Seimas nuolat tobulina įstatymus, siekdamas užtikrinti geriausią įmanomą aplinką vaikams, netekusiems tėvų globos. Šiame straipsnyje apžvelgiami Seimo priimti vaiko globos ir įvaikinimo teisinio reglamentavimo pakeitimai, įsigalioję ir planuojami ateityje. Aptariami svarbiausi aspektai, susiję su amžiaus ribojimų panaikinimu globėjams, laikinosios globos organizavimo pokyčiais, dėmesio skyrimu vaiko emocinei gerovei bei finansinės paramos šeimoms didinimu.
Amžiaus Ribojimų Panaikinimas Globėjams
Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimą, panaikino diskriminacinę nuostatą Civiliniame kodekse, kuri numatė, kad vaiko globėju gali tapti tik asmuo, nesulaukęs 65 metų amžiaus. Priimtais pakeitimais atsisakyta anksčiau galiojusios nuostatos, kad asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), amžiaus ribos - ne jaunesnis nei 21 metų amžiaus ir ne vyresnis nei 65 metų amžiaus (išimtys galėjo būti taikomos tik artimiesiems giminaičiams). Vietoj to, įtvirtintas naujas reikalavimas - asmuo turi būti pilnametis. Didesnis dėmesys bus skiriamas individualiam asmenų gebėjimui, gebėjimų vertinimui. Šis pakeitimas leis įvertinti kiekvieno pretendento tapti globėju tinkamumą individualiai, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir galimybes užtikrinti vaiko gerovę.
„Poreikis patikslinti Civilinio kodekso nuostatas atsirado įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, kurio Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, jog vaiko globėju gali tapti asmuo, kuris nėra sulaukęs 65 metų amžiaus, yra diskriminacinio pobūdžio ir prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio“, - pristatydama projektus sakė laikinai einanti socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas Inga Ruginienė.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, jog vaiko globėju gali tapti tik asmuo, kuris nėra sulaukęs 65 metų amžiaus, yra diskriminacinio pobūdžio ir prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui.
Priimtais pakeitimais atsisakyta nuostatos, kad asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), amžiaus ribos - ne jaunesnis nei 21 metų amžiaus ir ne vyresnis nei 65 metų amžiaus (išimtys gali būti taikomos tik artimiesiems giminaičiams).
Įtvirtintas naujas reikalavimas - asmuo turi būti pilnametis. Didesnis dėmesys bus skiriamas individualiam asmenų gebėjimui, gebėjimų vertinimui.
Laikinosios Globos Organizavimo Pokyčiai
Siekiant efektyvesnio laikinosios globos organizavimo, savivaldybės mero funkcijos, susijusios su laikinosios globos rūpybos nustatymu ir laikinojo globėjo rūpintojo skyrimu, atleidimu ir nušalinimu, perduotos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Atitinkamai patikslinti laikinosios globos rūpybos organizavimo ir nustatymo procesai, atskirtos ir išgrynintos globos rūpybos organizavime dalyvaujančių subjektų funkcijos.
„Teikiamų įstatymo projektų paketu siūloma atsisakyti tiek dabar numatytos nustatytos minimalios 21 metų, tiek maksimalios 65 metų amžiaus ribos siekiant tapti vaiko globėju rūpintoju, didesnį dėmesį skiriant individualiam asmenų gebėjimui, gebėjimų vertinimui. Siūloma savivaldybės mero funkcijas, susijusias su laikinosios globos rūpybos nustatymo ir laikinojo globėjo rūpintojo skyrimu, atleidimu ir nušalinimu, perduoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Atitinkamai patikslinti laikinosios globos rūpybos organizavimo ir nustatymo procesus, atskirti ir išgryninti globos rūpybos organizavime dalyvaujančių subjektų funkcijas“, - sakė I. Ruginienė.
Savivaldybės mero funkcijos, susijusios su laikinosios globos rūpybos nustatymu ir laikinojo globėjo rūpintojo skyrimu, atleidimu ir nušalinimu, perduotos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Atitinkamai patikslinti laikinosios globos rūpybos organizavimo ir nustatymo procesai, atskirtos ir išgrynintos globos rūpybos organizavime dalyvaujančių subjektų funkcijos.
Didesnis Dėmesys Vaiko Emocinei Gerovei
Seimo nario Martyno Katelyno siūlymu, Civiliniame kodekse pakeistas šiuo metu įtvirtintas vaiko amžius - iš trejų metų į penkerių metų amžių, nustatant, kad vaiko iki penkerių metų globa vaikų globos institucijoje (šeiminiuose namuose) įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais. Taip siekiama užtikrinti, kad kuo mažiau mažų vaikų patektų į globos įstaigas, kuriose dažnai trūksta individualaus dėmesio ir pastovumo.
„Šeiminiai namai yra artimesnė globos forma šeimos institutui, lyginant su ankščiau gyvavusiomis didelėmis institucijomis, jose gali gyventi iki 8 vaikų. Tačiau tokiuose namuose dirba darbuotojai, kurie kasdien keičiasi, be to, reikia pripažinti, kad ten dažniausiai gyvena patys sudėtingiausi vaikai, kurių, deja, bet jau niekas nepaėmė į šeimą. Vaikams iki penkerių metų patekimas į įstaigą dažnu atveju reiškia emocinio saugumo stoką, nesaugaus prisirišimo susiformavimo tikimybę, emocijų reguliavimo keblumus, pasaulio suvokimo nestabilumą ir t.t.“, - Seimo kanceliarijos Spaudos biurui Sakė M. Katelynas.
M. Katelynas pabrėžė, kad vaikui paimtam iš šeimos reikia vieno pastovaus asmens šalia, tam, kad būtų kuriamas pasitikėjimu grįstas ryšys, nuo ko bendrąja prasme priklauso vaiko pasitikėjimas visu aplinkiniu pasauliu. Vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustačius globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Vaiko, turinčio du ar daugiau brolių ir (ar) seserų, išskyrimas su jais pažeistų jo geriausius interesus. Vaiko išskyrimas su jo nepilnamečiais tėvais, globojamais (rūpinamais) vaikų globos institucijoje, pažeistų jo geriausius interesus.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija vaiko iki penkerių metų globą vaikų globos institucijoje laikinosios globos atveju gali nustatyti, o nuolatinės globos atveju - teismui siūlyti nustatyti tik esant bent vienai iš šių priežasčių:
- vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustačius globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje;
- vaiko, turinčio du ar daugiau brolių ir (ar) seserų, išskyrimas su jais pažeistų jo geriausius interesus;
- vaiko išskyrimas su jo nepilnamečiais tėvais, globojamais (rūpinamais) vaikų globos institucijoje, pažeistų jo geriausius interesu
Finansinės Paramos Šeimoms Didinimas
Valstybė nuosekliai didina paramą šeimoms ir vaikams. Nuo 2026 m. didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka (BSI) sudarys 74 eurus. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. didės iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. ji dar padidės 222 eurais - iki 1036 eurų. Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalią auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 205,7 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams - nuo 5250 eurų iki 5550 eurų. Didėja ir vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose (darželyje) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės).
Nuo 2026 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka (BSI) sieks 74 eurus vietoje 70 eurų. Šalpos pensijų bazė sieks 261 eurą vietoje 248 eurų. Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 6,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus). Tai palies apie 70 tūkst. žmonių. Tikslinių kompensacijų bazė išaugs iki 219 eurų vietoj 208 eurų. Dėl to padidės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 119 tūkst. žmonių. Valstybės remiamų pajamų dydis bus 233 eurai vietoje 221 euro.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. nuspręsta nuo 11 iki 14 bazinės socialinės išmokos dydžio padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui, ar paėmus jį globoti - tokiu būdu nuo kitų metų vidurio ši išmoka sieks 1 036 eurus (dabar - 770 eurų). Išplėsta išmokos vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis. Išmoką gaus ne tik besimokantys ar studijuojantys, bet visi vaiką auginantys tėvai (įtėviai) ar globėjai, neturintys teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Taip pat nuspręsta, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka nuo 2026 m. birželio 1 d. bus skiriama ir tuo atveju, kai vienas iš tėvų ar globėjų mokosi pagal nuolatinės formos studijų ar profesinio mokymo programą. Šiuo metu kompensacinė išmoka skiriama tik tuomet, kai abu kartu gyvenantys tėvai (globėjai) dirba arba verčiasi savarankiška veikla (išskyrus asmenis, kuriems nustatytas 0-25 proc. dalyvumo lygis).
Pagrindinės finansinės paramos priemonės šeimoms:
- Išmoka vaikui: Nuo 2026 m. - 129,5 euro (gausioms šeimoms - 205,7 euro).
- Vienkartinė išmoka gimus vaikui: Nuo 2026 m. birželio 1 d. - 1036 eurai.
- Parama mokinio reikmenims įsigyti: 148 eurai (jei vidutinės pajamos vienam šeimos nariui mažesnės nei 349,5 euro).
Kiti Socialiniai Pokyčiai ir Finansiniai Aspektai
Įgyvendinant įsipareigojimus gyventojams, socialiai atsakingai ir pagal valstybės galimybes indeksuojamos ir didinamos įvairių socialinių grupių ir pažeidžiamų asmenų pajamos. Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1153 eurų. 2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas", o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 51,1 proc. Seimas pritarė 2026-2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymui. 2026 metų valstybės biudžeto išlaidos - daugiau kaip 27 mlrd. 515 mln. eurų. Didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai. 2026 metais gynybai skirta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui skirta 1mlrd. 64,3 mln. Šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. Seimas priėmė Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtintos daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidos. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų.
Laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė pabrėžė, kad priėmus teikiamus įstatymus būtų užtikrintas efektyvesnis vaiko globos, rūpybos ir įvaikinimo organizavimas, keičiamų teisės aktų nuostatos taptų aiškesnės, tikslesnės ir sistemiškai derančios tiek tarpusavyje, tiek su kitų teisės aktų normomis.
Civilinio kodekso pataisoms (projektas Nr. XVP-625) ir lydimiesiems teisės aktams po pateikimo vieningai pritarė 78 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Civilinio kodekso pataisoms (projektas Nr. XVP-625) pritarė visi 75 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Pakeitimai įsigalioja 2026 m.
Išsklaidyti mitai apie vaikų globą Lietuvoje: įvardijo, kaip vyksta procesas
Seimas patobulino įvaikinimo ir vaikų globos teisinį reglamentavimą
Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priėmė Civilinio kodekso pataisas, patobulindamas įvaikinimo ir globos teisinį reglamentavimą.
