Moterų makšties uždegimas yra dažna problema, su kuria susiduria ne tik suaugusios moterys, bet ir paauglės ar net visai mažos mergaitės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų - vaginitas. Jis atsiranda dėl makšties mikrofloros disbalanso ir pradėjus vyrauti kitiems mikroorganizmams ar grybams.
Nėštumas ir gimdymas - nemažas išbandymas moters organizmui, nes šiuo gyvenimo periodu pakinta daugelio organų bei organizmo sistemų darbas. Vos spėjus atsitokėti po gimdymo, užgriūna begalė naujų rūpesčių dėl vaikelio žindymo ir priežiūros, o prie jų dar prisideda intymaus gyvenimo problemos. Makšties epitelio viršutinis sluoksnis nuolat atsinaujina - senos ląstelės pasišalina ir jas keičia naujos. Šis apsivalymo procesas leidžia atlikti apsauginę funkciją. Visiems makšties epitelyje vykstantiems procesams didelės įtakos turi hormonas estrogenas. Būtent nuo šio hormono priklauso makšties gleivinės būklė. Esant hormoniniams sutrikimams, kai sumažėja estrogeno kiekis, mažiau gaminasi ir makšties sekreto. Taigi, pagrindinė makšties sausumo po gimdymo priežastis - hormoniniai pokyčiai. Pagimdžius, iš karto labai sumažėja estrogeno. Estrogenų sumažėjimas po gimdymo - natūralus reiškinys, kuriam įtakos turi dar ir žindymas bei pieno gamyba.
Gimdymo laikotarpis moters organizmui yra didelis išbandymas. Po gimdymo šešias savaites traukiasi gimda (vyksta involiucija), jos svoris sumažėja nuo 1 kg iki 50-100 g. Pirmąsias tris dienas gimdos susitraukimai gali būti skausmingi, tai normalu. Pagimdžiusi moteris dėl audinių ištempimo ar traumos pirmosiomis dienomis jaučia nedidelį išorinių lytinių organų skausmą. Tarpvietės patinimas praeina per 1-2 savaites. Po gimdymo pirmosiomis dienomis iš gimdos skiriasi rausvos išskyros - liochijos. Jas sudaro kraujas, gleivės ir atkrintančios gimdos gleivinės audiniai. Per pirmąsias penkias dienas liochijos būna kraujingos, vėliau - rusvos ir maždaug po 11 dienų jos pasidaro gelsvos. Po 5-6 savaičių gimdymo išskyrų turėtų visai nelikti. Per šį laikotarpį iš organizmo pasišalina iki 300 ml kraujo.
Nėštumas ir gimdymas išsekina imuninę sistemą, todėl po gimdymo organizmas tampa jautresnis ir greičiau atsiranda alerginės reakcijos. Viena jų - alergija prezervatyvams. Ši alergija po gimdymo dažna, nes tuo metu makštis būna itin jautri. Ką tik pagimdžiusiai moteriai svarbu pasirinkti tinkamas higienos priemones, gali pakenkti ir nepakankama, ir pernelyg uoli intymių vietų higiena.
Makšties sausumas, deginimas ir kiti nemalonūs pojūčiai gali kamuoti visas moteris, tačiau dažniausiai jie pasireiškia menopauzės laikotarpiu, taip pat po gimdymo, žindymo metu. Normalią makšties gleivinės būklę užtikrina moteriškasis lytinis hormonas estrogenas. Makšties sausumas yra varginantis, tačiau dažniausiai nepavojingas.
Bėgant metams moterys išgyvena skirtingas intymumo ir seksualumo patirtis, neišvengiamai susijusias su įvairiomis makšties būklėmis ir ligomis. Nėštumai, gimdymai ir menopauzė - svarbūs įvykiai, sukeliantys intymių vietų ir makšties pakitimus. Dauguma moterų patiriančių tokius nemalonius simptomus kaip makšties perštėjimas, sudirgimas, makšties sausumas ar netgi skausmas lytinių santykių metu, apie tai neužsimena net ginekologui. Dažna mano, kad tai yra jos asmeninė, o ne medicininė problema. Iš tikrųjų šie negalavimai paplitę tarp įvairaus amžiaus moterų ir laikui bėgant progresuoja.
Dažniausios makšties problemos po gimdymo
Makšties sausumas
Su pogimdyminiu laikotarpiu susijęs ir vienas dažniausiai pasitaikančių nemalonių simptomų - makšties sausumas. Makštis apsivalo pati, kai epitelio viršutinio sluoksnio senąsias ląsteles keičia naujos. Epitelyje vykstančius procesus reguliuoja estrogenas, lemiantis ir makšties gleivinės būklę. Dar vienas svarbus veiksnys, turintis įtakos makšties sausumui - žindymas: maitinant krūtimi sutrinka makšties lubrikacija. Makšties sausumui įtakos gali turėti ir psichologiniai veiksniai.
Natūralų makšties drėgnumą palaiko estrogenai - moteriški lytiniai hormonai, todėl menopauzės metu, po gimdymo ar žindant kūdikį, sausumas tampa didelė problema. Šią būklę taip pat gali sukelti hormoninių vaistų vartojimas, pvz., gydant miomas ar endometriozę, autoimuninės ligos, antidepresantai, prausikliai bei žalingi įpročiai.
Gimdymo metu gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.
Lubrikantai. Jeigu makšties sausumas daugiausiai diskomforto sukelia lytinių santykių metu, gali pakakti paprasto lubrikanto, kurį rasite kiekviename prekybos centre, vaistinėje ar sekso prekių parduotuvėje.
Priemonės, drėkinančios makštį. Galite naudoti specialius gelius ar žvakutes, sudėtyje turinčias hialurono rūgšties. Hialurono rūgštis natūrali organizmo medžiaga, esanti daugelyje audinių ir turinti savybę prijungti vandenį. Todėl ji svarbi drėgmei ir elastingumui palaikyti.
Tinkamos higienos priemonės ir įpročiai. Pasirinkite tinkamas intymiosios higienos priemones. Atidžiai rinkitės kontraceptines priemones. Po gimdymo daugeliui moterų aktualu, kaip saugotis nuo dar vieno nėštumo. Viena dažniausiai naudojamų kontracepcijos priemonių - prezervatyvai, galintys sukelti alergiją. Prireikus naudokite lubrikantus. Nedėvėkite sintetinių ir per ankštų kelnaičių. Sintetiniai audiniai yra nelaidūs orui, sulaiko drėgmę, todėl sukuriama bakterijoms ir grybeliams daugintis palanki terpė. Tinkama mityba ir skysčių balansas. Makšties terpė - rūgštinė, o gerosios bakterijos padeda ją palaikyti. Todėl kasdieniame racione turėtų būti kuo daugiau produktų, turinčių gerųjų bakterijų.
Racionali mityba. Pakankamas skysčių kiekis palaikys tinkamą vandens bei druskų apykaitą ir padės išvengti audinių skysčių netekimo.
Gyvenimo būdo pokyčiai. Manoma, kad rūkymas sumažina estrogeno koncentraciją, todėl rūkančios moterys dažniau skundžiasi makšties sausumu. Rekomenduojama mesti rūkyti arba bent jau sumažinti surūkomų cigarečių skaičių.
Psichologinis komfortas. Streso metu organizme susidaro daug cheminių junginių, konkuruojančių su estrogenais. Makšties gleivinei sudrėkinti, natūraliai mikroflorai bei normaliam rūgštingumui atkurti į pagalbą galima pasitelkti specialias žvakutes, pavyzdžiui, ovules su hialurono rūgštimi.
Gydymas procedūromis. Makšties sausumas ir kiti nemalonūs pojūčiai gali būti gydomi lazeriu, PRP procedūromis, hialurono rūgšties injekcijomis ir pan.
Fitoestrogenai. Fitoestrogenai yra augalinės kilmės medžiagos, panašios į moteriškąjį estrogeną. Manoma, kad fitoestrogenai gali padėti sumažinti nemalonius pojūčius, kylančius dėl estrogeno lygio sumažėjimo (ypač premenopauzės ir menopauzės laikotarpiu), tačiau baiminamasi, kad jie gali turėti ir neigiamos įtakos, pavyzdžiui, išprovokuoti policistinių kiaušidžių sindromą.
Jeigu makšties sausumas užsitęsia, derėtų kreiptis į gydytoją. „Mama ir vaikas“ 2017 m. Jeigu jam nepavykmios nustatyti fiziologinės makšties sausumo priežasties, galima įtarti, kad nemalonūs pojūčiai susiję su psichologine būkle, tad vertėtų kreiptis į pscihologą arba seksologą.
Makšties uždegimai
Vaginitas dažnai sukelia tokius simptomus kaip niežėjimą, deginimą, pakitusias išskyras ir skausmą. Vaginitas gali pasitaikyti ir prieš lytinį brendimą ir dažniausias vaginito sukėlėjas - Streptococcus spp. Šios bakterijos atsiranda dėl neteisingos higienos ar jos trūkumo.
Makšties artumas prie išangės. Estrogeno trūkumas. Gaktos plaukų trūkumas. Lytinių lūpų riebalų pagalvėlių trūkumas, kas gali padidinti vulvovaginito (moters lytinių organų uždegimo) riziką prieš brendimą, pažeidžiant išorinių lytinių organų ir makšties (vaginos) gleivinę.
Kartais vaginitas gali atsirasti, kaip pasekmė dėl alerginės reakcijos pvz., prezervatyvams, spermicidams (kontraceptinė priemonė, kuria žudomi spermatozoidai), higieniniam muilui/ prausikliams, lubrikantams, kai kuriems medikamentams ar net spermai.
Atrofinis vaginitas: tai būklė, kai makšties audiniai tampa plonesni, sausesni ir mažiau elastingi dėl estrogenų lygio sumažėjimo. Dažniausiai tai pasireiškia moterims po menopauzės.
Bakterinė vaginozė: tai yra makšties infekcija, kurią sukelia normalaus makšties bakterijų balanso sutrikimas. Ši būklė pasireiškia tada, kai sumažėja „gerųjų“ bakterijų (laktobacilų) skaičius ir padaugėja „blogųjų“ bakterijų (gardnerella vaginalis). Dažnai tai pasireiškia po antibiotikų vartojimo.
Makšties trichomona: šią ligą sukelia vienaląstis parazitas, dažniausiai pasitaikantį lytiniu keliu plintančią infekciją (LPI). Ši infekcija gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus, tačiau dažniausiai pasireiškia moterims. Trichomonas vaginalis dažniausiai perduodamas lytinių santykių metu. Jis gali infekuoti makštį, šlaplę (moterims ir vyrams) bei prostatos liauką (vyrams).
Makšties kandidozė yra grybelis, kuris yra natūraliai randamas žmogaus kūne, dažniausiai burnoje, virškinimo trakte ir makštyje. Nors paprastai jis egzistuoja kaip nekenksmingas mikroorganizmas, tam tikromis sąlygomis gali sukelti infekcijas, vadinamas kandidozėmis.
Ginekologinės bakterinės ligos yra skirstomos į vidines ir išorines, o jų sukeltos pasekmės gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, vidinės infekcijos, tokios kaip bakterinė vaginozė, veikia vidinius reprodukcinius organus ir dažnai sukelia rimtesnių sveikatos problemų bei komplikacijų, o išorinės infekcijos, kaip vulvitas, pasireiškia išoriniuose lytiniuose organuose, sukeldamos niežėjimą, paraudimą ir diskomfortą.
Makšties ir vulvos uždegimai iki lytinės brandos: Prieš lytinę brandą (naujagimiams, kūdikiams ir mergaitėms iki brendimo) dažniausia makšties ir vulvos uždegimų priežastis yra netinkama tarpvietės higiena, specifiniai dirgikliai bei anatominiai/fiziologiniai skirtumai, lyginant su vyresnėmis mergaitėmis ar moterimis. Dažnai uždegimai (pvz., pienligė, kandidozė, makšties grybelis) atsiranda dėl neteisingų higienos įgūdžių namuose, darželyje ar mokykloje, pavyzdžiui, netinkamai valant tarpvietę, dėl ko makštis užteršiama fekalijomis ar žarnyno flora. Kolektyvinė enterobiozė (kirminai) taip pat dažnai vargina dėl prastos rankų higienos - lytiniai organai pasikasomi neplautomis rankomis arba žaidžiama smėlyje be apatinių kelnaičių.
Šios problemos priežastys gali būti įvairios: jau minėti prasti higienos įpročiai, sauskelnės, ilgai dėvimos šlapios maudymosi kelnaitės, prakaitas, cheminiai dirgikliai, tokie kaip muilai, prausikliai ir geliai. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka autoimuninės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas ar alerginis kontaktinis dermatitas, bei žarnyno parazitai. Nemaloniems simptomams malšinti naudojami aliejiniai tepalai, minkštinamieji ir raminamieji kremai, A ir D vitaminų tepalai, kremai su cinku.
Gimdymo metu gimdos kaklelis lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tačiau tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makšties išskyros (lochijos) Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Gimdos uždegimas arba gimdos gleivinės uždegimas, kitaip dar žinomas endometritas, yra būdingas po nėštumo, kuomet gimdoje besikaupiančios kraujingos išskyros po gimdymo gali tapti puikia terpe kauptis bakterijoms ir sukelti uždegimą. Gimdos uždegimas ir pirmieji jo simptomai paprastai pastebimi 5 - 12 parą po gimdymo.
Gimdos gleivinės uždegimas pasitaiko nuo 1% iki 3 % moterų gimdžiusių natūraliais gimdymo takais ir apie 5% moterų atliekant cezario pjūvio operaciją.
Gimdos uždegimas po gimdymo pasireiškia šiais simptomais: Gausios išskyros (nemalonaus kvapo, pūlingos, skystos, susimaišiusios su lochijomis); Skausminga pilvo apačia; Karščiavimas ir šaltkrėtis; Bendras silpnumas; Sutrikęs ir skausmingas šlapinimasis; Vidurių kietėjimas; Dingęs apetitas; Padidėjęs prakaitavimas.
Negydant gimdos uždegimo, gali kilti įvairių komplikacijų. Tačiau laiku kreipiantis pas prižiūrintį akušerį ginekologą būklę galima greitai sustabdyti. Tai nėra pavojinga liga, kuri yra gydoma antibiotikais. Jei gydymas ambulatorinis, pacientės yra išleidžiamos namo su skirtais medikamentais ir nustatoma data, kuomet reikės vėl pasirodyti pas šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą. Jeigu būklė yra sunkesnė, moteris yra guldoma į ligoninę. Dažniausiai mamos yra guldomos kartu su naujagimiais.
Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.
Visgi yra apie 10 proc. pacienčių, kurioms gydytojai ginekologai neranda jokios patologijos ir konstatuoja, kad tai yra fiziologija. Dažniausiai pasitaikantys makšties uždegimai yra vaginitas. Bendrąja prasme - vaginitas yra terminas, apibūdinantis makšties uždegimą ar infekciją (dažniausiai tai indikuoja baltos, gausios makšties išskyros).
Vaginitą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant bakterijas, grybelinius mikroorganizmus, parazitus, cheminius dirgiklius ar hormonų disbalansą.
Negydomos infekcijos gali turėti rimtų pasekmių. Įskaitant padidėjusią riziką susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, gimdos kaklelio uždegimu, nevaisingumu ir t.t. Nepaisant to, kad bakterinės ginekologinės infekcijos yra pakankamai lengvai išgydomos - moterys vis dar vengia kreiptis į gydytoją dėl vyraujančių stereotipų ar baimės. Todėl, pasak BIOFIRST klinikos gyd. akušerės-ginekologės Živilės Kiškienės, būtina didinti visuomenės sąmoningumą apie šių ligų prevenciją ir gydymą. Taip skatinant rūpintis savo lytine/ ginekologine sveikata.
Dažniausiai moterys kreipiasi į gyd. akušerį-ginekologą pasikeitus makšties išskyroms. Tačiau yra ir kitų indikacijų, į ką privaloma atkreipti dėmesį.
Diagnostika ir gydymas
Makšties uždegimo priežasties nustatymas vien tik apžiūros metu yra neįmanomas, todėl būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Šie tyrimai apima mikroskopinį išskyrų tepinėlį arba specifinį tyrimą, kaip imunofermentinį tyrimą chlamidijoms nustatyti ar mikrobiologiniam pasėliui. Šių tyrimų pagalba galima tiksliai nustatyti ligos priežastį, kas yra itin svarbu, nes netiksli diagnozė ar neteisingas gydymo metodo parinkimas gali lemti sunkiai išgydomus uždegimus.
Gydymo metodas parenkamas pagal nustatytą priežastį, tačiau dažniausiai skiriami antibiotikai - tiek vietiškai (žvakučių ar ovulių pavidalu), tiek sisteminiai - geriamieji.
Bakterinės lytinių organų infekcijos (vaginitas, pienligė ir kt.) yra dažna problema moterų sveikatos srityje, kurią sukelia įvairios patogeninės bakterijos. Šios infekcijos gali turėti įvairių priežasčių todėl gyd. Makšties sausumas, deginimas ir kiti nemalonūs pojūčiai gali kamuoti visas moteris, tačiau dažniausiai jie pasireiškia menopauzės laikotarpiu, taip pat po gimdymo, žindymo metu.
Hormoniniai preparatai gali būti tablečių, pleistrų, inhaliacijų pavidalo arba vartojami vietiškai, tiesiai į makštį: į makštį įvedamas specialus, kas kelis mėnesius pakeičiamas žiedas arba naudojamos hormoninės žvakutės, ovulės, kremai ir pan. Dažniausiai šie preparatai skiriami, jeigu moteris patiria labai sunkius, gyvenimo kokybę stipriai pabloginančius premenopauzės ir menopauzės simptomus (t.y. ne tik išsausėja makštis, bet ir nuolat pila prakaitas, užlieja karščio bangos, ji yra suirzusi, labai nukenčia miego kokybė).
Kiaušidžių veikla. Iš karto po gimdymo, jei nežindamas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Hemorojus. Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas. Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nuotaikos svyravimai. Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Krūtų pokyčiai. Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.
Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Plaukų slinkimas. Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Skausminga makštis. Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Šlapimo nelaikymas. Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Kūno patinimas. Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Lytiniai santykiai. Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių, Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
#1 patarimas geresniam atsistatymui po gimdymo: DIETA | Gimdymo dula
Nėštumas ir gimdymas - tai didelis išbandymas moters organizmui, po kurio dažnai kyla įvairių sveikatos problemų, įskaitant makšties sausumą, uždegimus ir kitus nemalonius pojūčius. Laiku pastebėjus ir tinkamai gydant šias problemas, galima išvengti rimtesnių komplikacijų ir užtikrinti gerą savijautą.
tags: #maksties #perstejimas #po #gimdymo
