Menu Close

Naujienos

Ką daryti, jei vaikas susitrenkė galvą

Net ir nedidelis vaiko galvos sutrenkimas gali sukelti nerimą, o rimtesnių pažeidimų simptomai iš pradžių būna vos pastebimi. Svarbu žinoti, į ką pirmiausia reikia atkreipti dėmesį.

Tikriausiai nėra metų dienos, kai į priėmimo skyrių neatvyktų vaikas su galvos sumušimu ar žaizda, todėl ši tema ypač aktuali visiems tėvams ir pabandysiu apžvelgti svarbiausius aspektus bei pasidalinti rekomendacijomis, kaip to būtų galima išvengti. Pacientai, patyrę galvos traumas, sudaro beveik penktadalį visų traumatologo konsultuotų pacientų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.

Galvos traumą patyrusį vaiką kurį laiką gali varginti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, regėjimo bei koordinacijos sutrikimas, traukuliai, nemiga, nuovargis. Vaikas gali būti neramus ir dirglus, gali sulėtėti mąstymas, sutrikti atmintis.

Priėmimo skyriuje tenka stebėti įvairaus amžiaus vaikų, kurie kreipiasi dėl galvos traumų. Kūdikiai susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos, kiek vyresni krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau įvairių nuo baldų namuose. Darželinukai traumuojasi šokinėdami ant batutų ar krisdami nuo paspirtukų, mokyklinukai ir paaugliai įvairaus sporto metu, važinėjant dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, riedžiais ir elektriniais paspirtukais. Retai, tačiau atvyksta iš eismo įvykių ar po smurto. Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio, o vyresni vaikai (1-2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami.

Anot jo, dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiamasi dėl kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus, ar vyresnių nei 16 metų. Amžiaus vidurkis - 7 metai.

vaikas susitrenkęs galvą

Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu, tačiau šalia gali būti visa puokštė įvairių simptomų: pykinimas, vėmimas, vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma, sąmonės praradimas, jautrumas garsams ar šviesai, mieguistumas, vangumas, keistas elgesys, pusiausvyros sutrikimas, dvejinimasis akyse, nerišli kalba ir t.t. Visada labai svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir aplinkybes, nuo kokio aukščio krito, ant kokio pagrindo, kaip viskas įvyko ir kokia paciento būklė po traumos. Susidaužus galvomis darželyje mažai tikėtina, kad atsiras smegenų sukrėtimo simptomatika, tačiau tai labai tikėtina iškritus pro antro aukšto langą ant kieto pagrindo.

Pirmoji pagalba ir stebėjimas

Pirmoji pagalba susitrenkus susideda iš sutrenktos vietos šaldymo, nuskausminamųjų (Paratemolio ir Ibuprofeno). Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, planšete ar telefonu, skaityti.

Būtina prisiminti, kad yra normalu, jog po traumos vaikas išvemia vieną kartą, tačiau jeigu pykinimas tęsiasi, vėmimas kartojasi, tuomet reiktų atvykti į gydytojo apžiūrai. Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos, nes jeigu vaikas nebuvo praradęs sąmonės, nėra kitų simptomų, tuomet natūralu, kad vaikas nori pailsėti po traumos sukelto streso, tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos.

Jeigu vaikas susitrenkė galvą, bet niekuo nesiskundžia ir vėl žaidžia, veikiausiai jis nepatyrė rimtos traumos. Galvoje pasirodęs kraujas - dar nėra rimtos traumos požymis. Galvos odos kraujotaka intensyvi. Todėl net nedidelės įpjovos sukelia gausų kraujavimą. Sustabdykite kraujavimą, išvalykite ir apžiūrėkite žaizdą. (Įpjovos, įbrėžimai, mėlynės). Tai lengvas smegenų audinio sumušimas.

Net ir silpnai susitrenkus galvą dažnai vaikams būna silpni smegenų sukrėtimai. Vaikas išbąla, gali skųstis galvos skausmu ir būti labai mieguistas. Jeigu vaiko būklė normalizuojasi per artimiausias 2-3 valandas, neprireikia jokio gydymo - pakanka poilsio. Net ir po nedidelio galvos sutrenkimo gali atsirasti nemažų mėlynių ir paburkimų, kurie praeina per 1-2 dienas.

Jeigu įtariate stipresnį smegenų sukrėtimą, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Kada būtina kreiptis į gydytoją:

  • Jei galvos traumą patyrė jaunesnis nei 6 mėn. kūdikis.
  • Jei vaikas po patirtos galvos traumos prarado sąmonę, nedelsdami skambinkite 112.
  • Jei pastebėjote: sąmonės praradimą (nors ir trumpalaikį), daugkartinį vėmimą, traukulius, stiprius ir vis stiprėjančius galvos skausmus ir svaigimą, pasikeitusį vaiko elgesį (mieguistumą, padidintą dirglumą), eisenos pokyčius, sutrikusią koordinaciją, nereguliarų kvėpavimą, sutrikusią kalbą ir/arba matymą, šlapimo ar išmatų nelaikymą, nepaliaujamą verkimą, skystį ar kraują, bėgantį iš ausų, burnos ar nosies, nelygius vyzdžius.
  • Taip pat skubios pagalbos reikia, jei matoma didelė galvos žaizda ar lūžis; žaizda, užspausta tvarsčiu, nenustoja kraujuoti 10 min.; vaikas nukrito iš didesnio kaip 1,5 m aukščio.

schemą kaip suteikti pirmąją pagalbą vaikui susitrenkus galvą

Jei galvą susimušęs vaikas nėra kūdikis, jei po sutrenkimo jis žvalus, neprarado sąmonės, o jo elgesys - nepakitęs, pirmiausia nuraminkite jį. Tuomet laikykite šaltą kompresą prie sumuštos vietos 20 min. Jei naudojate ledą, susukite jį į audinį. Stebėkite artimiausias 24 val., ir, jeigu pastebite aukščiau išvardintus simptomus, nedelsiant skambinkite gydytojui.

Jei galvoje - žaizda: Jei žaizda kraujuoja, nuplaukite sužeistą vietą su muilu ir užspauskite steriliu tvarsčiu. Kraujavimas turi sustoti per 10 min., jei nenustoja, žaizdą reikia siūti. Jei įtariate kaukolės lūžį - žaizdos srityje stipriai nespauskite. Nesistenkite žaizdos valyti, tai gali tik padidinti kraujavimą ir sukelti papildomų sužalojimų. Netraukite iš žaizdos jokių kyšančių daiktų.

Jei vaikas nesąmoningas: Nejudinkite jo, nes gali būti sužeistos kaklo ar nugaros smegenys. Kvieskite pagalbą ar paprašykite, kad ją iškviestų aplinkiniai. Jei nekvėpuoja, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Jei vemia, pasukite vaiką šonu, bet stenkitės laikyti jo galvą ir kaklą tiesiai, kad apsaugotumėte nuo nugaros smegenų pažeidimo.

Kartais ir gydytojui neaišku, ar vaikui yra smegenų pažeidimas, nes ne visi rimti sužalojimai lydimi sąmonės netekimo ar vėmimo. Todėl kartais pasirenkama stebėjimo taktika ir vaikas stebimas 4-6 val. Dažniausia tai daroma ligoninėje, nors kartais vaikas gali būti išleidžiamas namo. Jei vaikas po traumos praėjus 12 val. jaučiasi gerai, rizika, jog jam sužalotos smegenys, maža. Jei gydytojas jus išleido namo, kreipkitės pakartotinai, jei: praėjus 4-6 val. vaikas vemia; atsiranda stiprūs galvos skausmai; didėja mieguistumas; vaikas keistas ir sutrikęs; jam sunku kalbėti, vaikščioti ar matyti; sustingsta sprandas; nusilpsta ar tampa nejautri bet kuri kūno dalis. Jei šių simptomų neatsiranda, kita gydytojo apžiūra ar konsultacija telefonu rekomenduojama po 24 valandų.

Vienas dažniausiai atliekamų tyrimų patyrus galvos traumą - kompiuterinė tomografija. Tai neinvazinis radiologinis tyrimas, suteikiantis objektyvų smegenų ir kaukolės būklės vaizdą. Jis gali parodyti, ar nepažeistos bei kaip sunkiai pažeistos smegenys, taip pat padeda aptikti ir minimalius sužalojimus, kurių net nereikia gydyti.

Aurimas Rabačius - kaip pagyti po sunkios galvos traumos kaip apgauti sistemą.

Kaip išvengti galvos traumų?

Norint išvengti galvos traumų, privalu imtis prevencinių priemonių: dėvėti šalmus, užsiimant kontaktiniu sportu ar važinėjant dviračiu, važiuojant automobiliu visada segėti saugos diržus. Svarbiausia - vadovautis sveiku protu ir įvertinti situaciją iš anksto tam, kad be reikalo nerizikuotum savo sveikata.

Įsitikinkite, kad namai saugūs vaikui - nepalikite naujagimio be priežiūros tokioje vietoje, kur jis gali nukristi. Pritvirtinkite apsaugines tvoreles prie laiptų kraštų, nepalikite atidarytų langų bei durų.

Jei vaikas važinėja dviračiu, riedučiais, riedlente ar slidinėja, būtinai uždėkite tinkamo dydžio šalmą. Šalmas sumažina smegenų sutrenkimo riziką 85 proc.! Nevežkite dviračiu jaunesnių nei 1 m. vaikų. Nerekomenduojama vežti ir vyresnių kaip 4 m., nes dėl didelio svorio dviratis gali tapti nestabilus.

Vežami automobiliuose vaikai turi sėdėti specialiose kėdutėse. Jos reikalingos tol, kol vaikui įprastas saugos diržas užsijuos per pečius (paprastai vaikui pasiekus 142 cm ūgį), o ne per veidą ar kaklą. Negalima vežti naujagimių ir vaikų iki 12 m. ant priekinės mašinos sėdynės.

Svarbu vaikus mokyti taisyklingai pereiti gatvę. Vaikas, eidamas per gatvę, turi laikytis suaugusiajam už rankos. Vyresnis vaikas turi būti išmokytas pažiūrėti į kairę, į dešinę ir vėl į kairę prieš kirsdamas gatvę, bei sekti sukančias mašinas.

Važinėtis dviračiu, riedučiais arba riedlente vaikas turi su specialiu šalmu.

vaikai su šalmais ant dviračių ir riedlenčių

Žiemą, kai keliai ir šaligatviai yra slidūs, svarbu pasirūpinti batais storu, grublėtu padu, žemu pakulniu ir ilgu aulu tam, kad čiurnos padėtis būtų stabilizuota.

Nė vienas nėra apsaugotas nuo traumos, todėl reikėtų žinoti, ką daryti jai įvykus. Laimė, dauguma vaikų patiria išorinius (paviršinius) galvos sužalojimus, kurie nėra pavojingi. Vidiniai sužalojimai (kaukolės lūžiai, smegenų pažeidimai) gali turėti skaudesnių pasekmių ar net būti pavojingi gyvybei.

Smegenys yra atsakingos už sėkmingą kūno funkcionavimą, pažeidus atitinkamus centrus, galima prarasti ar stipriai pažeisti regą, klausą, pusiausvyrą, kognityvines funkcijas: atmintį, dėmesio sutelkimą, samprotavimą, problemų sprendimą. Stipresni galvos pažeidimai gali būti ir mirtini.

Tarp blogiausių scenarijų yra hematoma - tai kraujo susitelkimas ar krešėjimas už kraujagyslės sienelės. Krešėjimas smegenyse didina spaudimą, kas gali sukelti sąmonės praradimą ar smegenų pažeidimą. Taip pat gali grėsti nesustabdomas kraujavimas smegenyse - jis gali būti smegenų išorėje, kas sukelia galvos skausmus ir vėmimą, arba iš smegenų audinio, kas priklausomai nuo kraujo kiekio gali didinti slėgį smegenyse ir sukelti pažeidimus. Kita galima pasekmė patyrus galvos traumą yra smegenų sukrėtimas - kai smūgis yra pakankamai stiprus į smegenis. Kita pavojinga būklė yra edema - kai patinsta smegenys. Dar viena kritinė būklė - kaukolės, kuri sudaryta iš 22 kaulų, lūžiai. Šiuo atveju kyla didžiulė smegenų pažeidimo rizika. Tuo tarpu difuzinis aksonų pažeidimas (sunkus trauminis smegenų sužalojimas) yra smegenų pažeidimas, nesukeliantis kraujavimo, bet tiesiogiai pažeidžiantis smegenų ląsteles, dėl ko smegenys negali veikti.

Daugelis vaikų neužauga nepatyrę mažesnių ar didesnių galvos traumų. Nors šios traumos sukelia nemažą nerimą tėvams, svarbu žinoti, kad daugelis jų yra lengvos ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Tačiau vis tik reikia elgtis apdairiai.

tags: #vaikas #susitrenke #galva