Vaiko gimimas - tai ne tik džiugus įvykis, bet ir didelis iššūkis, pakeičiantis daugelį dalykų šeimos gyvenime. Nors natūralu tikėtis, kad naujos gyvybės atėjimas dar labiau suartins du vienas kitą mylinčius žmones, realybė dažnai būna sudėtingesnė. Pats vaiko gimimas, savaime, nei pablogina, nei pagerina tėvų tarpusavio santykius. Tai yra iššūkis, kurį tėtis ir mama mokosi arba nesimoko įveikti, o pats vaiko gimimas nei suvienija, nei išskiria tėvus. Svarbiausias klausimas - kokie tėvų tarpusavio santykiai buvo iki vaiko gimimo ir kaip šeima sugebės prisitaikyti prie naujos realybės.
Gimus vaikui, abu tėvai yra atsakingi už rūpinimąsi juo, nes be suaugusiųjų rūpesčio jis neišgyvens. Tačiau dažnai kyla nesutarimų dėl vaiko priežiūros, auginimo ir auklėjimo. Didžiausi sunkumai, kuriuos stebiu individualių konsultacijų metu, vienus išskiria, o kitus dar labiau suvienija. Pvz., vienas poras sunkumai, vieno iš partnerių ligos, vaiko gimimas ir kt. sutelkia sunkumų įveikai, o kitiems ir mažos smulkmenos tampa tragedija.
Nenuostabu, kad 67 proc. tėvų, gimus vaikui, patiria tarpusavio santykių pablogėjimą, kaip buvo nustatyta amerikiečių psichologo 2019 m. Jono Gottmano tyrime. Vaiko gimimas yra stresas. Tai papildomas stresas, bet kaip šeima su tuo susitvarkys, priklausys nuo santykių brandumo. Jeigu jums nepavyksta greitai išeiti iš konfliktinių situacijų, tai nereiškia, kad ir ateityje negali pavykti. Ogi daug kas, todėl šeimos santykiai patiria sukrėtimą.
Pokyčiai šeimos gyvenime
Vaiko atėjimas į šeimą sukelia daugybę pokyčių:
- Gyvenimo ritmo pokyčiai: Vaiko gimimas pakeičia dienos ritmą ir laiko dinamiką, tėčio ir mamos laisvalaikį, susitikimų laiką su bičiuliais, net bazinių poreikių patenkinimo galimybes (WC, dušas, mityba, poilsis). Tėvams lieka mažiau laiko rūpintis savimi.
- Socialinių santykių pasikeitimai: Keičiasi šeimos narių socialiniai santykiai. Mažiau laiko lieka pabendrauti su draugais, kitais šeimos nariais, šeimos narių tėvais.
- Finansinės padėties pasikeitimai: Keičiasi šeimos finansinė padėtis, nes vienas iš tėvų turi nustoti dirbti bent kurį laiką. Dažniausiai tai būna mama, o šeimos išlaidos didėja atsiradus vaikui ir jam augant. Anglijoje buvo atliktas bendras užimtumo ir darbo valandų laiko tyrimas, kuris parodė, jog, gimus vaikui, ypač pasikeičia moterų. Iki vaiko gimimo 90 proc. moterų dirbo, o, vaikui gimus, tas skaičius krinta iki 70 proc. Tų, kurios lieka darbe, sumažėja darbo valandos. Jos pradeda dirbti ne visą darbo dieną, vietoj 40 val. mažiau nei 30 val. per savaitę. Jos ilgą laiką dirba ne visą dieną. Vadinasi, pasikeičia mamų finansinė padėtis. Sumažėję finansai taip pat kelia stresą. Lietuvoje moterys turi galimybę ilgiau auginti vaikus. Kiekvienoje šalyje yra skirtingos situacijos. Vadinasi, bendra finansinė šeimos padėtis pasikeičia.
- Tėvų emocinės ir fizinės būklės pokyčiai: Lieka mažiau laiko tėvams pasirūpinti savo sveikata ir emocine gerove, nes vaikui reikia papildomos priežiūros.
Kas lemia santykių pagerėjimą ar pablogėjimą gimus vaikui?
Vaiko gimimas suvienija tėvus ar išskiria? Jeigu pagalvotume ir įsivertintume, kokio brandumo buvo mūsų tarpusavio santykiai iki vaiko gimimo, tikriausiai rastume paralelių, kad ir anksčiau kilusius sunkumus spręsdavome nebrandžiai, stokodami empatijos ir pagarbos vienas kitam.
Jeigu jau kalbame apie vaiko gimimą, į tuos pačius dalykus žmonės reaguoja labai skirtingai. Pvz., mamai atrodo, kad kūdikiui šalta, nes jai visada šalta ir ji stengsis aprengti vaiką šiltai, o tėtis galvoja, kad vaiką reikia grūdinti ir jis jį rengs ploniau. Vienoje šeimoje tai išaugs į konfliktą, o kitoje bus ramiai susitarta. Esmė yra ne pats įvykis, bet šeimos santykių brandumas.
Kokie požymiai rodo, kad tėvų santykių pamatai nėra brandūs ir stiprūs, net ir gimus vaikui - jie kaltina, barasi, reiškia pretenzijas, numeta kitam atsakomybę. Elgesys paremtas pretenzijomis vienas kitam. Tai neatsirado vaikui gimus, tai jau buvo prieš tai. Vaikui gimus, tai tik paaštrėjo, nes atsirado naujų iššūkių, kas sukelia partneriui dar didesnį apmaudą, įtampą, nepasitenkinimą, nusivylimą ir t. t.
Normalu, kad tėvų požiūriai į vaiko auginimą ir jo priežiūrą skiriasi. O vaikas rūpi abiem tėvams. Spręsti galima per konfliktą arba susitarimą, ir tai priklauso nuo tėvų tarpusavio santykių. Jeigu jie brandūs ir sąmoningi, sprendžiama susitariant, o jeigu infantilūs, sprendžiama konfliktuojant. Vaikas yra bendras, o jų požiūriai skiriasi. Gaili vaiko ir gina jį nuo tėčio arba atvirkščiai - nuo mamos.
Brandūs santykiai grįsti abipuse pagarba, jie vienas kitą priima su empatija, todėl stengsis padėti vienas kitam, nekaltinti, nepriekaištauti, neatsiriboti. Gali būti taip, kad partnerių būsenos keičiasi. Vienas būna labiau emociškai raštingas ir brandus, o kitas mažiau brandus ar labiau pavargęs, išsekęs. Kiekvienas šeimos narys gali būti skirtingos emocinės būsenos. Visko būna gyvenime. Tas, kuris turi daugiau vidinių resursų, rodo pagarbą ir tiesia pagalbos ranką partneriui, kuriam tuo metu to reikia. Tada kitas imasi atsakomybės padėti prastesnės emocinės būsenos partneriui. Žmogus jausis saugus šalia partnerio, kuris jam padeda sustiprinti vidinius resursus.
Tėčio ir mamos vaidmuo auginant vaiką
Mamos turi siekti jokiu būdu neatriboti tėčio nuo vaiko auginimo. Dažniausiai mamos anksčiau pradeda megzti ryšį su kūdikiu, nes nešioja jį savyje, pradeda anksčiau už tėčius į jį investuoti. Tad dažniausiai mamų ryšys vaiku užsimezga anksčiau nei tėčių. Norint užmegzti tarpusavio ryšį su vaiku, tiek tėčiai, tiek mamos turi investuoti, t. y. aukoti savo laiką, resursus, laisvalaikį, sveikatą. Tad labai svarbu įtraukti tėčius ir neatriboti jų nuo vaiko auklėjimo bei kasdieninių rūpesčių. Tai padeda jiems užmegzti ryšį su vaiku ir pamilti jį dar stipriau, lygiaverčiai su mama dalyvauti vaiko gyvenime. Tai sustiprina ir šeimos santykius.
Tėčių ir vaikų tarpusavio santykis gali stiprėti kasdien - leisti jam atsikelti naktį, maudyti, pamaitinti, nes jis liks tėčiu visą gyvenimą. Tad turime suprasti, kad kiekvienos šeimos situacija kitokia, vienose praktikuojami nuolat besikartojantys susitarimai, o kitose yra įsisenėję konfliktai, kurie greitai nesisprendžia.
Dažniausiai kūdikiais rūpinasi mamos, bet labai įdomu sužinoti, koks gi tėčio vaidmuo kuriant ryšį su kūdikiu? Mamos ryšys su kūdikiu prasideda žymiai anksčiau nei tėčių, nes mamos į jį investuoja visą nėštumo laikotarpį, o tėčiams ši galimybė atsiranda tik kūdikiui gimus. Pvz., jis ir suaugęs turės daugiau resursų. Kalbant apie vyrus ir moteris, gamta taip sukūrė, kad moterys turi daugiau vidinių resursų. Visose kultūrose gimusiu kūdikiu pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais dažniausiai rūpinasi mamos. Tas rūpestis gali būti toks stiprus, kad dažnu atveju net nepastebima, kaip visas dėmesys būna sutelktas į kūdikį ir rūpinimąsi juo, tad tėvas nesąmoningai ar sąmoningai gali būti atribotas nuo vaiko priežiūros.
Skirdama daug dėmesio kūdikiui, mama netenka daug jėgų, tad atsiranda nuovargis, miego trūkumas, sveikatos problemos, nuotaikų kaita, susierzinimas. O tėčiai, jeigu nedalyvauja kūdikių priežiūroje, jaučiasi nereikalingi, ryšys su kūdikiu vystosi lėtai arba visai nesivysto. Turėtume užduoti sau klausimus: kaip aš jaučiuosi? Jeigu jaučiu nuovargį, kokiais šeimos resursais galiu pasinaudoti, kad atstatyčiau savo vidinius resursus. Kaip galėčiau įtraukti vyrą į vaiko priežiūrą? Kokiomis situacijomis galėčiau pasinaudoti, kad vyras pasijustų reikalingas ir turėtų galimybę kurti ryšį su vaiku, priimti sprendimus dėl vaiko priežiūros.
Mano atliktas kokybinis tyrimas su tėčiais štai ką atskleidė. Tėčiams buvo užduotas klausimas - kada jie pirmą kartą pajuto, kad yra tėčiai? Iš 12 tėčių, lankiusių pozityvios tėvystės grupę, anksčiausiai patyręs tėvystės pojūtį buvo tėtis, kai vaikui buvo 3 metukai. Ir tai nutiko žmonai išvykus 4 dienoms į komandiruotę. Tėtis turėjo savarankiškai priimti sprendimus, kaip vaiką aprengti, maitinti, migdyti, kuo su juo užsiimti. Tai buvo pirmas kartas, kai žmona nepaliko instrukcijų, tad tėtis pats turėjo priimti reikiamus sprendimus. Tik tada jis turėjo galimybę būti atsakingas už vaiko laisvalaikį, miegą, maistą, nuspręsti, kokiais rūbais vaiką aprengti. Iki tol rūbai buvo padėti, maistas paruoštas, jis turėdavo tik vykdyti žmonos nurodymus, bet neturėjo galimybės priimti sprendimų. Kiti tėčiai tėvystę pajuto dar vėliau, kai vaikas buvo 6 metų ar vyresnis. Tėčiai yra ne mažiau svarbūs negu mamos vaiko gyvenime.
Kaip spręsti konfliktus ir stiprinti santykius?
Vieno recepto nėra, konkrečių situacijų sprendimai skirtingi. Jeigu iki vaiko gimimo tėvai kalbėdavosi apie savo jausmus ir vidines įtampas, kurių kildavo skirtingose situacijose, gimus vaikui, jie greičiau ras iškylančių sunkumų sprendimus. Tikimybė, kad šioms poroms sunkumus pavyks įveikti greičiau, o kitoms jie gali peraugti į ilgalaikį konfliktą.
Vienos poros iki vaiko gimimo turi įsisenėjusių tarpusavio santykių konfliktų, kuriems spręsti reikia daugiau laiko ir abiejų pastangų, o kitos poros jau yra išmokiusios įveikti kasdienius buitinius sunkumus. Konfliktų priežastys gali būti pačios įvairiausios. Pateiksiu vieną iš pavyzdžių, kuris iliustruoja skirtingas šeimų ginčų priežastis. Pvz., kai žmona gamina, mėgsta atidaryti virtuvės spintelės stalčius - taip jai patogiau. Vyras mėgsta pasiimti daiktus, kurių reikia, ir uždaryti stalčius. Tad jeigu jie gamina kartu, kas kartą kyla atviras arba vidinis konfliktas, nes neišsako, kaip jaučiasi, nes vienas atidaro, o kitas uždaro. Vienos poros apie tai kalbėsis ir stengsis vienas kitą priimti su empatija, o kitos poros kilusį konfliktą dar labiau eskaluoja, gilinasi, tęsia, kitoms pavyksta pasinaudoti tomis situacijomis ir jas paversti naujų įgūdžių mokymosi galimybėmis. Minėta pora rado sėkmingą šios problemos sprendimą - įdėjo mechanizmus, kurie pritraukia stalčius.
Kai poros ieško sprendimų ir tariasi, kaip padaryti, kad abiem būtų gerai, tuos sprendimus tikrai randa. Šioje situacijoje, kai vyras su žmona pasikalbėjo apie tai, kaip jie jaučiasi ir ką galėtų padaryti, kad abiem būtų gerai, jie rado išeitį. Kai poros kalbasi tarpusavyje, žino vienas apie kitą ir stengiasi viską spręsti: vienas uždaro, o kitas atlaidžiau žiūri į neuždarytus stalčius. Jie priima vienas kito silpnybes ir nekelia konflikto. Tad konfliktai yra natūralus dalykas, svarbu susitarti, kaip juos spręsti ir kaip tartis tarpusavyje.
Norint susitarti, reikia žinoti, kaip kitas jaučiasi, gal yra pavargęs, alkanas ar kt. Pvz., jeigu tėčio ir mamos tarpusavio santykiai yra atviri ir nuoširdūs, jie skiria laiko pokalbiams apie tai, turi galimybę vienas kitą pažinti. Jeigu vienam sunku žengti pirmą žingsnį link susitaikymo, o kitas pavargo visada rodyti iniciatyvą pirmas taikytis, tai reiškia nuolatinį konfliktą, skyrybas arba pradžią ieškoti sutarimo. Jeigu tas, kuris pirmas bando taikytis, nustoja tai daryti, o kitas nesistengia spręsti situacijos, tik trepsi kojomis iki paraudonavimo, pora labai ilgai gali likti bloguose, įtemptuose, konfliktiškuose santykiuose. Bet jeigu jie sau pripažįsta ir atvirai susitaria, kaip kitą kartą elgsis (kad vieną kartą vienas rodys iniciatyvą užbaigiant konfliktines situacijas ir ties ranką susitaikyti, o kitą kartą kitas tai darys pirmas), mokysis greitai išeiti iš konfliktinių situacijų, o tai padės stiprinti santykius.
Individualių konsultacijų metu pora rado sprendimą, kuris gali tikti ir jums - vieną kartą vienas taikosi, kitas atsako tuo pačiu, o kitą kartą - kitas tai daro. Tas partneris, kuris turėjo daugiau energijos, ją prarado ir teko kalbėtis apie tai bei spręsti. Yra įvairių sprendimų.
Pagrindiniai principai, padedantys išlaikyti ar pagerinti santykius:
- Atsisakyti pretenzijų.
- Žiūrėti į savo gyvenimo partnerį su empatija. Jeigu žmogus kaltina ir yra agresyvus, jam pačiam blogai, bet ne todėl, kad jis yra blogas. Reikia suvokti, kad žmogaus požiūrį į kitus lemia jo požiūris į save. Agresija - tai pagalbos šauksmas. Atsiminkite, agresijos priešingybė - empatija.
- Rūpintis savo emocine būsena. Pažinti ir reikšti emocijas, neslėpti ir nemeluoti apie savo emocinę būseną.
- Neperversti atsakomybės už savo veiksmus kitam. Nebijoti atsiprašyti už savo veiksmus ir nesistengti kitą perauklėti.
- Pasirūpinti savimi ir savo fizine bei emocine gerove. Nepamiršti fizinių pratimų, intymumo, socialinių ryšių palaikymo, sveikatos.
- Susitarti. Tarpusavio bendravimas paremtas susitarimais.
- Greitai išeiti iš konfliktinių situacijų. Džiaugtis gyvenimu, nes vaikas labai greitai užaugs. Dažniau šypsotis, nežiūrėti į smulkmenas kaip į tragediją.
- Apsikabinti.
Tėvų santykių kokybė priklauso nuo to, kokiu požiūriu jie vadovaujasi šeimoje: infantiliu, pagrįstu pretenzijomis arba meile, pagarba sau ir kitiems, rūpinimusi savimi ir kitais, susitarimais ir kt...
Likti kartu dėl vaikų – didelė klaida? #TerapeutaiSako
Vaiko augimas ir vystymasis
"Normalus" ūgis ir svoris yra gana sąlyginė sąvoka, nes tai priklauso nuo daugybės faktorių. Pavyzdžiui, aukščiausiais Europoje (o taip pat ir pasaulyje) laikomi Balkanų šalių gyventojai. Lietuviai patenka į aukščiausiųjų trejetuką - juos ūgiu lenkia tik jau minėti Balkanų šalių gyventojai ir Olandai.
Daugelį tėvų šios lentelės paskatina sunerimti, ypač jeigu jų kūdikio rodikliai mažesni. Svarbiausia - kaip kūdikis auga bėgant laikui, koks jo ūgio ir svorio santykis. Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Vaikas kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai. Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.
Vaiko ūgį labai lemia vidutinis tėvų ūgis. Šiame straipsnyje pateiksime vieną formulę, kuri gali padėti numatyti apytikrį vaiko ūgį jam užaugus: Mamos ūgis (cm) + tėčio ūgis (cm) ir gautą skaičių padalinti iš 2. Jeigu auginate berniuką, prie gauto skaičiaus pridėkite 6 centimetrus. Jeigu auginate mergaitę, iš gauto skaičiaus atimkite 6 centimetrus. Naudojantis šiomis formulėmis suaugusio vaiko ūgį galima numatyti su 5-10 cm paklaida. Paklaida yra didelė ir tikrasis ūgis gali nemažai skirtis nuo apskaičiuoto, naudojantis formulėmis, nes vaiko ūgį lemia ne tik tėvų ūgis, bet ir mityba, fizinis aktyvumas, augimo metu persirgtos ligos, bendra sveikatos būklė ir kiti veiksniai.
Kaip auga sveikas vaikas:
- Pirmasis gyvenimo metais mažylis paauga 18-25 cm.
- Antraisiais - 10-13 cm.
- Trečiaisiais - 5-10 cm.
- Iki brendimo likus trejiems metams augimas sulėtėja iki 5-6 cm.
- Kai mergaitei 12-13 m., o berniukui-14-15 m., jie auga po 8-10 cm per metus.
Vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Didžiausias augimo šuolis stebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams.
Jeigu jums atrodo, kad vaikas auga per greitai ar per lėtai, visada pasakykite apie tai vaiko gydytojui. Pasitarti su gydytoju visada galima ir net reikia. Kartais po šeimos „žemaūgystės vėliava” slepiasi kai kurios kaulų ligos, kurias galima gydyti.
Pasiruošimas naujagimio atvykimui ir pirmosios savaitės
Kūdikio gimimas - tai didelis įvykis šeimoje, kupinas džiaugsmo, bet ir iššūkių. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip pasiruošti naujagimio atvykimui, kaip elgtis pirmosiomis savaitėmis ir kaip pasirūpinti ne tik kūdikiu, bet ir savimi bei vyresniais vaikais.
Namų paruošimas: Kol mamytė su kūdikiu gimdymo namuose, tėtis galėtų pasirūpinti, kad namie neliktų neplautų indų, skalbinių, būtų švarios grindys. Iššveisk vonią ir tualetą. Surink vaikišką lovytę. Nuvalyk ją drėgna pašluoste. Mamytė turbūt yra parengusi baltą patalynę vaikučiui, tad belieka užvikti antklodę bei čiužinuką, geriausia paklodė su gumyte. Nupirk maisto.
Saugus naujagimio parsivežimas namo: Viena pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parsivežimas namo. Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę.
Būtinos priemonės: Vystymo stalas, vystymo lenta, daug sauskelnių, servetėlės, kremas nuo vystyklų bėrimo, sauskelnių kibiras.
Pirmosios savaitės su naujagimiu: Šeimai reikia apsiprasti su vaiku, o ir mažylis turi prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tam reikia laiko, ramybės. Motiniška intuicija tarsi kyla iš sielos gelmių, bet kad į ją įsiklausytum, reikia tylos ir nebūti pervargusiai. Pasistenkite nepervargti. Gerai, jei gimus vaikui tėtis pasiima atostogų ir padeda žmonai. Nuotaikų audra po gimdymo - įprasta. Turėkite sąrašą pagalbos telefonų. Nesijauskite kalta, kad ko nors neišmanote, mamomis tampama, o ne gimstama. Pasikalbėkite su vyru apie pasikeitusį gyvenimą.
Naujagimio priežiūra gimdymo namuose: Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min. Kontaktas su mama: Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti.
Gimdyvės priežiūra palatoje po gimdymo: Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Akušerinė apžiūra apima krūtų būklės, gimdos involiucijos, tarpvietės apžiūrą. Gali būti sutrikusi šianimo pūslės funkcija. Dažnai moterį vargina obstipacijos.
Higiena ir kontracepcija: Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės lėto. Po gimdymo gali tinti kojos. Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių.
Registracija: Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu.
Naujagimio maitinimas ir fiziologinės ypatybės
Žindymas: Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina, bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse.
Maitinimas mišinėliu: Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.
Išmatos: Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės.
Šlapinimasis: Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val.
Atsirūgimas ir atpylimas: Atsirūgimas ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn.
Žagsulys: Žagsulys yra normalus procesas ir naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime.
Verkimas: Verkimas yra (kol kas) vienintelė kūdikio bendravimo forma. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt. galima suprasti jo poreikius.
Maudymas: Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama.
Miegas: Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą ant nugaros, ant kietesnio čiužinuko.
Kvėpavimas: Naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja.
Refleksai: Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.
