Gastroezofaginis refliuksas (GER) - tai natūralus procesas, pasireiškiantis ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Tačiau, kai jis tampa pernelyg dažnu ir sukelia nemalonius simptomus, tai gali signalizuoti apie gastroezofaginio refliukso ligą (GERL). Ši būklė, kitaip dar vadinama stemplės diafragminės angos išvarža, reikalauja dėmesio ir tinkamo gydymo, ypač vaikystėje.

Refliuksas apibūdinamas kaip nekontroliuojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio grįžimas į stemplę. Sveikiems žmonėms tai normali būsena, pasikartojanti kelis kartus per dieną, nesukelianti jokių nepageidaujamų pojūčių ar žalos stemplės gleivinei. Tačiau, kai refliuksas tampa dažnu, išsivysto gastroezofaginio refliukso liga (GERL).

Vaikystėje GERL diagnozuojama maždaug 2-8 % 3-9 metų vaikų ir apie 5 % paauglių. Jei liga nustatoma vaikystėje, didėja tikimybė, kad ji vargins ir vėlesniame amžiuje. Kūdikiams refliuksas nustatomas maždaug 50-70 % atvejų pirmaisiais keturiais gyvenimo mėnesiais. Tai dažnai susiję su nevisiškai išsivysčiusiu stemplės apatinės dalies vožtuvu, skystu maistu ir ilgalaikiu gulėjimu, kas skatina skrandžio turinio atpylimą. Kol kūdikis sveikas ir gerai auga, dėl refliukso nerimauti nereikia.

GERL gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:

• Tulžies (biliarinis) refliuksas: sudaro 10-15 % nerūgštinio refliukso atvejų ir gali pasireikšti kartu su rūgštiniu refliuksu.
• Laringofaringinis refliuksas: rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę, ryklę ir gerklas, kartu su skrandžio rūgštimis ir fermentu pepsinu. Tai gali sukelti ekstrastemplinius simptomus, tokius kaip gerklės perštėjimas, kosulys ar balso pokyčiai.
• Duodenogastrinis refliuksas: šarminis turinys iš dvylikapirštės žarnos grįžta į skrandį.

Pagrindinė GERL priežastis yra apatinio stemplės rauko nepakankamumas ir diafragmos stemplinės angos (hiatinė) išvarža, kai dalis skrandžio patenka virš diafragmos. Tai leidžia skrandžio rūgščiai kilti į stemplę, sukeliant uždegimą (ezofagitą) ir galimai paviršinių kraujuojančių žaizdelių (erodzijų) atsiradimą. Tačiau hiatinė išvarža ne visada sukelia GERL.

Simptomai

Dažniausi GERL simptomai yra rėmuo (deginimo jausmas ar skausmas krūtinkaulio ir epigastriumo srityje, galintis plisti iki gerklės) ir rūgštaus skrandžio turinio atpylimas. Tačiau simptomai gali būti ir ne tokie akivaizdūs:

• Lengvas, ilgai trunkantis kosulys, neatsirandantis dėl peršalimo.
• Graužimo ir deginimo pojūtis stemplės srityje.
• Kartumas burnoje ir nemalonus skrandžio turinio pojūtis gerklėje.
• Liežuvio apnašos.
• Gerklės perštėjimas, trunkančio ilgiau nei 2 savaites.
• Krenkštimas.
• Gumulo arba svetimkūnio jausmas gerklėje.
• Stiprus pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas.
• Blogas burnos kvapas, dantų ėduonis.
• Kvėpavimo sutrikimai, ypač vaikams, sergantiems astma.
• Apetito praradimas, svorio netekimas.
• Prastas miegas, nuovargis, nervų sistemos dirglumas.

Vaikams simptomai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus:

• Kūdikiai: gausus atpylimas po valgio, vėmimas, dusimas, springimas, dirglumas, svorio augimo sutrikimai.
• Vyresni vaikai ir paaugliai: pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, rėmuo, apetito praradimas, prastas miegas, rūgštaus skonio pojūtis burnoje.

Laringofaringinės refliukso formos (LFR) atveju, kai rūgštus turinys pasiekia gerklę ar nosiaryklę, simptomai gali priminti peršalimą ar alergiją: gerklės perštėjimas, balso prikimimas, kosulys, noras atsikrenkšti. Kadangi klasikinio rėmens simptomo nėra, ši forma dažnai vadinama „tyliąja“ ir gali būti sunkiai diagnozuojama.

Priežastys

Pagrindinė GERL priežastis yra apatinio stemplės rauko (sfinkterio) nepakankamumas, kai jis nepakankamai susitraukia ir neleidžia skrandžio turiniui grįžti į stemplę. Taip pat svarbią įtaką turi diafragmos stemplinė anga (hiatinė) išvarža. Kitos priežastys gali būti:

• Silpni ar nekordinuoti stemplės judesiai.
• Susilpnėjusi seilių išskyra, kurios neutralizuoja rūgštį.
• Padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
• Tulžies patekimas į skrandžio turinį.
• Tam tikri organizmo anatominiai pokyčiai (pvz., išvaržos).

Gyvenimo būdo veiksniai, galintys skatinti refliuksą:

• Riebaus, rūkyto, aštraus ar ant žarijų kepto maisto vartojimas.
• Daug rūgščių turinčio maisto ir gėrimų (citrusiniai vaisiai, gazuoti gėrimai) vartojimas.
• Šokolado, kavos, mėtų, pipirmėčių produktų vartojimas.
• Alkoholio vartojimas.
• Rūkymas.
• Nutukimas ar antsvoris.
• Nėštumas.
• Persivalgymas, ypač prieš miegą.
• Nevalgymas likus mažiau nei dviem valandoms iki miego.
• Nešioti aptemptus rūbus, spaudžiančius pilvo sritį.
• Stresas.
• Tam tikri vaistai.

Vaikams, ypač kūdikiams, refliuksą gali lemti:

• Nebrandūs stemplės rauko raumenys.
• Maitinimas skystu maistu.
• Daug laiko praleidžiama gulint.
• Karvės pieno baltymo netoleravimas.

Diagnozė

Diagnozuojant GERL, svarbiausia atskirti įprastą, augimui netrukdantį refliuksą nuo patologinės būklės. Gydytojas atlieka išsamų anamnezės surinkimą, apžiūrą ir, esant reikalui, skiria papildomus tyrimus:

• Endoskopija: leidžia apžiūrėti stemplės ir skrandžio gleivinę, paimti biopsijos mėginius.
• 24 valandų stemplės pH-metrija: matuojamas stemplės rūgštingumas visą parą, siekiant nustatyti refliukso dažnumą ir trukmę.
• pH-impedanso stebėsena: parodo rūgštaus ir nerūgštaus refliukso epizodus.
• Rentgenologinis tyrimas su kontrastine medžiaga: padeda nustatyti anatominius pakitimus, tokius kaip išvaržos, susiaurėjimai ar navikai.
• Stemplės manometrija: matuojamas apatinio stemplės rauko tonusas.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, simptomų sunkumo ir reakcijos į gydymą. Paprastai pradedama nuo gyvenimo būdo ir mitybos korekcijos:

• Mitybos pokyčiai:
• Valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis.
• Vengti rūgštingumą, dirginančių ir riebių maisto produktų (citrusiniai vaisiai, pomidorai, šokoladas, kava, mėtos, riebus maistas, aštrūs patiekalai, greitas maistas).
• Rinktis liesą mėsą, jūros gėrybes, daržoves, avižinius dribsnius, kiaušinių baltymus.
• Vartoti maisto produktus, turinčius sveikuosius riebalus.
• Riboti kofeino, gazuotų gėrimų vartojimą.
• Gyvenimo būdo korekcijos:
• Miegoti pakėlus lovos galvūgalį (15-20 cm).
• Nevalgyti likus 3-4 valandoms iki miego.
• Laikyti kūdikį vertikalioje padėtyje po maitinimo (20-30 min.).
• Mesti rūkyti.
• Vengti aptemptų rūbų.
• Palaikyti sveiką KMI (kūno masės indeksą).
• Ramunėlių ir medetkų arbatos gali padėti nuraminti virškinimo traktą.
• Kramtyti gumą ar čiulpti ledinukus (mažai kaloringus) gali stimuliuoti seilių išsiskyrimą ir neutralizuoti rūgštį.

Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda arba simptomai yra sunkūs, skiriami vaistai:

• Antacidiniai vaistai: neutralizuoja skrandžio rūgštį, malšina simptomus trumpam.
• Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): ilgiau veikiantys vaistai, mažinantys skrandžio rūgšties gamybą.
• H2 receptorių blokatoriai: taip pat mažina skrandžio rūgšties gamybą.
• Vaistai, stiprinantys silpną stemplės sfinkterį.
• Magnio alginatas: natūrali medžiaga, sudaranti apsauginį barjerą skrandyje.

Kai kuriais atvejais, ypač esant didelei hiatinei išvaržai ar stipriam refliuksui, gali būti reikalingas chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekama minimaliai invazyvi laparoskopinė operacija (fundoplikacija), kurios metu sustiprinamas apatinis stemplės raukas.

Prevencija

Norint išvengti refliukso ar jo paūmėjimo, svarbu laikytis sveikos mitybos ir gyvenimo būdo principų, vengti refliuksą skatinančių veiksnių, reguliariai atlikti profilaktinius patikrinimus ir laiku kreiptis į gydytoją, pastebėjus pirmuosius simptomus.

Nepamirškite, kad sveikata - brangiausia, ką turime. Rūpindamiesi ja ir imdamiesi veiksmų, galite apsaugoti save ir savo vaikus nuo nemalonių refliukso sukeltų pasekmių.

tags: #anonsas #lt #refliuksas #vaikams

• Natūralios priemonės kosuliui vaikams
• Planuojamas susitikimas
• Vampyrų vaizdavimas kine
• Kada nėštumo testas gali suklysti?
• Kelnaitės berniukui virš 20 kg