Vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje - kuris bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus. Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir labiau linkusios šusti. Tačiau klaidinga galvoti, kad liesesnis kūdikis nešus. Parausta tos odos vietos, kurios kontaktuoja su sauskelnėmis, šlapimu, išmatomis - užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis, viršutiniai šlaunų paviršiai.
Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas. Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės - balto apnašo burnoje.
Pasitaiko retai. Tada vaikutį beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažų dažniausiai būna sauskelnių kraščiukuose apie juosmenį ir šlaunis, taip pat ant lipukų. Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami. Paprastasis prakaitinės bėrimas - mažytės skysčio pripildytos papulės - praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Prakaitinė - tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų.
Šis dermatitaspasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę. Dažniausiai iššutimų pažeista oda būna ne tik drėgna, bet ir sudirgusi, pleiskanojanti. Kad gydymas būtų kompeksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).
Kūdikio odos priežiūra ir iššutimų prevencija
Visi tėveliai susiduria su kūdikių odos iššutimais: drabužėliai ir sauskelnės trina, spaudžia kirkšnių, pažastų, kaklo ir sėdmenų srityse. Visa tai sukelia odos pažeidimus. Pastebėjus įtartiną bėrimą ir odos paraudimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Taigi, kodėl kūdikių ir naujagimių oda šunta? Paraudimas (raudonas žiedas) aplink išangę dažnai rodo maisto netoleravimą, alerginę reakciją. Ją gali sukelti maistas, kurio mažylis netoleruoja, bet gauna su pienuku.
Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Taip nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Tačiau tinkama priežiūra ir pagalbinių priemonių naudojimas gali padėti susitvarkyti su šia problema.
Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius.
Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti. Kartais iššutimai praeina pašalinus dirgiklį, tačiau kartais tenka naudoti pagalbines priemones nuo iššutimų, pavyzdžiui, pataisų sporos ar įvairūs kremai nuo iššutimų.
Kaip išvengti iššutimų?
Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį ar nėra paraudimų. Dažnai keiskite sauskelnes. Jas rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiko liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai. Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą.
Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu.
Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti.
Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių. Tačiau kartais iššutimai kūdikiams atsiranda net tinkamai juos prižiūrint. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant reaguoti, ir suprasti, kas konkrečiai sukėlė iššutimą. Nuo lengvo odos paraudimo padės įvairios priemonės nuo iššutimų - pudra, kremas, tepalas ar speciali pasta. Jas reikia tepti ant švarios odos, nuprausus kūdikį po tekančiu šiltu vandeniu ir švelniai nusausinus odą.
Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Kaip gydyti iššutimus kūdikiams?
Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.
Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.
Priemonės nuo iššutimų
Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Kaip gi veikia šios priemonės? Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.
Kokių sauskelnių kūdikiui pasirinkti?
Rasti tobulai jūsų kūdikiui tinkančias sauskelnes nėra lengva užduotis. Pasitaiko ir taip, kad populiariausio prekės ženklo produktas, kurį naudoja daugelis - jūsų kūdikiui netinka: trina ar atsiranda bėrimai. Taigi, į ką atsižvelgiant reikia pasirinkti sauskelnes? Visų pirma, sauskelnes turėtumėte rinktis pagal dydį. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą: jei jūsų vaikas, sveriantis 5 kg, yra gana lieknas ir didesnio ūgio, tarp 3-6 kg ir 4-9 kg dydžių, greičiausiai tiks pirmasis variantas. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos.
BĖRIMAI ANT KŪDIKIO VEIDO | NAUJAGYVIŲ SPUOGĖS | PRIEMONĖ, kurią pateikė Dr. Pedia Mom
Bambos priežiūra
Bambutei užgijus, raukšlėse susikaupia prakaito, nešvarumų, todėl ją reikia kasdien kruopščiai valyti vata, suvilgyta aliejumi ar virintu vandeniu. Jokiu būdu negalima bambutės raukšlių valyti pincetu ar degtuku, nes galima sužeisti ir užkrėsti odą.
Klubo sąnarių displazija ir odos raukšlės
Nors liaudies išmintis sako, kad jeigu kūdikio kojyčių raukšlės yra nesimetriškos ar nevienodo ilgio, gali būti klubų displazija, tačiau tai nėra tikslu. Net apie 50 proc. sveikų kojyčių gali turėti nesimetriškų raukšlių. Antra vertus, visiems kūdikiams, kurių klubo sąnariukas yra išniręs arba paniręs, būdingos nesimetriškos kojyčių raukšlytės (apžiūrėti geriausia paguldžius kūdikį ant pilvuko). Klubo sąnario bėdų gali būti ir tada, jeigu bandant praskėsti sulenktas per kelius mažylio kojytės jos prasiskečia nevienodai. Medikai tai vadina „ribotu kojyčių atvedimu“. Jeigu pastebėjote šiuos požymius, kreipkitės į gydytoją.
Displazija - tai nevisiškai išsivystęs klubo sąnariukas, kuris susiformuoja dar kūdikiui negimus. Vėliau sąnarys gali panirti arba išnirti. Pirmuosius displazijos požymius pastebi gydytojai akušeriai ginekologai ir neonatologai, apžiūrėdami ką tik gimusį naujagimį. Pirmas tris savaites po gimimo mažyliams būdingas vadinamasis klubo sąnario spragtelėjimas. Jį išgirdę, naujagimį siunčiame pas ortopedą. Šiais laikais mažiems kūdikiams klubo displazija nustatoma išties gerai, nes ultragarsis tyrimas, atliekamas mažyliams iki keturių mėnesių, yra labai tikslus. Anksčiau, kai nebuvo patikimų būdų klubo displazijai nustatyti, atrodė, kad tai labai dažna bėda. Iš tiesų ją turi tik 2-3 kūdikiai iš šimto. Pasitaiko, kad kūdikis jau gimsta, turėdamas išnirusį klubo sąnarį. Po ultragarso paaiškėja, ar sąnariukas iš tiesų yra išniręs, ar tik neišsivystęs.
Kaip pastebėti? Jeigu kūdikio klubo sąnarys išniręs, dažniausiai viena kojytė atrodo trumpesnė. Displaziją plika akimi sunkiau įtarti, todėl pediatrai, bijodami apsirikti, siunčia pas ortopedus. Kodėl atsiranda displazija ir išnyra klubo sąnarys, nėra iki galo aišku. Tačiau jeigu tėvai turėjo tokių problemų, didelė tikimybė, kad ir vaikutis turės. Dar manoma, kad tai, kaip vystosi klubo sąnariai, priklauso ir nuo vaisiaus padėties gimdoje. Jeigu mažylis gimsta sėdmenine pirmeiga (kojytėmis į priekį), tikėtina, kad turės klubų sąnariukų bėdų. Kiekvienas gimęs mažylis, jei kelia bent mažiausių įtarimų, yra tikrinamas ultragarsu. Yra šalių, kuriose visi naujagimiai profilaktiškai tikrinami ultragarsu.
Jeigu diagnozuota klubo displazija, ortopedai neskuba skirti Freiko pagalvėlės, bet pirmiausia pataria, kaip mama pati gali padėti mažyliui. Svarbu kūdikėlį vystyti taip, kad kojytės būtų kaip įmanoma labiau išskėstos, nes taip šlaunikaulio galvutė geriausiai įsistato į sąnarį, o jis pats vystosi. Sveika kūdikį nešioti atsuktą į save taip, kad kabotų išskėstomis kojytėmis. Kiekvienam, net ir visiškai sveikam kūdikiui, kai guli, patartina profilaktiškai po kojytėmis padėti pagalvėlę (po galvyte dėti nereikia), kad būtų šiek tiek pakeltos ir išskėstos kaip varliuko. Rekomenduojama daryti ir pratimą, kuris padeda vystytis klubo sąnariukams: paguldykite mažiuką ant nugaros, ištieskite jo kojytes, paskui sulenkite per kelius ir išskėskite į šonus. Pakartokite kelis kartus, tarsi mintumėte dviratuką.
Jeigu niekas nepadeda ir liga vystosi, gydytojai skiria Freiko pagalvėlę. Būtina, kad Freiko pagalvėlė būtų tinkamo dydžio, simetriškai uždėta. Antraip gali pakenkti. Kūdikis greitai auga, todėl ir pagalvėles reikia keisti. Jas valstybė skiria nemokamai. Kūdikį, nešiojantį Freiko pagalvėlę, galima mankštinti. Pagalvėlę nuimti galima tik tada, kad ateina laikas keisti sauskelnes. Būtinai stebėkite, kad jūsų mažiukas nesuglaustų kojyčių!
Visiškai sveikam kūdikiui, kai guli, patartina profilaktiškai po kojytėmis padėti pagalvėlę, kad būtų šiek tiek pakeltos ir išskėstos kaip varliuko.
Vieniems sąnarys susitvarko per porą mėnesių, kitiems reikia daugiau laiko. Būtina žinoti, kad klubo sąnarys vystosi ilgai. Todėl vaikučius reikia stebėti: berniukus - iki 14 m., o mergaites - iki 16 m.
Verta prisiminti:
- displazija vadinamas klubo sąnario neišsivystymas. Vėliau jis gali panirti arba išnirti;
- klubo sąnario displazija dažniau serga mergaitės;
- mažylis gali gimti turėdamas išnirusį klubo sąnarį;
- neišnešioti kūdikiai, dvyniai priklauso rizikos grupei;
- displazija gali būti paveldima;
- iki keturių mėnesių kūdikiai dėl displazijos tikrinami ultragarsu, vėliau daroma rentgeno nuotrauka;
- jeigu kūdikiui skirta Freiko pagalvėlė, būtina labai tiksliai ją užsegti ir nenuimti kiaurą parą.
