo su kraujosruvomis, įdrėskimais, mėlynėmis, gilesnėmis žaizdomis, bet nieko dėl to negalėjome padaryti. Grupės auklėtojos yra labai rūpestingos, turinčios didelę patirtį, tačiau ir pačios kentėdavo nuo minėto vaiko fiziškai, kasdien būdavo iškeikiamos ir baisiais keiksmažodžiais. Savo kūnu jos apsaugodavo mūsų vaikus nuo fizinių to vaiko veiksmų. Mūsų vaikus auklėtojos net išmokė, kaip elgtis problemiškose situacijose. Darželio administracija visa tai žinojo, ne kartą kreipėmės, bet problemos niekas nesprendė“, - pasakojo darželinuko mama. Tėvų iniciatyva suorganizuoti keli susitikimai su darželio administracija. Išklausiusi tėvų skundų ir nuogąstavimų darželio vadovė prašė tėvų empatijos ir kantrybės. Taip pat tėvai buvo raginami mokyti vaikus, kaip apsisaugoti nuo fizinių išpuolių. O iškilus psichologinėms problemoms, ragino kreiptis į darželio psichologę. Susirinkę tėvai klausė, kodėl nepasinaudojama sutarties su ikimokykline įstaiga punktu, skelbiančiu, kad galima vienašališkai nutraukti sutartį, jei vaiko elgesys kelia grėsmę kitiems, tačiau direktorė patikino, kad to padaryti negalinti. „Susirinkimuose išreikšta administracijos pozicija buvo tokia, kad grupėje daug aktyvių vaikų, vaikai užsigauna žaisdami, reikia mokyti vaikus suprasti vaiką, kuris skriaudžia kitus. Paties vaiko, dėl kurio kasdien fiziškai kentėdavo mūsų vaikai, tėvai neigė savo atžalos problemą. Jie tvirtino, kad jų vaikas neturi specialiųjų poreikių, kad paprasčiausiai yra išprovokuojamas toks elgesiui. Taigi likome nieko nepešę. Ir toliau vedėme savo vaikus į darželį kasdien baimindamiesi dėl jų saugumo“, - kalbėjo Erika. O baimės pasitvirtino - fiziniai darželinuko išpuoliai prieš bendraamžius dažnėjo, vaikai namo grįždavo sužeisti, tėvai pastebėjo, kad blogėja ir psichologinė skriaudžiamų vaikų būklė. „Visi bijome savo vaikus vesti į vieną grupę su šiuo vaiku, nes jis smurtauja fiziškai ir psichologiškai. Patys vaikai jau irgi nebenorėjo eiti į darželį, mano sūnus kas rytą sakydavo, kad jis bijo“, - prisiminė moteris. Tėvai ir vėl pabandė kreiptis pagalbos - pateikė pusės grupės tėvų pasirašytą prašymą iškelti agresyvų vaiką iš grupės. Tėvai baiminosi dėl galimų sunkesnių sužalojimų ir norėjo taip užtikrinti savo vaikų saugumą. Tačiau palankaus sprendimo ir vėl nesulaukė. Erika pasakojo, kad ir pačios auklėtojos daug kartų dėl šio klausimo kreipėsi ir į direktorę, ir į pavaduotoją ugdymui, socialinę pedagogę, psichologą, bet tinkamos pagalbos taip ir nesulaukė. „Direktorė ne kartą mums pabrėžė, kad ji savo darbą vertina puikiai, dirba pagal procedūras. Minimo vaiko tėvai visus mūsų papasakotus įvykius neigė - gal kiti vaikai išprovokuodavo įvykius, ar tikrai jų vaikas stumdosi, kaip stumdosi, kodėl visada minimas tik jų vaikas?“ - pasakojo pašnekovė. Į redakciją Erika kreipėsi ieškodama pagalbos, kurios darželio tėvai ilgai nesulaukė, tačiau netrukus įvykiai pasisuko kitu keliu - kaip ir buvo baimintasi, vienas vaikas patyrė itin rimtų sužalojimų. Moteris spėjo, kad sunki padėtis dėl administracijos neveiksnumo greičiausiai būtų tęsusis iki pat tol, kol vaikai būtų išėję į mokyklą, tačiau galiausiai vis skundžiamo vaiko tėvai nutarė jį perkelti į kitą ugdymo įstaigą - iškart po to, kai grupės draugas pakliuvo į ligoninę. Erikos ir kitų tėvų nuomone - greičiausiai paskatinti darželio administracijos. Vis tik istorija nesibaigė - juk dabar šis vaikas gali tapti ir kitos bendraamžių grupės priešu. Tokių sunkių vaikų yra ir kituose darželiuose bei mokyklose.

vaiko susidūrimas su bendraamžiu darželyje

Darželio Atsakomybė Užtikrinant Saugumą

Darželis yra atsakingas užtikrinti saugią aplinką visiems vaikams. Tai reiškia, kad darželio darbuotojai turi stebėti vaikų elgesį, reaguoti į konfliktines situacijas ir imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias smurtui ir agresijai. Atsiliepime į ieškinį darželio atstovai teigė, jog žalai atsirasti padėjo mergaitės neatsargumas ir atsakomybę už nesugebėjimą įskiepyti atsargaus elgesio taisykles turi prisiimti tėvai. „Tėvai su darželio administracija pasirašo sutartį, o joje numatyta, kad darželis įpareigoja užtikrinti saugią aplinką. Dar gerai, kad sužalojimai tokie, o viskas galėjo baigtis daug blogiau, pavyzdžiui, lūžusia nosimi, kai reikalinga operacija“, - kalbėjo G. Žlioba. Lopšelio-darželio „Boružėlė“ direktorė Regina Dimienė savo vadovaujamos įstaigos ir jos darbuotojų kaltės dėl mergaitės sužalojimų neįžvelgė. „Mūsų nuomone, ieškinys yra nepagrįstas. Vaikai turi tokią savybę - kristi. Krinta ir suaugusieji, o vaikai ypač. Nelaimingas atsitikimas gali įvykti ne tik darželyje, bet ir namuose. Tai - nelaimingas atsitikimas. Tokie atvejai yra labai reti, bet jų pasitaiko. Mes darome viską, kad vaikai darželyje būtų saugūs“, - tvirtino R.

Alternatyvos Pašalinimui: Kaip Padėti Vaikui Ir Išspręsti Problemą?

Specialistai pabrėžia, kad vaiko pašalinimas iš darželio turėtų būti kraštutinė priemonė. Prieš priimant tokį sprendimą, būtina išbandyti visas galimas alternatyvas:

Psichologo konsultacijos: Agresyvų elgesį demonstruojantiems vaikams reikalinga psichologo pagalba. Psichologas gali padėti vaikui suprasti savo emocijas, išmokti jas valdyti ir pasirinkti tinkamus elgesio būdus.
Socialinio pedagogo įsikišimas: Socialinis pedagogas gali padėti vaikui integruotis į darželio bendruomenę, spręsti konfliktus ir mokytis socialinių įgūdžių.
Vaiko gerovės komisijos posėdis: Vaiko gerovės komisija, sudaryta iš darželio darbuotojų ir tėvų, gali aptarti vaiko elgesio problemas ir parengti individualų pagalbos planą.
Tėvų įtraukimas: Svarbu, kad tėvai aktyviai dalyvautų sprendžiant vaiko elgesio problemas. Jie turėtų bendradarbiauti su darželio darbuotojais, laikytis rekomendacijų ir užtikrinti, kad vaikas gautų reikiamą pagalbą namuose.
Elgesio taisyklės ir jų laikymasis: Darželyje turi būti aiškios elgesio taisyklės, kurios būtų žinomos visiems vaikams. Darželio darbuotojai turi nuolat stebėti, kaip vaikai laikosi šių taisyklių, ir reaguoti į bet kokius pažeidimus.
Aplinkos pritaikymas: Kartais vaiko elgesio problemas gali lemti netinkama aplinka. Pavyzdžiui, jei vaikas yra per daug aktyvus, jam gali reikėti daugiau erdvės ir galimybių išsikrauti energiją.

Specialistų Nuomonės Ir Rekomendacijos

„Pagalbos vaikui centro“ vadovė Olga Iljina teigia, kad agresyvus vaikų elgesys visada yra jų vidinės negerovės simptomas. Pastebėjus tokį elgesį, privaloma reaguoti kuo greičiau, pirmiausia padedant vaikui pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir pasirinkti tinkamą emocijų išreiškimo būdą. Vėliau tokiems vaikams reikėtų suteikti galimybę būti draugiškoje, saugioje ir palaikančioje aplinkoje. „Karalienės Mortos“ pradinės mokyklos vadovas Donatas Kubilius pabrėžia, kad saugumas yra vienas pagrindinių elementų sklandžiam mokyklos ar darželio darbui. Jeigu tėvai ieško pagalbos, nes jų vaikai patiria smurtą - su reakcija jau vėluojama.

„Taigi, klasėje yra agresyvus vaikas, ką daryti? Reikėtų suvokti, kad sveikas ir laimingas vaikas, kuris jaučiasi mylimas, gerbiamas ir vertinamas, taip elgtis neturėtų, nes agresyvus ir šiurkštus vaikų elgesys visada yra jų vidinės negerovės simptomas. Pastebėjus tokį elgesį, privaloma reaguoti kuo greičiau, pirmiausia padedant vaikui pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir pasirinkti tinkamą emocijų išreiškimo būdą. Vėliau tokiems vaikams reikėtų suteikti galimybę būti draugiškoje, saugioje ir palaikančioje aplinkoje“, - sakė O. Iljina. Ne mažiau svarbu, anot jos, dirbti ir su kitais klasės vaikais bei darželio ar mokyklos bendruomene: klasėje turėtų būti įvestos aiškios elgesio taisyklės, mokoma suprasti agresyvių vaikų elgesį, įvardijami tinkami reagavimo būdai. Galiausiai, bendrų susirinkimų metu derėtų inicijuoti pokalbius ne apie tai, kaip pašalinti tokius vaikus iš ugdymo įstaigos, o apie tai, kaip jiems/jų šeimoms būtų galima padėti. „Aišku, nereikia tikėtis, kad po poros savaičių ar mėnesio darbo agresyvaus elgesio vaikas neatpažįstamai pasikeis. Jam tikrai reikės laiko patikėti, kad jis klasėje gali būti saugus ir gali išmokti kitokio bendravimo būdo su jį supančia aplinka. Laiko reikės ir klasės darbuotojams, vaiko tėvams, švietimo specialistams, bet vieną dieną visi klasės vaikai galės būti apdovanoti tikra jo dėkingumo šypsena, o dar vėliau - gal ir smagia draugyste“, - tikino pašnekovė. Ji pastebi, kad Lietuvoje dažnai norima tokį iššūkį spręsti paprasčiau - reikalauti pašalinti agresyvų vaiką iš klasės ar ugdymo įstaigos, nes kai nėra agresyvaus vaiko klasėje - nėra problemos. Niekas nesuvokia, kaip turėtų jaustis toks pašalintas vaikas, kuris dar kartą gavo aplinkos patvirtinimą, kad niekas jo nesupranta ir nenori jam padėti. Tokio elgesio rezultatas aiškus - vaikas jaučia didesnę nuoskaudą, pyksta, nes aplinka jį dar labiau skriaudžia, todėl jis ir toliau kovoja su jį supančiu pasauliu. Kovoja vieninteliu jam iki šiol pažįstamu būdu - agresija kitiems, aiškino O. Iljina. Be to, anot jos, dėl tokio vaiko pašalinimo iš grupės, nukenčia ir likę klasės vaikai: jie nesimoko tolerancijos, atsakomybės ir atjautos, neauga kartu, kaip klasės bendruomenė, neišmoksta padėti sau ir kitiems. „Lietuva rengiasi didžiuliam įtraukiojo ugdymo pokyčiui: nuo 2024 m. visose ugdymo įstaigose turės būti sudarytos sąlygos visų ugdymosi poreikių vaikams, todėl turime kalbėti apie pagalbos teikimo procesą ir jo efektyvumą, o ne vaiko šalinimą iš ugdymo įstaigos, - sakė O. Iljina. - Šiuo aprašytu atveju darželio bendruomenei pagalbą turėtų teikti psichologas, socialinis ir/arba specialusis pedagogas. Jeigu darželis jų neturi, galėtų kreiptis pagalbos į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Turėtų būti atliktas situacijos vertinimas, parengtos rekomendacijos, vaiko tėvams neįsitraukiant į pagalbos procesą, į pagalbą turėtų būti kviečiami Vaiko teisių apsaugos specialistai. Bet svarbiausia - būtinas intensyvus pagalbos teikimo procesas ir klasėje, ir vaikui.“

Su O. Iljinos pamokomis sutinka ir „Karalienės Mortos“ pradinės mokyklos vadovas Donatas Kubilius. Taip pat jis pabrėžė, kad saugumas yra vienas pagrindinių elementų sklandžiam mokyklos ar darželio darbui: „Jeigu mes nekalbėsime apie ugdomuosius dalykus, saugi aplinka yra visa ko pagrindas normaliam įstaigos funkcionavimui.“ Jo tikinimu, jei tėvai ieško pagalbos, nes jų vaikai patiria smurtą - su reakcija jau vėluojama. „Ne tėvai pirmieji turi pastebėti smurtą darželyje ar mokykloje. Pamačiusi pirmuosius signalus, turi reaguoti ugdymo įstaiga, - sakė D. Kubilius. - Dar daugiau - ji iš anksto turi atlikti „namų darbus“ ir, prieš vaikui prisijungiant prie grupės, mokytojai ar administracija turėtų susitikti su jo šeima ir išsiklausinėti, kaip vaikas reaguoja į įvairias situacijas. Žinoma, jeigu vaikui tai yra pirmoji pažintis su didesne vaikų grupe, tam tikrų dalykų galima nežinoti ir nenumatyti, pavyzdžiui, kaip vaikas reaguos ir kaip mokysis sutarti su aplinkiniais.“ Jeigu darželis/mokykla pastebi smurto atvejį, turėtų būti individualiai informuojami ne tik vaiko, kuris elgiasi netinkamai, bet ir skriaudžiamo vaiko tėvai. Jie turi sužinoti planą, kas bus daroma, kad tokia situacija nepasikartotų, sakė pašnekovas. „Kai kalbama su agresyvaus vaiko šeima, svarbu nubrėžti mokyklos ar darželio poziciją ir ribą bei sutarti neginčijamus dalykus - kad smurtas nebus toleruojamas. Ypač, jeigu tai nėra vienetinis atvejis“, - akcentavo D. Kubilius. Situacijos sprendimo būdų, anot jo, yra įvairių: šeimos sutikimas, kad vaiką stebėtų vaiko gerovės komandos specialistas, galbūt - papildomas asistentas, kuris prižiūri vaiką, be to, gali būti, kad vaikui iš pradžių naudingesnė trumpesnė diena mokykloje, palaipsniui trukmę ilginant. Ne pro šalį būtų gauti ir rekomendacijas iš Vaiko raidos centro ar Pedagoginės, psichologinės tarnybos - svarbu įtraukti specialistus, kurie labiausiai gali padėti vaikui. Vis tik mokyklos direktorius neneigė, kad kartais išeitis gali būti ir vaiko pašalinimas iš ugdymo įstaigos. Tačiau nors kartais tai ir atrodo lengviausias kelias, taip nėra, sakė jis: „Jeigu abi pusės nori bendradarbiauti ir mato išeitį bei sutinka laikytis susitarimų, reikia šiuo keliu eiti - juk svarbiausia yra ne bėgti nuo problemos, o ją spręsti. Jeigu vaikas bus pašalintas, problema bus išspręsta laikinai - iki kitos tokios situacijos, nes nebus išmoktos pamokos dirbti su sudėtingesniais vaikais. Tėvams ši situacija dažnu atveju irgi nėra gera, nes problema nebuvo spręsta, o tik atitolinta. Vis dėlto, jeigu mokyklai ir tėvams nepavyksta rasti sprendimo, kuris galėtų šią problemą išspręsti, išsiskyrimas, matyt, yra geriausias variantas.“ D. Kubilius atkreipė dėmesį, kad nesprendžiant situacijos smurtaujantis ar pykčio nemokantis valdyti vaikas didina savo ir bendraklasių atskirtį, nes vaikai pradeda jo vengti - dėl agresyvaus elgesio jie dažnai patiria nerimą, baimę ir nebenori eiti į mokyklą. Jis mato, kad tėvams tokiose situacijose sunkiausias momentas yra pripažinti, jog jų vaikas elgiasi netinkamai, juk visi tėvai labai myli savo vaikus ir tas meilės jausmas priverčia neigti konfliktines situacijas. Bent jau dažniausia būtent tokia pirminė reakcija. Todėl mokyklos vadovas dar kartą primena, kad svarbu turėti tęstinius susitikimus - po jų tėvai labiau atsiveria, papasakoja, kaip sprendžia situacijas namuose ar kitoje aplinkoje. Svarbu surasti kryptį, metodus, kurie padeda, bei juos taikyti ir namuose, ir ugdymo įstaigoje, sakė jis. „Reikia suprasti, kad tokios situacijos neišsprendžiamos per savaitę, tam reikia laiko, kalbėjimosi ir plano, kurio laikomasi. Tačiau dirbti reikia keliomis kryptimis, nes svarbus ne tik smurtaujantis, bet ir smurtą patiriantis vaikas, todėl reikėtų pasikalbėti su kitais vaikais, juos nuraminti, pasakyti, kad mes visi iš šios situacijos mokomės. Geriausias variantas - bandyti surasti būdą, kaip šiems vaikams padėti, jų nesupriešinant“, - dėstė D.

Adaptacija Darželyje

Adaptacija prasideda tą minutę, kai mama uždaro duris. Nepalaikau mados, kai mamos sėdi su vaiku mėnesį ar dar ilgiau, nes kol mama šalia, adaptacija nevyksta. Ji privalės įvykti, tačiau mama, būdama grupėje, ją tik tolina, bet ne švelnina. Taip sukuriama iliuzija, kad mama irgi lankys darželį. Daželyje mama gali būti tik viešnios teisėmis. Jeigu mama ateina pabūti su vaiku, ji neturėtų sėstis prie staliuko ir valgyti su vaikais ar gultis ant kilimo ir žaisti. Ji galėtų nebent būti su auklėtoja ir stebėti vaiką, bet nedalyvauti bendroje veikloje susikibusi su vaiku rankomis. Vaikas jau pirmą dieną turi suprasti, kad darželis priklauso vaikams, o suaugusieji darželyje - tik darbuotojai. Konsultuoju mamas, kurios turi galimybę vaikais ilgai pratinti prie darželio, jos su jais grupėje sėdi mėnesį, du, tris, o tada… pasiima namo iki kitų metų. Jausmai, kurie užplūsta vaiką, kai mama išeina, yra labai stiprūs. Tai beribis pyktis, skausmas, nerimas, liūdesys, nusivylimas, nežinomybė. Gera žinia - tai lakina.

Adaptacijos Etapai

1 fazė. Jautrumas ir padidėjusi emocinė reakcija. Vaikas gali neadekvačiai reaguoti į tai, į ką anksčiau visai nekreipdavo dėmesio. Jis gali verkti, nežaisti su kitais vaikais, nebendrauti su auklėtoja. Paimtas iš darželio, jis gali būti dirglus, įsitempęs, verkti išsigandęs lojančio šuns ar pravažiuojančios mašinos.
2 fazė. Intraversija ir stebėjimas. Intraversija - tai padidėjęs dėmesys sau, abejingumas aplinkai ir praktinei veiklai. Vaikas užima stebėtojo padėtį, gali visą dieną laikytis nuošalyje, nieko nevalgyti, nemiegoti, nesysioti, nežaisti. Ši fazė labai liūdna ir skaudina tėvus, todėl jie dažnai padaro klaidą ir atsiima vaiką iš darželio, nusprendę, kad jis dar nesubrendęs. Jeigu ši intraversija trunka savaitę ar dvi, skubotų išvadų daryti nereikia. Tačiau kartais vaikas užstringa šioje fazėje ir tikrai lieka viena išeitis - atsiimti iš darželio. Štai vienas berniukas, išleistas į darželį 2 metų, visą dieną darželyje supdavosi ant arkliuko žiūrėdamas per langą ir laukdama mamytės. Jis nevalgė, nėjo į tualetą, nemiegojo, nežaidė, nekalbėjo. Tik laukdavo.
3 fazė. Nesaugumo jausmas. Vaikas labai nedrąsiai, auklėtojos paragintas, bando eiti į kontaktą su kitais vaikais. Vyksta eksperimentas „bandau-darau“, vaikas bando megzti ryšį, o jei nepasiseka, grįžta į stebėtojo padėtį. Šį fazė būdinga ir suaugusiųjų adaptacijai, prisiminkime, kaip jaučiamės, kai ateiname į naują darbovietę? Juk nepuolame pirmą dieną pasakoti savo buities naujienų.
4 fazė. Santykių ieškojimas. Vaikas pradeda ieškoti emocinių ryšių ir draugų. Kai vaikas susiranda bent vieną draugą, su kuriuo kad ir kartu atsisėdę verkia mamos, jau galima kelti nykštį į viršų, - vadinasi, vaiko adaptacija klostosi sėkmingai.
5 fazė. Savo vietos ieškojimas kolektyve. Kai prasideda ši fazė, jau keliame abu nykščius į viršų, o labiausiai reikia džiaugtis, kai prasideda… pirmieji konfliktai. Jei vaikas konfliktuoja su kitais vaikais, vadinasi, jis pasijuto saugus, išdrįso parodyti savo poziciją, nuomonę, nenusileisti. Nereikia panikuoti ir aiškintis su tėveliais, kuris vaikas kuriam įkando, pastūmė ar papešė plaukus. Reikia suprasti - kol vaikai neišmoks savo santykių išsiaiškinti žodžiais, jie viską spręs veiksmais. Savo vietos kolektyve 1,5-3 metų vaikai ieško primityviais būdais, ir protingiausia būtų leisti vaikams išsispręsti savo problemas patiems, žinoma, saugant nuo sužalojimų. Kiekvienas vaikas turi savo budelį ir savo auką. Taip pasakė Arvydo auklėtoja, ir ši frazė man labai patiko. Kiekvienas vaikas grupėje ras stipresnį ir silpnesnį už save. Vaikas, kuris skriaudžia, kada nors ir pats gaus, o tas, kuris yra auka, tikrai nuskriaus kitą. Todėl nereikia stipriai liūdėti, kai vaikas grįžta apibraižytas, nes negali žinoti - gal kitas vaikas namo grįžo gavęs nuo jūsiškio. Kad „natūralioji atranka“ nevyktų nevaldomai, yra auklėtojos, tos tikrai neleis visiems grupės vaikams pulti mažiausio silpniausio žvirbliuko. Šios fazės kiekvienam vaikui užtruks skirtingai, bus tokių, kurie per fazes prašuoliuos per kelias dienas, ir tėvai nė neatskirs, koks čia adaptacijos etapas. Deja, bus tokių, kurie kamuosis kurioje nors fazėje gana ilgai.

Dažnos Adaptacijos Problemos

Miego sutrikimai: 99,9 proc. mamų sako, kad pirmomis savaitėmis sutrinka vaiko miegas. Vaikas per miegus verkšlena, šneka, mano sūnus visą savaitę naktimis sapnuose žaidė lego, šūkavo: „atiduok mano kaladėlę“, „čia mano žmogeliukas“. Tai normalu, nes miego metu mūsų nervų sistema apdoroja dienos įspūdžius, o darželyje pirmomis dienomis vaikui įspūdžių net daugiau nei daug. Patariu vakare prieš miegą išsikalbėti su vaiku, kad papasakotų smulkiai (kiek sugeba) apie savo dieną darželyje. Tai padeda vaikui išnarplioti susiraizgiusį minčių kamuolį. Pirmomis savaitėmis prieš miegą bent 2 valandas laikykitės ramybės, o užvis geriau pirmomis savaitėmis vakarais ir savaitgaliais išvis neplanuoti jokios veiklos. Tėvai mąsto atvirkščiai - vargšas vaikelis kentėjo darželyje, užtat vakare jam duosiu pramogų. Darželio naujoko vakarai ir savaitgaliai turi būti ramūs ir skurdūs - ne kinas, prekybos centras, žaidimų kambarys, o namai. Vaikui reikia duoti tai, ką jis praranda. Miegą pagerina iki skausmo žinomi dalykai - pasivaikščiojimas gryname ore, maudynės šiltoje vonioje, pasaka prieš miegą. Galite duoti homeopatinių sirupų, gerinančių miegą. Labai ramina masažas, - visos mokės paglostyti rankytes kojytes, nugarą.
Šlapinimasis į lovą ar kelnes: Tai pasitaiko tikrai neretai. Inkstų ir šlapimo šalinimo sistema susijusi su baime. Juk sakome - „iš baimės kelnes prišlapino“, arba norėdami pasakyti „ko čia bijai“, sakome „ko myžčioji?“. Kadangi vaikas jaučiasi nesaugus, jis tikrąja to žodžio prasme myžčioja.
Regresas arba sugrįžimas į kūdikystę: Vaikas gali prašytis ant rankų, norėti čiulptuko ir buteliuko, pradėt leliukiškai kalbėti. Tokiu elgesiu vaikas nori parodyti, kad jis mažas, dar nenori eiti į darželį. Taip dažniau atsitinka vaikui, kuris buvo auginamas be aiškios dienotvarkės. Darželyje tokiems vaikams itin sunku.
Ligos ligelės: Jos ne visada susijusios su svetimais virusais ar bakterijomis. Vaikas jaučia įtampą, o ją sudeginti lengviausia karščiuojant. Jeigu norite, kad vaikas nepradėtų manipuliuoti ligomis (jis tai darys nesąmoningai), skirkite jam laisvadienius nuo darželio, bet nesusijusius su sveikata. Leiskite neiti į darželį šiaip sau, pavyzdžiui, kartą per mėnesį.
Pyktis ir agresija: Auklėtojos gali sakyti, kad vaikas darželyje auksinis, o parsivestas namo, jis tampa tikru ežiu, būna piktas, atsikalbinėja, neklauso. O kaip elgiamės mes? Juk savo tikrąjį veidą irgi parodome tik namie, tik artimiausiems žmonėms. Vaikui tas pats, darželyje jis laikosi, bet jo emocijos niekur nedingsta, jos turi kažkur išsiveržti, o namai tam - pati tinkamiausias vieta.

Jeigu vaikas 3 mėnesius kasdien darželyje verkia (ir ne tik 3 minutes, kol mama išeina, o visą laiką), jei jis liūdnas ir neieško kontakto su kitais vaikais, nevalgo, nemiega ir nieko nenori, jei prieš eidamas į darželį iš įtampos vemia ir viduriuoja, jei ilgai laikosi neaukšta temperatūra be priežasties, jei namuose vaikas tapo apatiškas - pasiimkite iš TO darželio. Kartais pakeitus darželį visos problemos išsisprendžia. Dauguma vaikų adaptuojasi per 1-3 savaites, kitiems gali prireikti ir poros mėnesių.

Praktiniai Patarimai Tėvams

Daugelį atsakymų į Jūsų klausimus rasite sutartyje. Drąsiai kreipkitės į mokytojas… Sklandžios pradžios. Ikimokyklinukų tėvai dažnai teiraujasi, kaip paruošti vaiką darželiui, kaip tinkamiausia elgtis pirmosiomis dienomis ir savaitėmis, kiek turėtų tęstis „normali“ adaptacija. Mažai kas atkreipia dėmesį į vieną labai svarbų aspektą - vaikas yra pasiruošęs darželiui pirmiausia tada, kai tam yra emociškai pasiruošę jo tėvai. Darželio lankymo pradžia dažniausia būna pirmasis ilgas mamos ir vaiko išsiskyrimas, tad visiškai natūralu, kad tai mamai sukelia įvairaus stiprumo jausmus. Kokie jausmai gali kilti? Viena vertus, džiugu, kad mažylis jau paaugo ir gali pradėti lankyti darželį, kur žais, bendraus ir ugdysis. Gali kilti malonus jaudulys pradedant naują etapą, džiuginti noras grįžti į darbą, imtis aktyvesnių veiklų. VISI kylantys jausmai yra normali ir natūrali reakcija į šeimos gyvenime, vaiko ir mamos santykyje vykstančius didelius pokyčius. Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į savo jausmus? Pastebėti ir atsižvelgti į savo, mamos, emocinius poreikius ir jais pasirūpinti yra būtina, nes kitaip viskas „persiduoda“ vaikui. Vaikas jaučia mamos užgniaužtus, slopinamus bei nepripažįstamus jausmus. Skyrusi sau šiek tiek laiko ir rūpesčio, galite geriau suprasti, kas su Jumis vyksta. Kaip savimi pasirūpinti? Susiraskite, su kuo galite pasikalbėti apie darželio lankymo pradžią ir išsikalbėti apie dėl to Jums kylančius jausmus. Gal tai kiti suaugę Jūsų šeimos nariai, artimieji (vyras, Jūsų mama, pusseserė, kuri jau išleido keletą vaikų į darželį, artima draugė, taip pat pradėsianti leisti savo mažylį į darželį)? Ko reikėtų vengti? Svarbiausia, kad apie Jums kylančias baimes ar nerimą dėl to, kaip vaikui seksis darželyje, nekalbėtume su vaikais ar su kitais suaugusiaisiais vaikui girdint, net jei Jums atrodo, kad vaikas nesiklauso, nes yra užsiėmęs ar kitame kambario gale. Vaikai tikrai girdi, kai apie juos kalbame! …kur mane ketina vesti ir palikti, kad net mama nerimauja? Jei mama bijo, tai ir man baisu…. Iš tiesų, juk vaikui saugumą suteikia mama. O štai dabar pati mama nerimauja dėl darželio. Žinoma, natūralu, kad Jūs išgyvenate visokius jausmus. Tačiau svarbu tuo susitvarkyti, kad vaikui galėtumėte būti ta, kuri suteikia saugumą. Kalbėkitės su vaiku ir kartu pratinkitės prie minties apie darželį. Papasakokite, ką vaikai veikia darželyje, kas yra auklėtoja, kokia darželio dienotvarkė. Galite paskaityti vaikui knygelių ir jas kartu vartydami pasikalbėti. „Peliukas Lukas nenori eiti į darželį“ (aut. „Milė eina i darželį“ (aut. „Laikas į darželį. 12 pasakojimų darželinukams“ (aut. Jei Jūsų namiškiai eina noriai į darbą ir namie palankiai atsiliepiate apie darbą - drąsiai galite vaiko darželį gretinti su darbu, ir sakyti vaikui, kad kaip „mamytė eis į darbą“, taip darželis bus jo „darbelis“. Deja, suaugusieji iš vaikų apie darbą dažnai girdi gan neigiamus pasakymus (skundus dėl nuovargio, nesutarimus su bendradarbiais…). Tai girdint vaikui formuojasi neigiamas požiūris, kad ir jam reikės eiti į tokią vietą, kokioje nėra gera mamai ar tėčiui. Susipažinkite su aplinka. Iki vaikui pradedant lankyti darželį, „prisijaukinkite“ darželio aplinką. Galite eidami pasivaikščioti išmokti kelią iki darželio, ateiti pažaisti į darželio kiemą, apeiti darželio teritoriją. Taip pat darželio lankymo pradžioje turėsite galimybę su vaiku pabūti grupėje. Sunkesniais momentais prisiminkite, kad tikrai nesate pirmoji mama pasaulyje, kuri išleidžia vaiką į darželį. Aplink yra žmonių, kurie turi šioje srityje patirties. Darželio auklėtojos, psichologė gali palaikyti Jus bei pasidalynti patirtimi apie tai, kas padeda vaikui lengviau adaptuotis darželyje.

Permąstykite savo požiūrį: Apie darželį vaikui kalbėkite pozityviai. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką vaikai veikia darželyje ir kodėl ten yra smagu. Galite akcentuoti tas veiklas, kurias vaikas mėgsta (pvz.
Prisiderinkite prie dienotvarkės: Susižinokite darželio dienotvarkę porą-trejetą mėnesių prieš pradėdami lankyti darželį ir pamažu pertvarkykite savąją taip, kai ji būtų kuo artimesnė darželio dienotvarkei.
Pratinkitės prie išsiskyrimų: Susiraskite draugų. Gal kaimynų vaikas lankys tą pačią darželio grupę kaip ir jūsiškis? Suorganizuokite bendrą pramogą ir leiskite vaikams susidraugauti.
Skaitykite knygas apie darželį.
Sutarkite dėl adaptacinio periodo: Adaptacinio periodo rekomendacijas paprastai pateikia darželio auklėtojos, atsižvelgdamos į vaiko amžių. Šios rekomendacijos gali būti pakoreguotos atsižvelgiant į Jūsų žinias apie vaiką. Mažesnių vaikų adaptacinis laikotarpis trunka kiek ilgiau ir reikalauja daugiau tėvų dalyvavimo, tačiau dauguma vaikų daugiau ar mažiau apsipranta su nauja aplinka per savaitę. Pirmą dieną darželyje vaikas gali praleisti vos kelias valandas ar pusvalandį, paprastai rekomenduojama su abiem tėvais. Kiekvieną dieną buvimo darželyje trukmė po truputį ilginama, o tėvų (tiksliau mamos arba tėčio) - trumpinamas.
Bendraukite su auklėtojomis: Tai vaikui yra ženklas, kad žmogumi galima pasitikėti.
Nedarykite ilgų pertraukų: Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis užmiršta savo patirtis, todėl būtų geriau išvengti ilgų darželio nelankymo periodų.
Papasakokite vaikui, kas jo laukia: Pasakykite, kad vaikas lieka darželyje žaisti, o Jūs jo ateisite pasiimti po darbo.
Atsisveikinkite greitai: Apsikabinkite, pasibučiuokite, pasakykite „Atia, atia!” ir išeikite. Vaikas gali verkti, nes išsiskyrimas su brangiausiu žmogumi jam sukelia stresą. Tačiau likti guosti vaiko nėra pati geriausia mintis: vaikas tai supranta kaip veiksmingą būdą išlaikyti jus dar minutėlei, ir atsisveikinimas gali trukti visą amžinybę. Būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais.
Leiskite tėčiui vesti vaiką į darželį: Pirma, dauguma vaikų yra įpratę bent kažkurią dienos dalį būti be tėčio, todėl išsiskyrimai su tėčiu yra labiau vaikui įprasti.
Stebėkite vaiko sveikatą: Jei pradėjęs lankyti darželį vaikas pradėjo labai dažnai sirgti, tai gali būti ženklas, kad dėl adaptacinio periodo keliamo streso nusilpo vaiko imunitetas.
Stebėkite vaiko elgesį: Dėl patiriamo naujoje aplinkoje streso gali pasikeisti vaiko elgesys, jis gali būti agresyvesnis, irzlesnis, reikalauti daugiau dėmesio.