Manau, nesuklysiu vaikų knygų iliustracijas pavadindama laidininkėmis tarp teksto ir mažojo skaitytojo sąmonės bei širdies. Kaip tik todėl joms tenka ypatinga misija - ne tik meninė, bet ir didaktinė. Juk iliustracija pajėgi savotiškai koreguoti tekstą, jį praplėsti, suteikti jam tokių reikšmės niuansų, kurie neišplėtoti arba kurių ten suvis nėra.

Iliustracijų meninė ir didaktinė vertė

Vaikiškų knygų iliustracijos atlieka itin svarbią misiją, jungdamos tekstą su vaiko pasauliu. Jos ne tik papildo pasakojimą vaizdais, bet ir padeda suprasti sudėtingesnes temas, perteikia emocijas ir skatina vaizduotę. Dailininkų darbai gali koreguoti tekstą, suteikti jam papildomų reikšmių ir niuansų, kurių autorius galbūt neakcentavo.

Vaiko piešiniai, kurių stilistika kartais pasitelkiama iliustracijose, yra ne tik vaizdinė išraiška, bet ir emocinės būsenos atspindys. Ryški, aiški linija gali rodyti emocinę autoriaus pusiausvyrą, o gebėjimas vizualiai perteikti vaizdą - savęs ir pasaulio suvokimą. Tokios iliustracijos tampa svarbiu didaktiniu įrankiu, padedančiu vaikams pažinti save ir aplinką.

Gebėjimas formuoti vaizdo ir teksto ryšį yra neabejotina iliustracijų vertės žymė. Žodžių ir vaizdų susidūrimas gali būti laikomas kontrapunktu, prilygstančiu polifoniniam savarankiškų melodijų susipynimui, formuojančiam nedalomą kūrinio visumą. Pavyzdžiui, knyga „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ buvo įvertinta už teksto ir vaizdo vienovę, vadinamą sinergija, pabrėžiant didžiulį teksto ir vaizdo sąveikos poveikį.

Aptarti pavyzdžiai leidžia teigti, kad meniškai raiškiausiose knygų iliustracijose vyrauja aiškiai matomas dailininkų siekis išvengti statikos. Juk iliustracijos, kaip ir pati knyga, yra reiškinys, atspindintis šiuolaikinį gyvenimo būdą - greitį, kaitą, vizualią įtaigą. Kaip tik todėl dailininkai linksta į asimetrines kompozicijas, neretai derina kelis įvairių dydžių šriftus, supindami juos su judriais, kartais fragmentiškais paveikslų komponentais, eksperimentuoja spalvomis, tekstūromis ir netikėtais jų sugretinimais. Tokiais vaizdiniais išraiškos būdais pasižymi dauguma tiek mažiesiems, tiek ir paaugliams skirtų knygų iliustracijų.

Istorijos skanėstai. Birutės Bikelytės piešiniai Linos Mickutės „Iliustruota Vydūno gyvenimo ir kūrybos istorijoje“ drauge su nuotraukomis sudaro vaizdų koliažą, turintį komikso bruožų. Tai ne vien Vydūno gyvenimo ir aplinkos elementai, bet ir pasaulio įvykių vaizdai, padedantys suvokti ir istorinio meto ypatumus, ir Vydūno veiklos svarbą. Panašia komponavimo logika rėmėsi ir Jurga Šulskytė, iliustruodama Audronės Meškauskaitės „Interviu su daiktais“, ir Audronės Meškauskaitės bei Aurinos Venislovaitės „Istorijos skanėstų“ iliustruotoja Inga Dagilė, kuri įdomius, tarytum periferinius Lietuvos praeities kampelius pripildė žvilgsniui sustoti neleidžiančių judrių ir šmaikščių kompozicijų, išplitusių po visą lapą arba atvartą. Kadangi knygoje aprašomos istorijos - įvairūs išradimai, Baltijos jūros amžius, tarpukario požiūris į dviračiu važinėjančias moteris - tarpusavyje tarsi nesusijusios, tai ir iliustracijose jungiama be galo daug įvairių vizualių elementų. Jose varijuojama artimais ir tolimais žiūros į daiktus taškais, kaitaliojamas šrifto dydis.

Marius Zavadskis, iliustruodamas Dalios Dilytės „Senovės graikų pasakas“, gerokai nutolo nuo istorinio antikos konteksto ir iliustracijų graikiškumo siekė ne pažodiniu graikų pasakų perteikimu, o savita antikinių vazų tapybos interpretacija. Ochros raudoniu šviečiantys Zavadskio personažai, nelyginant raudonfigūrės graikų keramikos veikėjai, pasižymi sugrakštintomis, pailgintomis proporcijomis ir rakursų laisvumu. Jų siluetai aiškiai matyti ne juodame fone, kuris, kaip žinia, leisdavo išryškėti figūroms graikų keramikoje, bet baltame knygos popieriaus lape.

Tokia pat laisva istorinės stilistikos interpretacija ženklina ir Mariaus Jonučio iliustruotas lietuvių liaudies stebuklines pasakas „Karalaitė ant stiklo kalno“. Liaudies meistrams Lietuvoje medis buvo pati prieinamiausia medžiaga. Ne tik architektūra ir liaudies buities daiktai buvo mediniai - net ir seniausi žinomi XVII a. tapybos kūriniai būdavo piešiami dažais ant medžio lentos. Todėl neatsitiktinai pasakų dvasia visuose dailininko iliustracijų elementuose reiškiama būtent medžio tekstūros išryškinimu - jos nenugali net spalva. Mat iš tikrųjų iliustracijoms panaudotos polichrominės Jonučio skulptūros: jas nufotografavus trimatiškumas ir medžiagiškumas niekur nedingo, o tik dar labiau išryškėjo.

Skaitytojų dėmesį verta atkreipti ir į Monikos Marijos pasakų knygos „Patisonas Dublis ir cukinija Sprakselina iškeliauja“ monochromines Lino Spurgos iliustracijas, kurių nuotaikų įtaigą dailininkas išgavo ne tekstūros tikrumu ar gamtos formų realizmu, o kaligrafijos, kurioje jis specializuojasi, priemonėmis.

Kaip tik todėl aptartų iliustracijų kontekste netikėtai atrodo ramus, statiškas vaizdas. Vladimiras Leleiva, sukūręs R. J. Nabaus knygos „Musė Luiza“ piešinius, regis, sustingo praeitame laike. Piešiniuose romantišką musės Luizos meilę jis atskleidė tokiais vaizdiniais, kuriuose subtilus ilgesio, vienatvės ir tikėjimo jausmas išsiliejo švelniais, kruopščiai išpieštais knygos personažų paveikslais, jautriais tamsos, šviesos ir šrifto, atliekančio grafikos funkcijas, komponavimo deriniais. Pasakojimo intymumą lemia ne vien rami piešinių kompozicija, bet ir nedidelis knygos formatas, leidžiantis nujausti turinio kameriškumą.

Vaikiškų knygų pavyzdžiai ir jų vertinimas

Iliustracijos yra neatsiejama vaikiškos knygos dalis, padedanti vaikams suvokti tekstą ir pajusti jo emocinį krūvį. Dailininkų darbai, tokie kaip Rasos Jančiauskaitės iliustracijos knygoje „Maži eilėraščiai mažiems“, yra vertinamos ne tik už meninę kokybę, bet ir už gebėjimą perteikti teksto nuotaiką ir prasmę. Šios iliustracijos, kuriose nevengiama nerealistinių proporcijų ir laužomų taisyklių, atspindi vaiko pasaulėžiūrą ir emocijas.

Lina Dūdaitė, iliustruodama M. Marcinkevičiaus knygą „Sivužas“, pelnė IBBY premiją už geriausią metų knygą mažiausiems skaitytojams. Jos beveik pastelinis koloritas, netikėtos žiemos peizažo interpretacijos ir nuotaikingi veikėjų judesiai sukuria subtilų lyriškumą, padedantį suvokti teksto vertybes.

Dalios Karpavičiūtės iliustracijos Vytauto V. Landsbergio pasakose „Pūkis ir traktorius“ ir „Pūkis karalius“ bei Vilijos Kvieskaitės personažai Beno Bėranto knygose „Riešutortas“ ir „Baubaimė“ išsiskiria žaismingu plokščios formos dekoratyvumu, dinamika ir miela gyvūnėlių išraiška.

Ieva Juknytė, iliustruodama Violetos Palčinskaitės knygą „Visi ką nors turi“, sukūrė švelnesnę ir ramesnę stilistiką, kur veikėjai yra pirmajame plane, todėl jų santykis su skaitytoju tampa aktyvus ir nuoširdus.

Monikos Vaicenavičienės parašyta ir iliustruota knyga „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ pelnė IBBY gražiausios metų knygos premiją. Iliustracijos leidžia akims pasiganyti po tas smulkmenas, kurios suteikia pasakojimui vitališkumo ir autentikos, pavyzdžiui, anuometinių laikraščių antraštės, pastatų detalės.

Tėvelių rekomenduojamos knygos:

1. „Maži eilėraščiai mažiems“. Dail. Mariaus Marcinkevičiaus
2. „Sivužas“. Dail. Lina Dūdaitė
3. „Pūkis ir traktorius“ ir „Pūkis karalius“. Dail. Dalia Karpavičiūtė
4. „Riešutortas“ ir „Baubaimė“. Dail. Vilija Kvieskaitė
5. „Visi ką nors turi“. Dail. Ieva Juknytė
6. „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“. Autorė ir dailininkė Monika Vaicenavičienė
7. „Iliustruota Vydūno gyvenimo ir kūrybos istorija“. Dail. Birutė Bikelytė
8. „Interviu su daiktais“. Dail. Jurga Šulskytė
9. „Istorijos skanėstų“. Dail. Inga Dagilė
10. „Senovės graikų pasakos“. Dail. Marius Zavadskis
11. „Karalaitė ant stiklo kalno“. Dail. Marius Jonučius
12. „Patisonas Dublis ir cukinija Sprakselina iškeliauja“. Dail. Linas Spurgos
13. „Musė Luiza“. Dail. Vladimiras Leleiva

Knygos, kurios dažnai minimos tėvelių rekomendacijose:

• Knyga apie berniuką, keliaujantį po svečias planetas.
• Pepe Ilgakojinė ir jos bičiuliai Tomis bei Anika.
• Knyga, paskelbta metų knyga vaikams 2017 m.
• „Grufas“ ir jos tęsiniai.
• Eiliuota pasakojimas apie meškiuką Rudnį.
• „Piktulis“ ir kitos šios serijos knygos apie mažąjį trolį.
• Vytauto V. Landsbergio knygų serija apie lapiuką Pūkį.
• Knygų serija apie pelėdą Druliją - terapinės pasakos.
• Knyga, supažindinanti su įvairiomis profesijomis ir darbais.
• „Ar pažįsti Petsoną ir Findusą?“ ir kitos serijos knygos.
• Eiliuota, pamokanti istorija apie nenuoramą Zuikį, keliaujantį į mokyklą.
• „Bebriukų metai: nuotykiai gamtoje“ ir kitos Selemono Paltanavičiaus knygos.
• „Gražiausios mamulės Mū ir Varnos istorijos“ ir kitos šios serijos knygos.
• Knyga, priverčianti susigraudinti.
• Stebuklingoje šalyje Semkadore gyvenantys Semčiukai.
• „Nojus ir banginis“ ir kitos Benji Davies knygos.
• Knygos Kęstučio Kasparavičiaus, vieno žinomiausių lietuvių autorių.
• Pirmosios Indrės Zalieckienės knygelės „Kapt kapt kapt“ ir „Kapt kapt kapt mieste“, taip pat eilėraščių knyga „Kaip sutramdyti žvėryną?“.
• Istorijos apie Kakę Makę.
• „Panama labai graži“ - legendinio vokiečių rašytojo ir dailininko Janoscho knyga.
• Astrid Lindgren knygos.
• Prano Mašioto kūrinys, pirmą kartą išspausdintas 1934 m.
• Istorija apie mažylį Marmiuką Liu.
• Linos Žutautės knyga „Ferdinandas ir Pū“.
• Rasa Kaper, Evelina Daciūtė „Lubinų labirintas“.
• Spalvingomis iliustracijomis papuošta, trumpų eilėraščių knygelė, padedanti mokytis abėcėlės.
• Knygelė „Stovi pasakų namelis“ - Kosto Kubilinsko pasakų rinktinė.
• Knyga apie mergaitę Aną, mylinčią knygas ir biblioteką.
• Interaktyvi knygelė, jungianti skaitymą, muziką ir technologijas.
• Kūriniai Anzelmo Matučio.
• Knyga, kurios pagrindinis veikėjas - smalsusis Pauliukas, pramintas Kodėlčiumi.
• Jautri knyga apie nepaprastą žirgo gyvenimą XIX a. Anglijoje.
• Lietuvių liaudies pasaka „Kaip gaidelis pono dvarą griovė“.
• Istorija apie vabalus, norinčius pagrobti saulę.
• Vytauto Misevičiaus pasakojimas apie Danuką Dunduliuką.
• Knygos apie babaužiukus, sukurtos Tado Vidmanto ir Linos Vidmantės.
• Istorija apie ežį Dradą, kuris įsimylėjo.
• Pažintinė knyga apie kiaušinius.
• Carlo Collodi istorija apie Pinokį.
• Vokiečių autoriaus knyga apie Raganiukę.
• Knyga apie skaičius, gyvenančius Matematikos miestelyje.
• Istorija apie draugystę, pasakojanti apie indėniuką Kiku ir jo bičiulius.
• Brolių Grimų vokiška pasaka „Jonukas ir Grytutė“.
• Knygelė, mokanti gero elgesio taisyklių.
• Knyga, kurioje teigiama, kad „Nuo žmogaus nekaltas gyvūnas skiriasi vienu požiūriu - jam svetimos intrigos, sukčiavimai, sąmokslai ir pirmiausia melas“.
• „Raudonkepuraitė“.
• Knyga apie tai, kaip veikia mūsų kūnas, su atverčiamais langeliais.
• Švediškos knygutės apie princeses ir „The Little Princess“ knygučių serija.
• „Kakė Makė ir pabėgusios ausys“.
• Pam Adams knyga vaikams, mokantiems skaičiuoti.
• Knygos, kuriose nėra lytinių stereotipų.
• Knyga, kurioje tėtis sėdi ant suoliuko ir verkia.
• Knygos parašytos Åsa Mendel-Hartvig, iliustruotos Caroline Röstlund: „Tesslas mamma vill inte!“.
• „Lėlė“.
• Knyga apie mergaitės mamą, išvykstančią dirbti į Airiją.
• Knyga apie garsus, gyvenančius vienus.
• Istorija apie vasarą, paukščius ir vėjelį.
• Pasakojimas apie berniuką Joną ir jo pokalbį su močiute bažnyčioje.
• „Snieguolė ir septyni nykštukai“.
• Knyga, kurioje autorius Rufus Butler sugalvojo, kaip iliustracijas priversti judėti.
• Kosto Kubilinsko knygutės, naujai perleistos.
• Knyga apie Agę, kuri apibūdinama kaip tinginė, rėksnė, melagė.
• Elsa Beskow knygelės.
• Sidabrinė knyga iš „Vaikų kambario knygos“ serijos.
• Knyga apie magnetinius gyvūnėlius.
• Knygelė apie vaivorykštę.
• Roaldo Dahlo knygos, sužadinančios vaizduotę.
• Knyga apie Čarlį, laimintį bilietą į šokolado fabriką.
• Aleksander A. knygos.
• J. K. Rowling sukurtos legendinės Hario Poterio istorijos.
• E. B. White šedevras apie draugystę, praradimą, nuolankumą ir mirtingumą - „Šarlotės voratinklis“.
• Pirmoji trilogijos dalis apie šarvuotas meškas, žmogaus sielas ir mistiškas būtybes.
• Astridos Lindgren knygos, ypač apie Pepę Ilgakojinę.
• „Mažosios moterys“ - Louisa May Alcott knyga apie keturias seseris.
• „Alisa Stebuklų šalyje“ - Lewis Carroll knyga.
• „Kur gyvena pabaisos“ - Maurice Sendak knyga.
• Knygelės kūdikiams, liečiamos, vartomos, kramtomos.
• Medžiaginė knygelė su traškančiais, šlamančiais ir kvaksinčiais elementais.
• „Labanakt, žvaigždute“ - vokiška knyga apie lokį ir lokiuką, besirūpinančius žvaigždute.
• „Muminuko priešingybių knygelė“.
• „Mano pirmoji knygelė. Žodžiai“.
• „Labai alkanas vikšrelis“ - Eric Carle knyga.
• „Baci Baci“ - Leslie Patricelli knyga apie bučinius ir apkabinimus.

Reikėtų atkreipti dėmesį į privalomų ir rekomenduojamų skaitinių sąrašus skirtingoms amžiaus grupėms. Šie sąrašai sudaryti atsižvelgiant į vaikų amžių ir gebėjimus, apima įvairių žanrų ir autorių kūrinius, padedančius ugdyti meninį skonį, vertinti kalbos turtingumą ir grožį, pažinti save, tautą ir pasaulį.

Vaikų knygos rašymas ir iliustravimas: kas vyksta kiekviename proceso etape

Knygos menas, net ir visas jos dizainas, dažnai tapatinamas su iliustracijomis. Tačiau apžvelgus naujas knygas, akivaizdus dažnai pasitaikantis nestandartinis knygų formatas, kuris drauge su menine iliustracijų kokybe byloja, kad vaikams kuriantys dailininkai orientuojasi ne vien į funkcinę, bet ir į estetinę knygos paskirtį, pajėgiai panaudodami poligrafijos galimybes tam, kad vaikų ir paauglių knyga neprarastų savo šviečiamosios, kultūrinės - taigi pozityviosios - misijos.



Šiuolaikiniai dailininkai siekia, kad knygos būtų ne tik informatyvios, bet ir vizualiai patrauklios, atspindinčios šiuolaikinio gyvenimo dinamiką ir estetiką. Tai pasiekiama naudojant įvairias kompozicines technikas, eksperimentuojant su spalvomis, tekstūromis ir šriftų deriniais.



Tėvai skaito vaikams tas pasakas, kurias ir patys buvo girdėję vaikystėje, todėl klasikinės pasakos, tokios kaip „Raudonkepuraitė“, išlieka populiarios. Taip pat svarbu, kad knygos ugdytų vaikus, mokytų juos gero elgesio taisyklių, kaip knygelė, aprašanti 20 kasdienių situacijų ir parodanti tinkamą elgesį jose.



Nors pasaulyje yra daugybė puikių knygų vaikams, svarbu nepamiršti ir lietuvių autorių kūrinių. Naujų lietuviškų knygų vaikams atsiradimas džiugina, o klasika, tokia kaip poezija, visada išlieka aktuali.



Vaikiškų knygų pasaulis yra itin turtingas ir įvairus, siūlantis daugybę vertingų kūrinių tiek mažiesiems, tiek ir paaugliams. Iliustracijos vaidina svarbų vaidmenį, padedant vaikams susieti tekstą su vaizdu ir suprasti knygos turinį.

tags: #vaikisku #knygu #pavyzdziai

• Apie sauskelnes-kelnaites
• Edukaciniai žaidimai vaikams
• Kaip lavinti skaitymo įgūdžius ikimokyklinukams
• Kaip suprasti save
• Princas Harry ir Meghan Markle šeimos pagausėjimas