Dantų pakitimas vaikams yra dažnesnis reiškinys nei dauguma tėvų manė. Tai susiję su matomu vaiko dantų spalvos pasikeitimu, kuris gali būti nuo geltonos ar rudos iki pilkos ar net juodos. Žinoti priežastis, kodėl vaikų dantų pakitimas vyksta, yra tik pirmas žingsnis ilgalaikių burnos problemų prevencijos procese.
Dažniausios vaikų dantų spalvos pakitimo priežastys
Pagal pakeitimo vietą nuo kurio jis kyla, yra du pagrindiniai pakitimo tipai: išoriniai (nuo paviršiaus) ir vidiniai (iš vidaus). Išorinis vaikų dantų pakitimas dažnai būna susijęs su bloga valymo įpročiais, dažų turinčių maisto produktų vartojimu ar tam tikrų vaistų naudojimu. Vidinis (viduje esantis) pakitimas gali būti sukeltas traumos, per didelio fluoro kiekio arba kai kurių sveikatos problemų, kurios paveikia emalį ar dentiną.
Jei kyla klausimas, kodėl vaikų dantų pakitimas vyksta net ir tada, kai vaikai tinkamai valosi dantis, atsakymas dažnai slypi po higienos paviršiumi - tai gali būti vystymosi, aplinkos ar net paveldimumo priežastys.
Dažniausios vaikų dantų spalvos pakitimo priežastys yra gerai žinomos kiekvienam tėvui. Ir kai kurios iš čia išvardytų priežasčių gali jus net linksmai nustebinti!
- Nepašalinama valymo technika: vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vaikų dantų spalvos pakitimus, yra apnašos formavimasis dėl nepakankamos burnos higienos kontrolės. Apnaša yra vieta, kur kaupiasi maisto likučiai, bakterijos ir pigmentai, kurie palaipsniui keičia dantų spalvą.
- Fluorozė: Nors fluoras vaidina labai svarbų vaidmenį karieso prevencijoje, jei jo yra per daug vystymosi metu, jis gali sukelti baltų ruožų ar rudų dėmių atsiradimą ant emalio - fluorozė yra pagrindinė vidinio dantų spalvos pasikeitimo priežastis vaikams.
- Trauma ar sužalojimas: kritimas ar smūgis gali ne tik padaryti vaiko dantį pilkai, bet ir laikui bėgant jį paversti tamsiai ruduo. Procesas yra toks: pažeidžiami kraujagyslės dantyje, todėl vidinis spalvos pasikeitimas atsiranda dėl kraujo sankaupų.
- Vaistai ar ligos: antibiotikų vartojimas, pavyzdžiui, tetraciklino, jei jį vartojo nėštumo metu ar vaikystėje, buvo susijęs su dantų spalvos pasikeitimu vaikams. Be to, infekcijų ar padidėjusios kūno temperatūros pasireiškimas dantų formavimosi metu taip pat gali paveikti emalio spalvą.
- Mityba: saldūs gėrimai, kola, sojų padažas ir netgi geležies papildai gali ištepti vaiko dantis, kas yra svarbi žinoma vaikų dantų spalvos pakitimo priežastis.
Dantų spalvos pokyčius gali sukelti išoriniai veiksniai: dantų spalvos kitimas, dėmės susidaro dėl didelio kavos, raudono vyno, arbatos ir kitų dažančių produktų vartojimo, rūkymo, tabako kramtymo, nepakankamos burnos higienos. Vidiniai veiksniai lemiantys spalvos pokytį yra įvairios dantų ligos: dantų kariesas, dantų traumos, emalio hypoplazija, fluorozė, tetraciklino vartojimas ir kt.
Kaip gydyti vaiko dantų spalvos pakitimus?
Tinkamas vaiko dantų spalvos pakitimų gydymas priklauso nuo priežasties, sukėlusios spalvos pasikeitimą. Daugeliu atvejų vaiko dantys yra grįžtami arba bent jau valdomi, su profesionalios priežiūros pagalba. Paprastai pakanka profesionalios valymo procedūros pas vaikų odontologą, kad pašalintų paviršiaus dėmes vaikų dantų spalvos pakitimų.
Jeigu dėmės vis dar yra, gali būti rekomenduojama švelni poliravimas arba vaikams tinkama balinimo dantų pasta. Tačiau, reikėtų atkreipti dėmesį, kad suaugusiems skirti balinimo produktai vaikams nėra tinkami.
Kai kalbama apie vidinį spalvos pasikeitimą, sprendimas gali būti sudėtingesnis. Kartais odontologas gali pasiūlyti:
- Microabrasion
- Kompozicinė dantenų atstatymas
- Pediatrijos vainikai stipriai pasikeitusiems dantims
Visada jūsų vaiko odontologas nustatys, ar vaiko dantų spalvos pasikeitimas yra tik kosmetinė problema ar signalas rimtesnės problemos. Ankstyvas veiksmo pradėjimas leidžia išvengti tolesnio emalio pažeidimo ir emocinio diskomforto jūsų vaikui.
„Tetraciklininiai“ dantys (dėl vartotų tetraciklino preparatų pakitusi dantų spalva) taip pat sunkiai pasiduoda balinimui, dantys gali nepabalti visai ar pašviesėti labai nežymiai, netolygiai. Jei dėl gilaus karieso, traumos ar kitų priežasčių dantis tampa nebegyvybingas, kraujo ir kiti irimo produktai iš danties vidaus įsigeria į dentiną ir dantis patamsėja, tokiu atveju tenka atlikti vidinį danties balinimą. Iš pradžių įvertinama šaknų kanalų gydymo kokybė ir, jei yra indikacijų, atliekamas pergydymas, tada išvalomos danties vainiko plombos ir baliklis įdedamas į danties vidų. Balinamoji medžiaga laikoma ir keičiama individualiai, kol bus pasiektas norimas rezultatas.
Kaip išvengti vaikų dantų spalvos pakitimų?
Geri kasdieniai įpročiai ir reguliarūs odontologo patikrinimai yra pagrindiniai žingsniai prieš pasirodant vaikų dantų spalvos pakitimams. Odontologas gali patarti keletą svarbiausių būdų, kaip išlaikyti vaiko šypseną žaismingą ir sveiką:
- Valyti dantis du kartus per dieną su fluoridu turinčia dantų pasta (mažiems vaikams iki 3 metų naudoti mažą kiekį, atitinkantį ryžių grūdelį, o vyresniems - šiek tiek didesnį, pagal žirnio dydį).
- Vengti dažančių maisto produktų ir gėrimų, tokių kaip vynuogių sultys, kola ir sojų padažas, vartojimo ribotais kiekiais.
- Pagrindinė priežastis, sukelianti dantų problemas, yra fluoro perdozavimas, kuris sukelia fluorozę. Pasitarkite su odontologu, kad vaikai gautų tinkamą ir saugią fluorido dozę.
- Pradėti reguliarią burnos higienos rutiną nuo vienerių metų arba bent šešių mėnesių po pirmojo danties išdygimo.
- Naudojant gėrimus per šiaudelį, sumažinti tamsių gėrimų kontaktą su dantimis.
Geriausias būdas apsaugoti vaikus nuo vaikų dantų spalvos pakitimų - ankstyvas išmokymas tinkamai valytis dantis, formuojant teisingus įpročius jau ankstyvame amžiuje. Ir nepamirškite: pirminiai dantys taip pat svarbūs! Nors jie vėliau bus pakeisti, tačiau yra pagrindinis sveikų nuolatinių dantų vystymosi ir bendros burnos sveikatos pagrindas.
Dantų emalis yra apsauginis sluoksnis, kuris padeda išlaikyti dantų spalvą ir apsaugoti juos nuo išorinių veiksnių. Tačiau emalis gali susilpnėti nuo pernelyg dažno fluoro vartojimo. Kai emalis pažeidžiamas, dantys gali iš pradžių išbalti, o vėliau melsvėti.
Viena iš svarbiausių burnos higienos procedūrų nuolatinių dantų profilaktikai yra dantų vagelių hermetizavimas silantais. Silantai tai dantų vageles hermetizuojančios medžiagos, vartojamos nuolatinių dantų ėduonies profilaktikai. Tai atrodo kaip tirštas, bet labai takus skystis, užliejantis gilias vageles ir sudarantis mechaninį barjerą tarp dantų emalio ir žalojančio mikrobinio dantų apnašo bei burnoje susidarančių rūgščių. Efektyviausia ir rekomenduojama vos išdygus pirmiems nuolatiniams krūminiams dantims. Tačiau silantais dengiami tik dar nesugedę nuolatiniai dantys, tai įvertina gydytojas odontologas. Gali būti, kad ne visus išdygusius dantis bus galima hermetizuoti. Silantai, hermetizuodami danties vageles keliolika mėnesių, apsaugo dantis nuo ėduonies patį kritiškausią laikotarpį, per kurį vaikas išmoksta taisyklingai valyti dantis bei tinkamai maitintis. Vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.) sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti dengiami silantais. Tai - dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, mechaniškai uždengiančios dantų vageles ir įdubas, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Vaikų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių dengimą silantais vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorie ligonių kasa (TLK) dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Silantavimas - visiškai neskausminga procedūra. Dantų paviršius nuvalomas, apdorojamas specialia pasta ir padengiamas silantu, kuris sukietinamas panaudojant specialią šviesą. Padengus dantis silantais pirmą kartą, po 3 mėnesių reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą, kad šis įvertintų būklę, o vėliau - pasitikrinti kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Kasmet, ruošiant vaiką į darželį ar mokyklą ir atliekant profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą, būtina apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir pas odontologą.
♫ Dantukų dainelė (su Laura) ♫
Dažniausiai užduodami klausimai apie vaikų dantų spalvos pasikeitimus
- Ar vaikų dantų spalvos pasikeitimas yra nuolatinis?
Ne visada. Dauguma dėmių yra laikinos ir gali būti pašalintos tinkama burnos higiena arba profesionaliu valymu; tačiau vidinės dėmės gali reikėti sudėtingesnių gydymo būdų. - Ką reiškia pilkšva spalva vaikų dantyse?
Pilkšvi dantys dažniausiai yra dėl sužalojimo arba kraujo sankaupų dantyje. Pirmas asmuo, į kurį reikėtų kreiptis, - odontologas, kad įsitikintų, ar taip yra. - Ar blogas dantų valymas vienas pats gali sukelti dantų spalvos pasikeitimą?
Tikrai taip, apnašos ir akmenys, susidarantys dėl nepakankamo valymo, yra pagrindinė priežastis, lemiančių paviršiaus spalvos pasikeitimą ir geltoną atspalvį vaikų dantyse. - Ar įprasta, kad vaikų pieniniai dantys atrodo pakitę?
Šiek tiek pasikeitusi spalva gali būti įprasta, tačiau nuosekli gelsva, ruda ar pilka spalva turėtų būti patikrinta vaikų odontologo. - Ar vaikų dantų spalvos pasikeitimus galima grąžinti?
Taip, daugeliu atvejų ir, svarbiausia, ankstyvuoju nustatymo etapu.
Negydomi dantys gali sukelti infekciją, kuri gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas. Vėliau bus pakitusi nuolatinio danties spalva, gali atsirasti dėmelių, paviršiaus nelygumų. Dantų kariesas ir dėl to atsirandantis skausmas, trikdo vaiko mitybą, nulemia elgesio pasikeitimus. Pūliuojantis pieninis dantukas yra infekcijos židinys. Tai silpnina visą organizmą, nualina imuninę sistemą, kartojasi dažnos slogos, peršalimai. Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali turėti įtakos neteisingam sukandimui. Tai dažna ortodontinių problemų priežastis. Pieninis dantis palaiko vietą nuolatiniam dančiui. Vaikas turi būti apsaugotas nuo skausmo, normaliai valgyti ir gerti. Viena iš pieninių dantukų funkcijų - užimti savo vietą besiformuojančiame žandikaulyje. Jeigu sugedęs dantukas ištraukiamas anksčiau laiko, t. y. daugiau nei pusmetis iki jo natūralaus iškritimo, gali susiaurėti žandikaulis. Negydyti pieniniai dantys yra infekcijos židinys, gali sukelti sistemines ligas, mažinti organizmo imuninį atsparumą, taip gali pažeisti nuolatinių dantų vystimąsi.
Pirmą kartą reiktų apsilankyti išdygus pirmiesiems dantukams. Tėvams konsultacijos metu paaiškinami vaikų dantų priežiūros ypatumai, supažindinama su taisyklingos mitybos svarba, kuri padeda išvengti dantų ėduonies vystymosi.
Pirmaisiais metais dantukus reikėtų švelniai valyti drėgnu medžiagos gabalėliu. To visiškai pakanka, kol pradeda dygti pirmieji krūminiai dantukai. Kai vaikučiui sueina 1-1,5 metų, išdygus krūminiams dantukams, pradedamas naudoti minkštas vaikiškas dantų šepetėlis ir dantų pasta be fluoro. Pastebėjus, kad vaikas pastą sugeba išspjauti ir nebenuryja, galima naudoti ir pastą su saugiu fluoro kiekiu (iki 500 ppm). Be to, vaikams nuo trijų metų rekomenduojama pradėti naudoti ir tarpdančių siūlą, nes, vystantis žandikauliui, atsiranda tarpai tarp dantų ir gerėja sąlygos vystytis ėduoniui tarpdančiuose.
Dantų valymo įgūdžiai susiformuoja 6-7 metų vaikui, kai jau išmoksta rašyti, valdyti rašymo priemones. Iki šio amžiaus tėveliai turėtų valyti dantis arba pabaigti šią procedūrą.
Turbūt dažniausia klaida yra ta, kad tėvams per vėlai susirūpina vaikų dantukais. Tada, kai šie sugenda ir pradeda skaudėti. Taip pat, atėjus tėvams į konsultaciją, dažnai jie išsiduoda, kad naktimis mėgsta duoti įvairias saldžias arbatėles arba sultis. Tai irgi nemaža klaida dantukų priežiūroje. Išdygus dantukams, nuo šių gėrimų reikia atpratinti - prieš miegą ar naktį pasiūlyti vandens ar čiulptuką. Saldūs gėrimai, dažnas užkandžiavimas dieną palaiko rūgščią terpę burnoje, kuri ardo dantukų emalį.
Bet ar būtina gydyti pieninius dantukus, jei jų neskauda? Šį klausimą ypač dažnai išgirstu iš tėvų. Bet turiu patikinti, kad visus dantukus reikia taisyti, nesvarbu ar tai pieniniai, ar nuolatiniai. Nuolatiniai dantys dygsta tame pačiame kaule kaip ir pieniniai, o jei pirmieji dantukai negydomi ir supūliuoja, nukenčia ir ateityje išdygsiantys dantukai, kurie dėl uždelsto ar neįvykusio praeityje gydymo gali turėti dėmelių, nelygumų, būti pakitusios spalvos. Be to, negydomi dantukai gali pradėti skaudėti, sukelti infekciją, dėl kurios silpnėja bendra organizmo būklė, vaikas darosi irzlus, gali sutrikti jo miegas, mityba.
Jei vaikas nesileidžia gydomas, visada rekomenduojama įvertinti padėtį, kokios tokio elgesio priežastys: galbūt pasirinktas netinkamas laikas, nes vaikas turi rūpesčių namuose ar mokykloje? Galbūt netinkamas dantų gydytojas, pakeistas kitu, kuriuo vaikas labiau pasitikės, problemą išspręs? O gal jei nėra ypatingos skubos, dantų gydymą galima atidėti vėlesniam laikui? Šių ir panašių klausimų - priežasčių gali būti tikrai daug. Niekada nereikia daryti skubotų išvadų, nuleisti rankų po „pirmų bandymų“.
Pirmiausia galima pasakyti, kad didžiausias skirtumas nuo įprastinio dantukų gydymo yra tas, kad dantukai gydomi vaikui miegant (narkozėje). Dantų gydymo bendrinėje nejautroje principas - vienos procedūros metu sugydyti visus dantukus ir/arba pašalinti komplikuotus, stipriai pažeistus dantukus. Taip pat gydymo metu dantukai padengiami silantais, kurie užpildo vageles ir neleidžia juose užsilaikyti maistui, apnašoms. Be to, silantai išskiria fluorą, kuris sutvirtina danties emalį.
Galima būtų sakyti, kad bendrinė nejautra yra kenksminga tiek pat, kiek ir paprasti vaistai. Sedacijos, atliktos geriamaisiais medikamentais, metu, vaikams duodami tie patys vaistai, kurie naudojami ir premedikacijai prieš dantukų gydymą bendrinėje nejautroje. Jų skilimo laikotarpis - laikas per kurį preparatas pasišalina iš organizmo - yra ilgiausiais iš visų naudojamų medikamentų vaikų anestezijos metu, kiti vaistai pasišalina dar greičiau. Galima sakyti, kad po 6 valandų visus vaistus organizmas pašalina, o liekamųjų medžiagų ar reiškinių nebelieka paros bėgyje.
Minėjote sedaciją. Kas ji yra? Sedacija - reiškia raminimą, slopinimą. Priklausomai nuo jos pobūdžio, ir slopinimas gali būti ir labai paviršutiniškas, ir gilus. Sedacijos, sukeltos geriamaisiais medikamentais, sąmonės slopinimo lygis yra labai žemas, vaikas gali blaškytis, todėl šios nejautros metu galima atlikti trumpą procedūrą (pavyzdžiui, pakeisti danties vaistus). Kai reikia pašalinti vieną ar du dantukus, ar sugydyti vieną nekomplikuotą, dažnai naudojama kaukinė nejautra. Ją taikome, kai numatyta gydymo trukmė yra 15- 30 min.
Vieno seanso metu stengiamasi sugydyti visus dantukus, kad nereikėtų lankytis kas savaitę ar mėnesį. Nors laiko apribojimų ir nėra. Be abejo, savaime suprantama minimali rizika, kaip ir po bet kokių intervencijų, išlieka.
Pirmiausia reikėtų paruošti vaiką psichologiškai (aišku, kiek tai yra įmanoma) - negąsdinti vizitu, nepapirkinėti vaiko dovanėlėmis, pasakyti, kad gydytojas tik suskaičiuos dantukus. Jokiu būdu neįtikinėti, kad neskaudės, nes tai automatiškai žadina vaiko nerimą ir baimę. Galbūt po konsultacijos su didžiulėmis tėvelių ir specialistų pastangomis netgi pavyks pasiekti kompromisą ir dantukus gydyti įprastai, galbūt gydysime miegant.
Pirmieji pieniniai dantukai vaikams išdygsta apie 5-7 gyvenimo mėnesį, tačiau gali atsitikti ir taip, kad vaikutis jų sulauks gerokai anksčiau (pvz. 3 mėn.) arba atvirkščiai - pirmi dantys išdygs sulig pirmuoju gimtadieniu. Dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, vaiko medžiagų apytakos sutrikimai ir kitos priežastys, tačiau tai yra labai reti atvejai. Sunkios ligos, pvz. Didelis kūdikio noras kandžiotis ir kišti pirštus į burnytę. Kai kurie vaikai pirmųjų dantų dygimą išgyvena lengvai, kiti - sunkiau. Štai patarimas kaip pagelbėti savo vaikui tokiu metu: išbandykite priemones, kurios šalčio pagalba slopina skausmą bei uždegimo simptomus. Nuo 5 iki 14 metų, pieniniai dantukai keičiasi - išdygsta nuolatiniai dantys. Jau išdygus pirmajam dantukui, jį būtina valyti. Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai: nors vaikas gali bandyti valytis juos pats, jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų). Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas, todėl pastą su fluoru patariama naudoti tik tuose regionuose, kuriuose fluoro kiekis geriamame vandenyje yra nepakankamas. Dantims išvalyti pakanka labai nedidelio dantų pastos kiekio - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio. Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki.
