Marokas - tai šalis, kurioje susipina senosios tradicijos ir modernus pasaulis, o tai ypač ryškiai atsispindi virtuvėje. Nors daugelis galvoja, kad Maroko virtuvė yra sudėtinga ir neįprasta, ji yra labai įvairi ir turtinga. Suprasti Maroko virtuvę padeda ir tai, kad ji istoriškai glaudžiai susijusi su kitomis pasaulio virtuvėmis, pavyzdžiui, Indijos, dėl senovinių prieskonių prekybos kelių.
Maroko virtuvė - tai lobis, perduodamas iš kartos į kartą, ypač iš motinos dukrai. Ši virtuvė yra labai plati, nes didelė šalis ir skirtingi regionai turi savo unikalius patiekalus. Pavyzdžiui, kuskuso gaminimo būdai ir rūšys labai skiriasi: nuo įprasto su aviena ir daržovėmis iki saldaus su razinomis ir karamelizuotais svogūnais, o kai kuriuose regionuose jis ruošiamas net su žarnokais, troškintomis kojomis ar galvomis, priklausomai nuo regiono ir šeimos pajamų.
Tadžinas - tai ne tik specialus molinis indas su kūgio formos dangčiu, bet ir patiekalas, troškinys. Net jei jis ruošiamas ne specifiškame inde, pavyzdžiui, orkaitėje kepta žuvis su bulvėmis, ji vis tiek gali būti vadinama tadžinu. Gaminant kuskusą, svarbiausia yra kantrybė ir kruopštumas: neužtenka užpilti kruopas vandeniu, jas reikia palaikyti ir ruošti tris kartus po 20 minučių, kad jos taptų lengvos, purios ir oringos. Tradiciškai patiekalai troškinami ilgai, kartais net perveriant.
Prieskonių Maroke yra begalė. Dažniausiai naudojami ciberžolė, tikrasis šafranas (ne dažiklis), cinamonas, kmynai, pipirai, paprika. Taip pat yra specifinių prieskonių tam tikriems regionams ir patiekalams. Europoje jau populiarus „Ras el hanout“ - tai prieskonių mišinys, kurį marokiečiai arba perka gatavą, arba patys susimaišo. Kiekviena šeima jį ruošia savaip.
Pusryčiai Maroke gali būti įvairūs: avienos lajuje kepti kiaušiniai, džiovintos mėsos gabaliukai (khlieh). Kaime kuskusą valgo net pusryčiams su alyvuogių aliejumi arba pašildytą piene. Marokietiški blyneliai msemen valgomi su medumi ar sviestu, keturkampiai, kepti krosnyje. Pusryčiai priklauso nuo to, ar sulaukiama svečių, ar valgoma tik šeima. Svarbu, kad patiekalas būtų šiltas.
Priešpiečiai paprastai būna apie 16-18 val., o pietūs - apie 22-23 val. vakare. Šis vėlyvas valgymas susijęs su šiltu oru ir laisvesniu gyvenimo ritmu. Maroke laikas tarsi sulėtėja, žmonės daugiau laiko praleidžia bendraudami, vaikštinėdami. Tarp valgymų mėgstama kramsnoti riešutus ar datules.
Šventės ir jų maistas
Aukojimo šventė „Aïd al Adha“ yra svarbi Maroko šventė, panaši į katalikų Velykas. Ji švenčiama prisimenant Abraomo pasiryžimą paaukoti savo sūnų. Per šią šventę būtina pirkti aviną, kurio mėsa dalijama skurdesniems. Avis yra privaloma kiekvienai šeimai, net jei joje tik du žmonės. Jei gyvena kelios šeimos kartu, skerdžiami keli avinai.
Avino kaina gali svyruoti nuo 300 iki 500 eurų. Jei šeima nevalgo avienos, gali būti skerdžiamas veršis, bet jo mėsa turi būti padalyta septyniems žmonėms. Šiais laikais kai kurie žmonės, ypač miestuose, aukoja pinigus organizacijoms, kurios perka mėsos vargšams, nes mėsos kasdien valgoma pakankamai.
Per šventinius pusryčius valgomi marinuotos ir grilyje keptos avies kepenys. Šventės dieną žmonės lankosi vieni pas kitus ir ragauja avienos patiekalų. Yra griežtos taisyklės, kurią dieną bus valgoma kuri avino dalis. Pavyzdžiui, jei šventė šeštadienį, penktadienį valgoma avino galva.
Per šventes taip pat populiarūs baklažanų ikrai, morkų salotos su aliejumi ir alyvuogėmis, grilintos paprikos, daug džiovintų ankštinių daržovių.
Maroko virtuvės adaptacija Europoje
Europiečiams patinka marokietiška virtuvė, jie dažnai patys bando gaminti ir prisitaiko prieskonius pagal savo skonį. Daugelis europiečių mielai įsigyja marokietišką tadžino indą.
Molinis tadžino indas reikalauja paruošimo: jį reikia ištepti aliejumi ir gerai kaitinti orkaitėje, tik tada galima statyti ant ugnies. Gaminant tadžine, pirmiausia kepinami svogūnai, tada jie maišomi su mėsa, vėliau pridedama daržovių piramidės forma, uždengiama ir troškinama valandą ar pusantros, kartais reikia įpilti vandens ir tikrinti, kad neprisviltų. Specialus tadžino indas patogus, nes per „kaminėlį“ matosi skysčio kiekis.
Tradiciniai Maroko patiekalai
- Tadžinas su vištiena, citrina ir alyvuogėmis: Šis patiekalas ypač mėgstamas vaikų, nes prie jo dažnai patiekiamos skrudintos bulvytės, taip derinamos dvi kultūros. Marokiečiams sūdytos citrinos yra tokios pat įprastos, kaip lietuviams - marinuoti agurkai.
- Morkų salotos su citrina ir kmynais: Paprastas, bet skanus patiekalas, ruošiamas iš virtų morkų, česnako, citrinos sulčių, aliejaus, kmynų ir alyvuogių.
- Kuskusas: Berberų kilmės patiekalas, kuris vis labiau populiarėja Europoje. Maroke kuskuso gamyba reikalauja daug laiko, kad jis išliktų birus. Dažnai gardinamas džiovintais vaisiais, riešutais, mėsos ar daržovių priedais.
- Harira: Tiršta ir soti sriuba, kurios pagrindiniai ingredientai yra aviena, avinžirniai, pomidorai, lęšiai ir prieskoniai. Gali būti ruošiama ir su vištiena ar jautiena.
- Zaalouk: Tradicinės marokietiškos salotos, kurios panašios į troškinį. Gaminamos iš baklažanų, pomidorų, česnakų, alyvuogių aliejaus ir prieskonių.
- Bisteya (Pastilla): Tradicinis šventinis patiekalas - paukštienos ir kvietinės tešlos pyragas, kuriame dera sūrūs ir saldūs skoniai. Įdaras gaminamas iš troškintos mėsos, kiaušinių padažo, smulkintų migdolų, cukraus, cinamono, sviesto ir apelsinų žiedų vandens. Pyragas barstomas cukraus pudra ir cinamonu.
- Sraigių sriuba: Neįprastas patiekalas, kur sraigės verdamos su prieskoniais ir valgamos smeigtuku.
- Gazelės ragai: Populiarūs sausainiai, gaminami iš miltų, kiaušinių, sviesto, druskos, migdolų, cukraus, cinamono ir apelsinų žievelės.
- Shebakia (Chebakia): Iš tešlos gaminami pyragaičiai, pagardinami sirupu ar medumi ir sezamo sėklomis.
Marokiečiai dienos neįsivaizduoja be mėtų arbatos, kuri geriama visą dieną. Arbata ruošiama specialiame rituale, verdama iš žaliosios arbatos, mėtų ir daug cukraus. Gėrimas iš aukštai į stiklinę padeda suformuoti putą.
Chermoula - padažas, dažniausiai naudojamas su žuvies patiekalais, gaminamas iš česnako, kalendros aliejaus, kmynų, citrinos sulčių, kartais su svogūnais, pipirais, citrinomis, čili pipirais, šafranu.
Maroko virtuvė yra neatsiejama nuo prieskonių, kurie suteikia patiekalams unikalų skonį ir aromatą. Tai šalis, kurioje maistas yra ne tik maistas, bet ir kultūros, tradicijų bei šeimos ryšių dalis.
Kelionė į Maroką (3). Unikali gamta: dykumos, kalnai, upės ir kriokliai. Triukšmingasis Marakešas
Kelionė į Maroką su vaikais yra įmanoma ir gali būti labai įdomi. Svarbu atkreipti dėmesį į klimato ypatumus, pasirūpinti patogumais ir saugumu. Maroko virtuvė, nors ir turtinga, dažnai pritaikoma vaikų skoniui, pavyzdžiui, patiekiant kuskusą su bulvytėmis.
tags: #vaikiskas #maitinimas #mar
