Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį.
Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. Jis padeda maisto medžiagoms patekti į ląsteles, pašalina toksinus, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda virškinimui ir atlieka daugybę kitų funkcijų. Vanduo sudaro 60-70 procentų žmogaus kūno masės. Vanduo nėštumo metu yra dar svarbesnis - vien sveikos mitybos ir vitaminų nepakanka. Besilaukiančioms moterims, rekomenduojama kasdien išgerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui. Jei organizmas nuolat nėra aprūpinamas šviežiu vandeniu, jis turi naudoti esamas atsargas, kad gyvybiškai svarbių funkcijų veikla nenutrūptų. Dar daugiau skysčių reikėtų, jei nėštumo metu atostogaujate karštoje klimato zonoje, kalnuose arba daug sportuojate. Neretai besilaukiančios moterys vengia gerti daug skysčių, nes bijo, kad vanduo užsilaikys organizme, lems tinimus. Jūsų kūnas, gaudamas per mažai skysčių, stengiasi apsisaugoti nuo dehidratacijos kaupdamas ir užlaikydamas organizme esančius skysčius. Jei pakankamai vandens išgeriate dienos metu, atsibudus naktį gerti specialiai skaičiuojant vandens normą tikrai nereikia.
Vandens svarba nėštumo metu niekam nekelia abejonių. Tai turi įtakos tiek nėščiosios, tiek kūdikio sveikatai. Nėštumo metu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 50-60 procentų. Tai užtikrina tinkamą besivystančio vaisiaus aprūpinimą maisto medžiagomis. Dėl fiziologinių pokyčių nėštumo metu moterys yra labiau linkusios sirgti šlapimo takų infekcijomis. Vaisiaus vandenys, arba amniotinis skystis, supantys vaisių gimdoje, 99 procentais sudaryti iš vandens. Nedidelis patinimas antroje nėštumo pusėje dėl padidėjusio kraujo tūrio yra normalu. Tačiau kartais tinimas gali labai apsunkinti nėščios moters kasdienybę. Strijos yra viena nemaloniausių kosmetinių problemų nėštumo metu. Jos susidaro sparčiai tempiantis odai. Norint jų išvengti svarbu palaikyti gerą odos elastingumą. Šalia kosmetinių priemonių strijų profilaktikai svarbu ir vartoti pakankamai vandens. Dėl padidėjusio progesterono kiekio nėštumo metu bei gimdos spaudimo į žarnyną, nėštumo metu vidurių užkietėjimas yra pakankamai dažna problema. Dehidratacija trečiajame nėštumo trimestre gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
18-oji Nėštumo Savaitė: Vaisiaus Vystymasis
18-ąją nėštumo savaitę vaisius jau yra maždaug 18 centimetrų ilgio ir vystosi vis greičiau. Dabar jis turi savo kasdienį ritmą ir miego įpročius. Jeigu laukiatės berniuko, lyties organų kontūrai tampa aiškesni, todėl ultragarsinio tyrimo metu juos lengviau pamatyti. Vaisiaus judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Atliekant ultragarsinį tyrimą 18-20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.
Mityba ir Vanduo Nėštumo Metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Rekomenduojama dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną.
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. Rekomenduojama per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Svarbiausias vaizdo įrašas nėščioms moterims
Fizinis Aktyvumas ir Kelionės
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Prieš individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Vaisiaus Vandenys ir Jų Kiekis
Vaisiaus vandenys, arba amniotinis skystis, supantys vaisių gimdoje, 99 procentais sudaryti iš vandens. Maždaug nuo 25 savaitės vaisiaus vandenų kiekis didėja po maždaug 50 mililitrų kas savaitę, ir 37 savaitę pasiekia maždaug 1 litrą, po to iš lėto mažėja iki gimdymo. Vaisiaus vandenys pradeda gamintis ketvirtą nėštumo savaitę. Nuo penktos savaitės gydytojas ginekologas echoskopo ekrane jau mato gemalinę pūslelę, kurią ir sudaro vaisiaus vandenys. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis jų nėra daug, nėštumas patvirtinamas tada, kai gemalinės pūslelės dydis, apžiūrint gimdą echoskopu, siekia vieną centimetrą. Nėštumo pradžioje vaisiaus vandenų yra vos vienas mililitras, o apie 32-34-ą savaitę jų būna jau nuo pusės iki pusantro litro. Gydytojai apžiūrėdami echoskopu besilaukiančią moterį pasižiūri, ar vaisiaus vandenų kiekis yra normalus, o matuoja juos nuo vidinės gimdos sienelės iki bet kurios judrios vaisiaus kūno dalies (rankytės, kojos, virkštelės). Pirmomis nėštumo savaitėmis vaisiaus vandenis gamina vandenmaišio danga, vėliau į šį procesą įsitraukia ir placenta, o nuo 21-os nėštumo savaitės didžiąją vandenų kiekį pagamina pats vaisius. Mažas, gimdoje gyvenantis kūdikis per parą nuryja iki 500 ml gemalinių vandenų, o juos išgėręs pasišlapina - taip didžiąją vaisiaus vandenų kiekį sudaro jo šlapimas. Vaisiaus šlapimo sudėtis yra kitokia, nei jau gimusio kūdikio.
Per daug vandenų:
- Kad vaisiaus vandenų per daug, galima įtarti ir iš nėščiosios savijautos - jai tampa sunkiau kvėpuoti, sutrinka virškinamojo trakto veikla, tinsta kojos, prasčiau juntami vaisiaus judesiai. Įtarimų kelia ir per didelis pilvas.
- Pirmiausia ieškoma priežasties, kodėl vaisiaus vandenys neatitinka normų.
- Per daug vandenų gali gamintis dėl vaisiaus kraujo konflikto, diabeto, įgimtos mažakraujystės. Jų per daug pasigaminti gali ir tada, jeigu pilvelyje gyvenantis kūdikiukas užsikrėtė kokia nors virusine liga, dėl nervų sistemos trūkumų, įvairių imuninių ligų. Pastebėta, kad polinkis į didelį vaisiaus vandenų kiekį gali būti ir paveldimas.
- Jeigu gydytojai neaptinka vaisiaus apsigimimų ar kokių nors sveikatos bėdų, tiesiog stebi nėščiąją; jeigu vaisius užsikrėtė virusine liga, skiria gydymą (kai vaisius pasveiksta, vandenų ir vėl būna tiek, kiek reikia).
- Jeigu dėl per daug vandenų išsivysto hemorojus, labai tinsta kojos, būsimoji mamytė negali valgyti, nes didžiulė gimda pakelia žarnyną ir maistas negali kokybiškai juo slinkti į skrandį. Kad nėščioji jaustųsi geriau, gydytojai dalį gali nuleisti (būna, net apie litrą).
Kai vandenų per mažai:
- Dažniau pastebimi kūdikio apsigimimai, kai vaisiaus vandenų per mažai.
- Kadangi didžiąją vandenų dalį sudaro vaisiaus šlapimas, mažas jų kiekis gali rodyti, kad kūdikis labai mažai šlapinasi, pavyzdžiui, dėl inkstų bėdų.
- Kita per mažo vandenų kiekio priežastis - placentos sutrikimai.
- Jeigu vaisiaus vandenų nepakanka, kūdikis negali įprastai judėti gimdoje ir dėl ribotų judesių sutrinka jo raida.
- Sveikas kūdikis daug juda gimdoje, judant vystosi jo raumenys, lietimo, čiulpimo refleksai, kūno koordinacija, bręsta nervų sistema. Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse vaikelis jaučiasi saugus ir patiria malonių pojūčių bei komfortą.
Oligohidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu vaisiaus vandenų yra per mažai. Polihidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu gimdoje susikaupia per daug vaisiaus vandenų.
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.
