Dažnai viešojoje erdvėje girdime, jog vaikai labai gerai žino savo teises, bet visiškai nežino savo pareigų, nes apie jas nieko nekalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisės yra prigimtinės, o pareigos išugdomos. Jas padėti ugdyti privalo vaiko atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai, įtėviai) ir ugdymo įstaigų darbuotojai.
Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurią 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, valstybė privalo padaryti viską, kad būtų įgyvendintos šioje Konvencijoje numatytos vaiko teisės. Lietuvoje 1995 07 03 ratifikuota (įsigaliojo 1995 07 21) Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis. Detaliau vaiko teises reglamentuojantis nacionalinis teisės aktas yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996), įtvirtinantis ne tik vaiko teisių katalogą, bet ir vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, reglamentuojantis visų rūšių smurtą, nustatantis vaiko atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų) teises, pareigas ir atsakomybę, pagalbą vaikui ir šeimai.
Kaip ir kiekvieno žmogaus teisės, vaiko teisės yra nedalomos, visuotinės ir neatimamos. Pagarba vaiko, kaip teises turinčio asmens, orumui, gyvybei, išlikimui, gerovei, sveikatai, vystymuisi, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir nediskriminavimui privalo būti įtvirtinta ir puoselėjama kaip pagrindinis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusių šalių politikos vaikų atžvilgiu tikslas. Geriausias būdas realizuoti šį tikslą yra gerbti, saugoti ir įgyvendinti visas teises, įvardytas Vaiko teisių konvencijoje bei papildomuose (fakultatyviniuose) protokoluose.
Pagrindinės vaiko teisės
Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir tinkamai vystytis, turi būti apsaugotas nuo smurto, išnaudojimo ir nepriežiūros. Vaikai turi teisę gauti pakankamai vertingo maisto ir reikiamą sveikatos priežiūrą. Vaikai turi teisę į prieglobstį ir tinkamą gyvenimo lygį. Neįgalūs vaikai turi teisę į ypatingą rūpestį ir lavinimąsi, į galimybę išsiugdyti kaip galima didesnį pasitikėjimą savo jėgomis ir integruotis į socialinę aplinką. Vaikai turi teisę į švietimą, į poilsį, žaidimus ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Vaikams turi būti leidžiama kalbėti sava kalba ir praktikuoti savą religiją bei kultūrą. Vaikai turi būti saugūs, neatstumti, neišnaudojami, nežalojami ir neskaudinami. Vaikai, kaip ir suaugusieji, turi teisę reikšti savo nuomonę ir požiūrį.
Pagrindinės teisės apima teisę į gyvybę, švietimą, sveikatos apsaugą, asmens neliečiamybę, socialinę apsaugą, poilsį ir kultūros prieinamumą.
Vaiko pareigos ir atsakomybė
Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, vaikas, kaip ir kiekvienas kitas suaugęs bendruomenės narys, privalo vykdyti ir pareigas, o savo veiksmais nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Todėl kviečiame suaugusiuosius padėti vaikams dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo suprasti ir išaiškinti jiems jų teisių ir pareigų esmę. Pareigos nėra mažiau svarbios - jos padeda subalansuoti bendravimą ir atsakomybę. Šiuolaikinėje ugdymo praktikoje dažnai pabrėžiama, kad vaikas turi ne tik turėti balsą, bet ir prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Atsakomybė ugdoma per pasitikėjimą ir pavyzdį.
Vaiko interesų apsauga ir įgyvendinimas
Būtina atsisakyti tokio požiūrio į vaikų apsaugą, pagal kurį vaikai traktuojami vien kaip pagalbos reikalingi objektai ar aukos, ir skatinti Konvenciją atitinkantį požiūrį, kad vaikas yra savo teisių subjektas ir savininkas ir kad jis turi visas žmogaus teises, kurios privalo būti apsaugotos. Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas įpareigojimas visiems asmenims ir institucijoms, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, pirmiausia vadovautis vaiko interesais, t. p. Vaiko teisėmis grindžiamu požiūriu Konvencijoje laikomas toks požiūris, kuriuo padedama užtikrinti visų vaikų teises didinant atsakomybę prisiimančiųjų subjektų pajėgumą įvykdyti savo įsipareigojimus gerbti, apsaugoti ir užtikrinti teises ir teisių turėtojų pajėgumą reikalauti savo teisių, visuomet vadovaujantis teisėmis į nediskriminavimą, vaiko interesais, teise gyventi, išgyventi bei vystytis ir atsižvelgimu į vaiko nuomonę. Naudodamiesi savo teisėmis vaikai t. p. turi teisę į tai, kad jiems patartų ir juos orientuotų tėvai, globėjai (globa) ir bendruomenės nariai, atsižvelgiant į vaikų gebėjimų raidą.
Vaikų teisių pažeidimai ir pagalba
Įdėmiau pažvelgę suvoktume, kad vaikų teisės dažniau yra pažeidžiamos nei jomis piktnaudžiaujama. Pasipiktinimas vaiko teisėmis greičiau parodo tik mūsų visuomenės neadekvatų požiūrį į vaikus, jų auklėjimą, o kartu ir į besikeičiantį gyvenimo lygį, į tradicijas ir nenorą suprasti, kad gyvenimas vietoje nestovi. Nors teisinė sistema ir visuomenė vis daugiau dėmesio skiria vaiko teisių apsaugai, vis dar pasitaiko atvejų, kai šios teisės yra pažeidžiamos - tiek namuose, tiek mokykloje. Prevencija prasideda nuo švietimo - tiek tėvų, tiek pedagogų mokymosi atpažinti pažeidimų požymius. Taip pat būtina stiprinti psichologinę pagalbos sistemą, kad vaikai galėtų drąsiai kreiptis, jei jaučiasi nesaugūs. Visų pirma, verta kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą arba mokyklos psichologą. Kalbėjimas turi būti atviras, nuoširdus ir pritaikytas vaiko amžiui.
''Ekspertai pataria'': Vaiko teisės ir pareigos – kaip išlaikyti balansą šiuolaikinėje visuomenėje?
Tėvų ir mokyklos vaidmuo
Modernioje visuomenėje vis dažniau kalbama apie vaiko teises ir pareigas - ne tik kaip teisinius principus, bet ir kaip vertybinius orientyrus, padedančius užtikrinti harmoningą vaiko raidą. Ši tema aktuali tiek tėvams, tiek mokytojams, kurie kasdien susiduria su įvairiomis situacijomis, susijusiomis su vaiko elgesiu, atsakomybe ir jo teisių užtikrinimu. Vaiko teisės - tai ne tik teisinis dokumentas ar deklaracija, bet ir praktinis įsipareigojimas užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje, pagarba grįstoje aplinkoje. Vis dėlto šiandien svarbu ne tik formaliai suteikti teises, bet ir užtikrinti jų įgyvendinimą praktikoje. Tėvai yra pirmasis ir pagrindinis autoritetas, padedantis vaikui suprasti, ką reiškia turėti teises ir kaip jas atsakingai įgyvendinti. Namų aplinka - tai pirmoji erdvė, kur vaikas patiria pagarbą, ribas ir atsakomybę. Mokykla yra vieta, kurioje vaikas praleidžia didelę dalį gyvenimo, todėl švietimo įstaigos vaidmuo vaiko teisių ir pareigų formavime yra itin didelis. Vaiko teisių ir pareigų ugdymas yra sėkmingiausias tuomet, kai tėvai ir mokytojai dirba išvien.
Ateities iššūkiai
Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad vaiko teisių ir pareigų samprata toliau keisis kartu su visuomenės vertybėmis ir technologine pažanga. Didėjantis skaitmeninis pasaulis kelia naujų iššūkių - nuo kibernetinio saugumo iki kritinio mąstymo ugdymo.
