Vaikų ir paauglių delinkventinis elgesys yra svarbi visuomenės problema, kurios mastai nuolat auga. Nepaisant prevencinių priemonių, nusikaltusių ir prasižengusių jaunuolių skaičius Lietuvoje didėja, todėl būtina išnagrinėti šio reiškinio socialines prielaidas ir priežastis. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti delinkventinio elgesio sampratą, jo tipus, įtakojančius veiksnius bei galimas prevencijos strategijas, pabrėžiant šeimos ir mokyklos vaidmenį šioje srityje.
Socialinės problemos, susijusios su vaiku, egzistavo visada, keitėsi tik paties vaiko santykis su socialine aplinka. Straipsnyje nagrinėjamos vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio ypatybės, jo priežastys ir formos.
Delinkventinio Elgesio Samprata
Delinkventinis elgesys - tai elgesys, kuris pažeidžia visuomenės normas ir įstatymus. Jis dažnai pasireiškia tarp vaikų ir paauglių. Šio elgesio priežastys yra įvairios ir sudėtingos, apimančios tiek individualius, tiek aplinkos veiksnius. Todėl vaiko teisių gynėjai nuolat primena apie savalaikės pagalbos vaikui svarbą.
Psichologijos žodyne "delinkvento" sąvoka apibrėžiama kaip asmens elgesys, kuris neatitinka visuomenės normų ir yra baudžiamas įstatymo tvarka. Tai elgesys, kuris yra labai nenormalus ir traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas. Svarbu atskirti delinkventinį elgesį nuo deviantinio elgesio, kuris apima elgesį, nukrypstantį nuo socialinių normų, tačiau neapima rimtų nusikaltimų ar prasižengimų. Delinkventinis elgesys pasireiškia vaikams ir paaugliams, todėl ši sąvoka netaikoma apibūdinant suaugusių nusikaltusių žmonių elgesį.
Pagrindiniai Termininiai Aspektai
- Nepilnametis: Asmuo nuo 14 iki 18 metų (LR baudžiamojo kodekso 11 str.).
- Prevencija: Priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams.
- Adaptacija: Organizmo prisitaikymas prie pakitusios aplinkos.
- Nusikaltimas: Veikla, pažeidžianti teisėtvarką ir už kurią baudžiama įstatymu.
- Socializacija: Socialinės patirties perėmimas ir atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese.
- Asocialus: Antivisuomeniškas, pažeidžiantis visuomenės teises ir interesus.
- Delinkventas: Asmuo, kurio elgesys neatitinka normos ir traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas.
Delinkventinio Elgesio Samprata ir Apibrėžimai
Analizuojant įvairią mokslinę literatūrą, pastebėta, kad tokiam, visuomenės taisyklių neatitinkančiam elgesiui, kuris dažnai aprašomas kaip įvairūs nukrypimai nuo priimtinų socialinių normų, apibūdinti yra naudojamos labai įvairios sąvokos: „nevisuomeniškas“, „asocialus“, „deviantinis“, „antiasocialus“, „antivisuomeniškas“, „nusikalstamas“, „kriminalinis“, „amoralus“, „delikventinis“ elgesys ir kt.
Asocialaus elgesio sąvoka, pasak G. Valicko (1997), yra pati plačiausia ir savyje apima visus nukrypimus nuo vyraujančių socialinių normų. Asocialus elgesys aiškinamas įvairiai: nevisuomeniškas, kenkiantis visuomenei; nepaisantis visuomenės, joje egzistuojančių vertybių ir normų; įvairūs nukrypimai nuo priimtinų socialinių normų. Pažymėtina, kad asocialus paauglys nebūtinai turi būti antiasocialus, t. y., darantis žalą grupei ar visuomenei. Elgesio nukrypimai gali pasireikšti labai įvairiai. Todėl ir sąvokos, nusakančios šiuos elgesio nukrypimus, naudojamos labai įvairios, kurių viena iš jų ir yra deviacija.
Asocialus elgesys: Tai pati plačiausia sąvoka, apimanti visus nukrypimus nuo vyraujančių socialinių normų. Asocialus elgesys nebūtinai yra antiasocialus, t. y., darantis žalą grupei ar visuomenei.
Deviacija: Elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba pažeidžiančiu socialines normas. Deviacijos ribos nėra griežtos, nes vertinant elgesį, vadovaujamasi skirtingomis elgesio normomis, kurios kinta ir yra reliatyvios, kadangi priklauso nuo kultūrinių, politinių, klasinių konkrečios socialinės struktūros ypatumų. Deviantinis elgesys gali būti ir teigiamas, ir neigiamas.
Pagal statistinį kriterijų normalus elgesys yra tas, kuris būdingas daugumai tam tikros populiacijos atstovų. Etinis kriterijus akcentuoja ne elgesio formų pasireiškimo dažnumą, o tai, kaip jos atitinka priimtas pavyzdines elgesio normas. Čia normaliu laikomas toks elgesys, kuris atitinka iškeltus reikalavimus, nurodymus ar draudimus. Devaintinis elgesys - kai šie reikalavimai pažeidžiami. G. Valickas (1997) teigia, jog pagal psichologinį-medicininį normos kriterijų normaliu laikytinas toks elgesys, kuris užtikrina gerą psichinę bei fizinę žmogaus savijautą, nepriklausomai nuo to, kaip dažnai pasireiškia šis elgesys ir kiek jis artimas elgesio etalonams. Deviantinis elgesys - tokios elgesio normos, kurios neigiamai veikia vidinę žmogaus harmoniją, verčia jį kentėti, sukelia įvairius konfliktus bei psichinės bei fizinės sveikatos sutrikimus.
Delikventiškas elgesys: Psichologinis polinkis arba tendencija pažeisti egzistuojančias elgesio normas. Delikventai dažnai nepadaro rimtų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Tai smulkūs nusižengimai, moralinių elgesio normų pažeidimai, kurie nesukelia rimto pavojaus ir nepadaro rimtos žalos.
Kriminalinis elgesys: Neteisėti, pažeidžiantys įstatymus veiksmai, už kuriuos gresia atitinkama teisinė atsakomybė bei gali būti iškelta baudžiamoji byla pagal atitinkamus baudžiamojo kodekso straipsnius. Kriminalinis elgesys siejamas su nelegalia veikla, tokia kaip smurtas, vagystės, narkomanija.
Delinkventinio Elgesio Tipai ir Formos
Nors skirtingi autoriai įvardija skirtingus delinkventinio elgesio tipus, dažniausiai išskiriami:
- Elgesys, nukrypstantis nuo bendruomenėje vyraujančių moralės normų ir pasireiškiantis skirtingomis socialinės patologijos formomis.
- Elgesys, nukrypstantis nuo psichinės sveikatos normų.
I. Leliūgienė akcentuoja paauglių nusikalstamų veikų įvairovę, įskaitant vagystes ir nelegalų narkotikų platinimą bei prekybą.
Paauglystės Ypatumai ir Delinkventinis Elgesys
Paauglystės amžius - pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visų amžiaus tarpsnių. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo metu vyksta savotiškas virsmas iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą, iš nebrandumo į brandą. Paauglystės laikotarpiu stipriai pasikeičia paauglio gyvenimo ir veiklos samprata, jo socialinis vaidmuo. Paauglys sugeba priimti apgalvotus sprendimus, atlikti racionalius veiksmus bei žinoti savo poelgių asmeninę ir teisinę atsakomybę. Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamų vaidmenų prisiėmimas.
Paauglystė susijusi su fizine, socialine ir emocine vaiko branda, šis amžiaus tarpsnis yra itin jautrus vaikui. Paaugliui iškyla tapatumo klausimai, formuojasi ir pagrindinės vertybės bei elgesio normos, jis palaipsniui atsiskiria nuo tėvų, stiprėja draugų įtaka jam, patiria pirmuosius susižavėjimus. Ypač skaudžiai vaikai priima patyčias dėl išvaizdos, išgyvena nepritapimą prie bendraamžių ar kai su kitais klasėje nespėja atlikti užduočių. Paauglystėje hiperbolizuojamos ir sureikšminamos net menkos nesėkmės. Dėl visų šių priežasčių paauglys gali patirti baimę, gėdą ar net pyktį.
Pasak M. Galaguzovos (2000), paauglys - tai žmogus, esantis pereinamoje būsenoje tarp vaiko ir suaugusio, tai žmogus, pačioje svarbiausioje asmenybės tapsmo stadijoje, kur formuojasi pagrindiniai charakterio bruožai, būdo savybės, vertybės.
Pagrindinės Delinkventinio Elgesio Priežastys
Delinkventinį elgesį sukelia įvairūs veiksniai, kurie gali būti suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas:
1. Socialiniai Faktoriai
Socialinė aplinka, kurioje auga vaikas, turi didelę įtaką jo elgesiui. Žemas socioekonominis statusas, skurdas ir neprieinama kokybiška švietimo sistema gali padidinti delinkventinio elgesio riziką.
- Žemas socioekonominis statusas ir skurdas: Vaikai, augantys skurdžioje aplinkoje, dažnai susiduria su stresu, neprieinamumu ištekliams ir ribotomis galimybėmis, kas gali paskatinti juos įsitraukti į nusikalstamą veiklą. Norėdami patenkinti fiziologinius poreikius, vaikai vagia.
- Neprieinama kokybiška švietimo sistema: Prasta mokyklos kokybė, patyčios ir diskriminacija gali demotyvuoti vaikus mokytis ir paskatinti juos ieškoti alternatyvių būdų, kaip pasiekti pripažinimą ir sėkmę, net jei tai reiškia įsitraukimą į nusikalstamą veiklą.
- Nevisavertė socializacija: Socializacija yra daugiasluoksnis procesas, sudarytas iš daugelio komponentų (šeima, visuomenė, mokykla, kultūra, religija), kurių kiekvienas vaiko socializacijos procesui yra vienaip ar kitaip svarbus. Ilgainiui, įsitvirtinus sovietiniam rėžimui, darbo vertė krito, todėl kad iš laisvo jis tapo priverstiniu. Individo socializacija, kuri anksčiau buvo grindžiama darbine veikla, tapo labiau „išblaškyta“, nevisavertė. Pasikeitus gyvenimo sąlygoms, įsiveržus svetimos kultūros elementams ir jų sistemai, etnokultūra iš žmogaus gyvenimo ėmė sparčiai trauktis. Jaunosios kartos religija suvokiama tik išoriškai, formaliai. Jaunajai kartai mokykla prarado turėtas ne tik informacijos perteikimo, bet ir humanitarinės (dorovinių įsitikinimų) kultūros ugdymo pozicijas. „Gatvės“, neformaliųjų grupių poveikis ima konkuruoti su mokykla, ypač jaučiama šio poveikio neigiama įtaka, kurios slopinti beveik nepajėgi mokykla.
2. Šeimos Įtaka
Šeimos aplinka yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos vaiko elgesiui.
- Nesutarimai šeimoje ir smurtas: Nuolatiniai konfliktai tarp tėvų, smurtas šeimoje ir nepakankamas bendravimas gali sukurti nestabilią ir nesaugią aplinką vaikui. Dėl mokyklos nelankančios dukros, paskatinti pedagogų, į specialistus kreipėsi mergaitės tėvai, o jau pirmųjų susitikimų metu atsivėrė ir gilesnės šeimos problemos. Kaip vis dar dažnai nutinka tėvams skiriantis, paaiškėjo, kad mergaitė buvo įtraukta į suaugusiųjų tarpusavio nesantaiką, patyrė jų manipuliacijas, matė nuo tėvo smurto kenčiančią mamą.
- Nepriežiūra ir emocinis atstūmimas: Vaikai, kurie jaučiasi neprižiūrimi ir emociškai atstumti, dažnai jaučia pyktį ir nusivylimą, kas gali paskatinti juos elgtis destruktyviai.
- Asocialios šeimos: Tai šeimos, kurių gyvenimo būdas yra amoralus ir antisocialinis. Tai šeimos, kurios nepakankamai apsirūpinusios materialiai. Delikventiško elgesio vaikai būna agresyvūs, klastingi, visuomenėje nesąžiningi. Dauguma šių vaikų gimė amoralaus elgesio šeimose. Šiuos vaikus augino tie, kurie tuo metu nesuvokdavo, kad vaikas alkanas, sušalęs. Jie buvo tampomi iš landynės į landynę, paliekami visuomeninėse transporto priemonėse. Nebuvo patenkinti šių vaikų fiziologiniai poreikiai.
3. Psichologiniai Faktoriai
Individualūs psichologiniai faktoriai taip pat gali prisidėti prie delinkventinio elgesio.
- Žemas savivertės jausmas: Vaikai, kurie jaučiasi nevertingi ir nekompetentingi, gali bandyti kompensuoti šį jausmą įsitraukdami į nusikalstamą veiklą, kad pasiektų pripažinimą ir valdžią.
- Impulsyvumas ir agresyvumas: Vaikai, kurie yra impulsyvūs ir agresyvūs, dažnai neturi gebėjimo kontroliuoti savo elgesio ir gali greitai reaguoti smurtu ar kitomis destruktyviomis formomis. Agresija - priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu.
- Emocijų reguliavimo sunkumai: Paaugliams, patiriantiems emocijų reguliavimo sunkumų, gali būti sunku susidoroti su stresu ir frustracija, todėl jie gali elgtis delinkventiškai.
4. Bendruomenės Įtaka
Bendruomenės, kurioje gyvena vaikas, taip pat gali turėti įtakos jo elgesiui.
- Aukštas nusikalstamumo lygis: Bendruomenės, kuriose yra aukštas nusikalstamumo lygis, gali normalizuoti nusikalstamą elgesį ir padidinti vaikų riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
- Narkotikų prieinamumas: Lengvas narkotikų prieinamumas gali padidinti vaikų riziką įsitraukti į narkotikų vartojimą ir prekybą, kas gali paskatinti juos elgtis delinkventiškai.
- Nepakankama priežiūra: Nepakankama priežiūra ir ribotos galimybės užsiimti pozityvia veikla gali padidinti vaikų riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
Prevencijos Strategijos ir Pagalbos Būdai
Siekiant sumažinti delinkventinio elgesio riziką, svarbu įgyvendinti prevencines programas, kurios skirtos stiprinti šeimas, gerinti švietimo kokybę ir kurti saugias bendruomenes.
Šeimos Stiprinimas
Programos, kurios padeda tėvams ugdyti pozityvius auklėjimo įgūdžius, gerinti bendravimą ir spręsti konfliktus, gali padėti sukurti saugią ir stabilią šeimos aplinką. Vienas iš galimų pagalbos būdų yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vykdoma „Multidimensinės šeimos terapijos programa“. Ji skirta paauglius auginančioms šeimoms ir teikiama terapinių pokalbių forma.
Švietimo Kokybės Gerinimas
Investicijos į švietimą, siekiant užtikrinti, kad visi vaikai turėtų prieigą prie kokybiško švietimo, gali padėti sumažinti mokyklos nebaigimo ir nusikalstamumo riziką.
Saugios Bendruomenės Kūrimas
Programos, kurios skirtos mažinti nusikalstamumą, gerinti priežiūrą ir kurti pozityvias veiklas vaikams ir paaugliams, gali padėti sukurti saugesnes ir palankesnes bendruomenes.
Savalaikė Pagalba
Kuo anksčiau apčiuopsime vaiko sunkumus, tuo lengvesnis bus jo kelias link pokyčio. Su paauglių šeimomis dirbantys šeimos terapijos praktikai atkreipia dėmesį ir į moksleivio tėvų ar globėjų, mokyklos bei pagalbos specialistų bendradarbiavimo reikšmę identifikuojant vaiko sunkumus bei padedant juos išspręsti. Tam, kad vaiko sunkumai būtų pastebėti kuo anksčiau, svarbiais pagalbininkais šeimos terapijos specialistai laiko mokytojus. Mokykla yra puiki vieta matyti vaiką pačiose įvairiausiose situacijose: koks ateina iš namų, koks jo santykis su bendraamžiais, kaip sekasi pamokose, kokie jo pasirinkimai ir pan.
Individualus Požiūris į Kiekvieną Pažeidžiamą Vaiką
Norint pagelbėti paaugliui, svarbu atrasti tą vienintelį konkrečiam paaugliui skirtą pagalbos kelią iki kol nesusiformavo sistemingas jo elgesys. Tad visais atvejais ieškome individualaus priėjimo prie vaiko, stengiamės rasti būtent jam paveikius žodžius, padedame vizualizuoti galimą pokytį ir nukreipiame jo link.
Multidimensinės Šeimos Terapijos Programa
Vienas iš galimų pagalbos būdų yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos treti metai vykdoma „Multidimensinės šeimos terapijos programa“. Ji skirta paauglius auginančioms šeimoms ir teikiama terapinių pokalbių forma. Įprastai mokyklos lankomumo klausimai iškyla pirmaisiais naujų mokslo metų mėnesiais. Su paauglių šeimomis dirbantys šeimos terapijos praktikai atkreipia dėmesį ir į moksleivio tėvų ar globėjų, mokyklos bei pagalbos specialistų bendradarbiavimo reikšmę identifikuojant vaiko sunkumus bei padedant juos išspręsti.
Šeimos terapijos metodika unikali ir tuo, kad į darbą įtraukiama ne tik vaiko šeima, bet dažnai kur kas platesnė, vaikui reikšminga artimiausia aplinka, dažnai tai būna ir mokykla. O identifikavus vaiko sunkumus šiose aplinkose, joms keičiantis, kinta ir paauglio elgesys. Multidimensinės šeimos terapijos programa trunka ne mažiau kaip pusę metų, sudėtingesniais atvejais gali būti pratęsta iki 8 mėnesių. Tėvų ir paauglio susitikimai su terapijos specialistu vyksta kartą ar du per savaitę. Šeimos terapijos komandos šiuo metu veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir 100 km spinduliu aplink šiuos miestus. Jau pavyko padėti 99-ioms šalies šeimoms. Šiuo metu dirbama dar su 54-iomis kompleksinių elgesio sunkumų turinčius paauglius auginančiomis šeimomis.
Kaip pavyzdžiu dalijamasi vienu iš paskutiniųjų sėkmingų atvejų, kai iniciatyva priklausė šeštos klasės moksleivės mokytojams. Pagal Multidimensinės šeimos terapijos metodiką, jeigu vaikas ilgą laiką nelankė mokyklos, tai jis į ugdymo procesą turėtų grįžti palaipsniui. Tai reiškia, kad iš pradžių padedama vaikui rasti dalykus, pamokas, kurios patinka ir nuo jų prasideda saugus, pasitikėjimą vaikui suteikiantis kelias atgal į mokyklą. Kartu su mergaitės mama buvo nuspręsta paauglei pasiūlyti alternatyvą buvusiai mokyklai - nuotolinį mokymąsi. Pamokose ji galėjo dalyvauti iš namų. Paauglės tėvams, padedant terapijos specialistei, pavyko suprasti, kad svarbu sukurti dukrai saugią aplinką, drąsinti, skatinti jos pasitikėjimą savimi, o problemas spręsti tarpusavyje. Po gilios krizės ir 8-ių mėnesių intensyvios šeimos terapijos pasiekta džiugių rezultatų.
Kas yra šeimos terapija?
tags: #delinkventinio #elgesio #vaikai
