Vaikų motyvacija - tai sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį svarbu suprasti tiek tėvams, tiek ugdytojams. Kartais vaikams sunku atrasti norą mokytis ir išbandyti naujus dalykus. Tačiau svarbu suprasti, kad visiškai nemotyvuotų vaikų mokslui nėra, gali nebūti motyvacijos konkrečiam dalykui arba konkrečiu momentu. Žmogaus smegenys yra sukurtos tam, kad mokytųsi.

Vidinė ir Išorinė Motyvacija

Motyvacija mokytis gali būti išorinė ir vidinė. Išorinė motyvacija - tai stimulas, skatinantis mokytis iš išorės, pavyzdžiui, tėvų, globėjų ar mokytojų paskatinimas. Vidinė motyvacija kyla iš paties vaiko - veikla jam teikia malonumą ir prasmę, jis pats suvokia mokslo naudą ir svarbą. Vidinė motyvacija yra ilgalaikės sėkmės pagrindas. Psichologai pabrėžia, kad ilgalaikės motyvacijos kūrimui ypač svarbu ugdyti vidinę motyvaciją - kai vaikas sportuoja dėl to, kad jam tai teikia malonumą, o ne vien dėl išorinių apdovanojimų.

Vidinė motyvacija negimsta iš niekur. Suaugusieji, auklėdami vaikus, po truputį formuoja vaiko vidinę motyvaciją. Tačiau kartais prireikia ir išorinės motyvacijos, t. y., apdovanojimų. Svarbiausia suprasti šios išorinės motyvacijos pagrindinį tikslą, kaip ją tinkamai naudoti ir kad labai svarbu ja nepiktnaudžiauti.

Kaip Paskatinti Vaiką Mokytis?

Tėvai dažnai susiduria su iššūkiu - kaip paskatinti vaiką daugiau judėti ir aktyviai sportuoti. Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname televizijos, išmaniųjų telefonų ir kompiuterinių žaidimų, fizinio aktyvumo skatinimas tapo dar sudėtingesniu uždaviniu. Motyvacija - tai vidinis arba išorinis stimulas, skatinantis mus siekti tikslų. Vaikų kontekste, motyvacija sportuoti gali kilti iš tikro džiaugsmo judant, socialinio ryšio su bendraamžiais, ar iš noro įgūsti naujus įgūdžius.

Labai dažnai tėvams tenka susidurti su vaikų nenoru mokytis, tingėjimu daryti namų darbus ar tiesiog pabėgimu iš pamokų. Kyla natūralūs klausimai: ką gali padaryti tėvai, kad jų vaikai atrastų mokymosi džiaugsmą?; kaip tėvai gali tinkamai paskatinti ruošti namų darbus? Mokinių mokymosi motyvacija užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą.

10 Dalykų, Ką Gali Padaryti Kiekvienas Tėvas, Skatinant Mokymąsi:

1. Tikėkite savo vaiku. „Nepakirpkite“ vaikui sparnų. Labai svarbus Jūsų teigiamas požiūris į mokslo naudingumą. Jei vaikui sakysite: ,,Aš baigiau tik 9 klases ir uždirbu daugiau už tuos, kurie mokykloje mokėsi dešimtukais“ „Fizikos tau niekuomet neprireiks“ arba ,,Aš nemokėjau tos matematikos ir tu nemokėsi“, taip pateisinsite vaiko tingėjimą ir padarysite jį neįgaliu mokymosi procese.
2. Vaiką girkite mokymosi eigoje, o ne už konkretų rezultatą ar pažymį. Kai giriame tik konkretų pasiektą rezultatą, vaikas jaučiasi labai nusivylęs ir demotyvuotas, jei nepasiekia gero rezultato, todėl svarbu akcentuoti patį mokymosi procesą, o ne rezultatą, pvz.: ,,Ar tau smagu skaityti šitą knygą?“, ,,Matau, kad tau gerai sekasi ieškoti atsakymų“, “Tau puikiai pavyko - tikriausiai labai stengeisi, spręsk toliau“.
3. Stiprinkite vaiko savęs vertinimą mokslose. Savęs vertinimas yra stipriai susijęs su noru mokytis, t. y.: jei vaikas tiki, kad jis yra protingas ir gabus, tai jis ir norės mokytis, daryti namų darbus. Todėl svarbu nuolat pastiprinti vaiką, pvz.: ,,Aš tavimi tikiu, kad tu išspręsi šitą užduotį“, ,,Pažiūrėk jau pusę užduoties padarei, tikiu, kad pavyks ją pabaigti. Pamėgink dar kartą“. „Tikiu, tavimi, kad tu sugebėsi.“
4. Kontroliuokite savo kalbą. Jei tris kartus vaiką pavadinsite TINGINIU arba KVAILIU, tai ketvirtą kartą Jūsų vaikas ir elgsis kaip tinginys ar kvailys. Jis užsiprogramuos nesėkmei. Taigi, jei vaiką drąsinsime, kad ,,tu turi gabumų, tu gali, tu randi, tu sugebi... “, tikėtina, kad vaikas nebijos pradėti mokytis.
5. Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Mes mėgstame daryti tuos dalykus, kurie mums sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pvz.: ,,per mokymosi pertraukėlę apdovanokite kvapnia arbata, juodu šokoladu, ar sauja riešutų“.
6. Skatinkite vaiką mokytis dėl savęs. Tikras noras mokytis turi gimti vaiko viduje, o ne būti sukurtas išorinių sąlygų. Bandykite pažadinti vaiko pažinimo džiaugsmą, pvz.: ,,Ar tau buvo smagu išspręsti šį uždavinį?, Oho kiek daug perskaitei, papasakok man!“.
7. Sudarykite raštišką kontraktą. Greitam rezultatui pasiekti naudingas kontrakto tarp tėvų ir vaiko sudarymas. Kontrakte vaikas surašo: 1) ką jis turi per konkretų laiką padaryti (geriausia pasirinkti 1 arba 2 savaites), 2) paskatinimas, kaip norėtų būti apdovanotas, jei laikysis savo susitarimo bei 3) kokia nuobauda laukia, jei jis neįvykdys susitarimo. Kontrakte turi būti keliami realūs reikalavimai, kad vaikas galėtų juos įgyvendinti, nes kontraktas turi būti SKATINIMO, o ne baudimo priemonė. Pinigai yra netinkama skatinimo priemonė. Geriau skatinkite kartu leidžiamu laiku, pvz.: ėjimu į kiną ar piceriją. Drausminkite, kokio papildomo darbo atlikimu.
8. Leiskite atrasti priežasties ir pasekmės ryšį. Vaikai dažnai nesusieja tai, kiek laiko mokėsi ir kokį pažymį gavo, todėl yra svarbu akcentuoti, kad ,,Jei mokeisi pusvalandį tai gavai 6 balus, o jei mokeisi 2 valandas gavai 10 balų“. Toks mokymosi laiko ir gauto pažymio susiejimas leis vaikui pasijusti galinčiu kontroliuoti savo mokslo rezultatus.
9. Leiskite rinktis, nuo ko pradėti. Vertimas ruošti namų darbus čia ir dabar prieš vaiko valią demotyvuos vaiką mokytis ir ilgam atstums nuo namų darbų darymo. Naudinga vaikui suteikti teisę nuspręsti nuo, ko jis gali pradėti daryti namų darbus arba kokioje vietoje atliks juos, arba ką veiks pertraukėlių tarp namų darbų darymo metu. Kai žmogui suteikiame galimybę rinktis, žmogus tampa labiau motyvuotu tą darbą padaryti. Mes nesuteiksime vaikui pasirinkimo laisvės atlikti ar neatlikti namų darbų, bet mes suteiksime galimybę rinktis namų darbų darymo aplinkybes, pvz.: ,,Pirma paruoši matematiką ar lietuvių?; Nori mokytis prie atidaro lango ar uždaryto?; Per mokymosi pertraukėlę norėsi ramiai išgerti arbatos ar pavedžiosi šunį?“
10. Neužsipulkite vaiko klausimu ,,KODĖL?“. Šis dažnai mūsų naudojamas klausimas atrodo natūralus ir tinkamas visose situacijose, pvz.: ,,Kodėl gavai neigiamą pažymį?“, ,,Kodėl pabėgai iš pamokų?“.

Sporto Motyvacija: Nuo Baimės Iki Džiaugsmo

Tėvai dažnai susiduria su iššūkiu - kaip paskatinti vaiką daugiau judėti ir aktyviai sportuoti. Vaikų fizinis aktyvumas stipriai priklauso nuo jų asmenybės bruožų, ankstesnės patirties ir net temperamento. Svarbu atidžiai stebėti savo vaiko elgesį ir išgirsti jo nuomonę. Pastebėkite, kokiose situacijose jūsų vaikas tampa energingesnis, kas jam teikia džiaugsmą judant.

Vaikams dažnai kyla įvairių baimių, susijusių su sportu - nesėkmės baimė, baimė būti išjuoktam, fizinio skausmo baimė ar net baimė nenuvilti tėvų. Baimės įveikimas prasideda nuo jos normalizavimo - vaikai turi žinoti, kad jausti nerimą naujose situacijose yra natūralu. Pradėkite nuo mažų žingsnių - jei vaikas bijo sporto treniruočių, pirmiausia galite tiesiog apsilankyti ir stebėti treniruotę iš šalies. Vėliau, galbūt, jis norės trumpai pabandyti dalyvauti.

Tėvų požiūris ir elgesys labai stipriai veikia vaiko motyvaciją sportuoti. Vienas svarbiausių aspektų - rasti balansą tarp skatinimo ir spaudimo. Skatinimas reiškia entuziastingą palaikymą, domėjimąsi vaiko veikla ir pažanga, kartu priimant jo sprendimus ir jausmus. Siekiant motyvuoti vaiką sportuoti, ypač veiksminga demonstruoti pozityvų požiūrį į fizinį aktyvumą savo pavyzdžiu.

Kūrybiški Būdai Sužadinti Vaikų Smalsumą ir Motyvaciją

Ar savo šeimoje turite nuobodžiaujantį, edukacine veikla nesidomintį ikimokyklinuką ar priešmokyklinuką? Visi puikiai žinome, kad psichologinio spaudimo darymas bet kokio amžiaus žmogui sukelia ne norą, o atmetimą imtis siūlomos veiklos. Tad ką daryti, kaip padidinti VAIKO NORĄ TOBULĖTI?

• Naudokite vaizdingą, kūrybiškai pateiktą mokymosi medžiagą.
• Vaiko Interesų Atliepimas. Įtraukite mėgiamus herojus, temas, istorijas į mokymosi procesą.
• Lėlių, Žaislų, Herojų Naudojimas. Lėlės veikia tiesiog magiškai - vaikas gali būti visiškai sužavėtas lėlės.
• Istorijos, Pasakojimai. Jos sužadina vaizduotę ir žaibiškai patraukia dėmesį.
• Muzikos, Dainų Įtraukimas. Muzikos, dainavimo, poezijos ritmika, itonacijos, nuotaika žadina vaikų dėmesį ir skatina įsitraukimą.
• Pagyrimai. Visiems žmonėms yra svarbu jausti savigarbą gerai atlikus kažkokius dalykus.
• Apdovanojimai. Vaikus visada labai motyvuoja perspektyva būti apdovanotam.

Vaikų akimis žiūrint, sportas visų pirma turėtų būti smagus. Jei fizinė veikla asocijuosis su džiaugsmu ir teigiamomis emocijomis, motyvacija judėti atsiras natūraliai. Renkantis sporto šaką vaikui, verta atsižvelgti į jo temperamentą ir socialinius polinkius. Ekstravertiškiems, energingiems vaikams dažnai labiau patinka komandinės sporto šakos, tokios kaip krepšinis, futbolas ar rankinis, kur galima aktyviai bendrauti su kitais.

Ilgalaikės Motyvacijos Formavimas

Ilgalaikės motyvacijos kūrimas - vienas didžiausių iššūkių tėvams, siekiantiems skatinti vaiką sportuoti. Pastovumas ir rutina - vienas svarbiausių elementų formuojant ilgalaikę sportavimo kultūrą. Nustatykite reguliarų treniruočių grafiką, kurio stengiatės laikytis, tačiau išlaikykite ir tam tikrą lankstumą. Veiklų įvairovė gali būti puikus būdas išlaikyti motyvaciją. Net jei vaikas koncentruojasi į vieną pagrindinę sporto šaką, įtraukite ir papildomas veiklas - plaukimą vasarą, slidinėjimą žiemą, šokius ar kovos menus.

Istorijos ir sporto herojai gali stipriai įkvėpti vaikus. Pasakokite istorijas apie įžymius sportininkus, jų kelius į sėkmę, ištvermę ir pasiryžimą. Kartu žiūrėkite sporto varžybas, filmus apie sportą ar skaitykite knygas sportine tematika. Pagarba vaiko autonomijai - dar vienas svarbus aspektas. Leiskite vaikui pačiam priimti tam tikrus sprendimus dėl savo sportinės veiklos - rinktis sporto šaką, komandą ar trenerį (jei įmanoma).

Šeimos dalyvavimas ir bendras laisvalaikis, susietas su sportu, taip pat gali stipriai paveikti vaiko požiūrį į fizinį aktyvumą. Organizuokite aktyvias šeimos išvykas, dalyvaukite bendruomenės sporto renginiuose, kartu žiūrėkite sporto transliacijas - tai parodo, kad sportas yra vertybė visai šeimai. Augant vaikui, keiskite savo lūkesčius ir požiūrį į jo sportinę veiklą. Kas motyvavo jį būnant penkerių, greičiausiai nebebus aktualu sulaukus dvylikos.

Motyvuoti vaiką sportuoti - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir lankstumo. Tėvų palaikymas ir pozityvus požiūris į sportą kuria pamatą vaiko ilgalaikiam ryšiui su fiziniu aktyvumu. Nepamirškite, kad vaiko motyvacija sportuoti gali svyruoti - tai natūralu. Sportas teikia daugybę naudos vaikui - nuo fizinės sveikatos stiprinimo iki emocinės gerovės ir socialinių įgūdžių ugdymo.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi sėkmę yra mokinių motyvacija. Motyvacija itin glaudžiai siejasi su įsitraukimu į veiklas pamokose. Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto. Mokinių elgsena demonstruoja poreikį suvokti, pažinti, tyrinėti. Vidinė motyvacija ryškiausia ankstyvoje vaikystėje, kuomet net 75 proc. Išorinei moyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai.

Dörnyei (2020) teigia, kad mokinių motyvaciją mokytis teigiamai lemia palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Žaismingas informacijos, pamokos turinio pateikimas pamokoje (Wong, 2020), tikslingai naudojamos skaitmeninės priemonės skatina mokinius mokytis, didina jų mokymosi motyvaciją (Lee ir kt., 2021). Mokinių mokymosi motyvacija užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą.

Kitas labai svarbus dalykas - jei mes tai darome ilgsnį laiką, vaiko smegenyse formuojasi gera asociacija su tuo elgesiu, veiksmu ar vieta. Vaikas to sąmoningai nepagalvoja ir nesupranta, tačiau jam tai daryti darosi smagu ir lieka įprotis, todėl išorinės motyvacijos nebereikia. Pagalvokime apie save - juk ten, kur turėjome gerą patirtį, mums norisi tą daryti ir toliau.

Grįžtant prie to, kaip tinkamai skatinti ir skirti apdovanojimus, reikėtų stebėti, ar išorinė motyvacija už tam tikrą elgesį ar veiklas, netrunka per ilgai. Jei ji trunka nuolat, kelis mėnesius ir vaikas tai daro tik dėl šios motyvacijos, vadinasi kažkas negerai su ta veikla, su užduoties pateikimu, reikėtų galvoti, kaip tą pakeisti, galbūt palengvinti, pateikti kitu būdu, kad ir pati veikla, o ne tik apdovanojimas, teiktų geras emocijas.

Kai jau veikla įvykdyta ir vaikas apdovanotas, svarbiausias aspektas - aptarti ir tai įprasminti vaikui. Vaikas kažką padarė, gavo kokį nors apdovanojimą, tarkim, filmuką ar kakavos, ir mes galime tiesiog jam užakcentuoti, kaip buvo smagu, kokios geros nuotaikos visi buvo ir kaip visiems gera. Mes įprasminame emociją. Tuomet emocija lieka, o mums paskatinimo nebereikia.

tags: #vaiko #motyvavimas #veiklai

• Veiklos 3 metų vaikams
• Sužinokite daugiau apie privačius darželius
• Paaiškinimas apie aplinkybes sakinyje
• Pokyčiai vaiko globojimo sistemoje
• Sumažinti gimdymo baimes