Nevalingas naktinis šlapinimasis į lovą, dar kitaip vadinamas naktine enureze, yra dažna vaikučių bėda. Ji dažniau kamuoja berniukus. „Įvairių šalių duomenimis, net 15 proc. penkiamečių-šešiamečių turi šį rūpestį. Tai nėra rimta liga, veikiau vėluoja vaiko branda ir įgūdžiai. Vaikui augant kartais tai praeina savaime, tačiau gali būti, kad naktinis šlapimo nelaikymas yra rimtų inkstų ar šlapimo takų ligų požymis. Taip pat ši bėda gali byloti apie cukrinį diabetą, kai pradėjęs daugiau gerti vaikas ima šlapintis į lovą“, - sako prof. Augustina Jankauskienė.
Naktinė enurezė - dažna vaikų problema. Į gydytojus rekomenduojama kreiptis, kai nuolat naktimis šlapinasi vyresnis negu 5 m. vaikas.
Nuo penkerių metų šlapimo nelaikymas jau laikomas sutrikimu ir vadinamas enureze. Į kelnaites vaikas gali šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Atitinkamai enurezė vadinama dienine arba naktine. Taip pat enurezė gali būti pirminė ir antrinė.
Pirminė enurezė - kuomet vaikas nuo gimimo be ilgesnės pertraukos šlapinasi naktimis į lovą ir sulaukęs penkerių toliau šlapinasi. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai. Nuo pirminės enurezės kenčia apie 15-20 %.
Antrinė enurezė nustatoma tada, kai vaikas jau kurį laiką (mažiausiai 6 mėnesius) gebėjo kontroliuoti šlapinimąsi, tačiau po kurio laiko vėl pradeda tai daryti. Antrinė enurezė diagnozuojama daug rečiau ir jos priežastys išties psichologinės: pradėta lankyti mokykla, darželis, įtampa dėl tėvų skyrybų, patirta prievarta, didelis išgąstis ir pan. Šiuo atveju gali padėti psichologai ir psichoterapeutai.
Vaikystėje šlapinosi tėtis
Septynmečiui Jokūbui mama papasakojo, kad vaikystėje gana ilgai šlapioje lovoje pabusdavo ir jo tėtis. Iš tiesų tai paveldima. Jei vienas tėvų šlapinosi vaikystėje, tikimybė, kad taip nutiks vaikui, yra 45 proc. Jei ir tėtis, ir mama (arba jų abiejų giminėse) turėjo šią bėdelę, tikimybė padidėja net iki 80 proc. Kitaip sakant, 3 iš 4 jų vaikų šlapinsis naktį.
Kada kreiptis į medikus?
Pasak gydytojos, į medikus verta kreiptis tada, kai į lovą šlapinasi vyresnis negu penkerių metų vaikas. Jeigu šlapią lovytę radote tik kartą, nerimauti neverta: greičiausiai vaikas tądien buvo pavargęs ar prieš atsiguldamas išgėrė daugiau negu įprastai skysčių. Problema yra tada, kai vaikas šlapinasi po kelis kartus per savaitę ar kasdien - ir tai nuolat kartojasi.
„Tėvai kartais nedrįsta kreiptis į gydytojus, nes tai atrodo ne taip svarbu ir „garbinga“, kaip, pavyzdžiui, širdies skausmas. Vaiką prižiūrintis šeimos ar vaikų ligų gydytojas irgi dažnai neskiria dėmesio šiai problemai. O vaikui augant ir jo negydant bėda tampa rimtesnė ir vis sunkiau pagydoma“, - apgailestauja pašnekovė. Be to, metams bėgant tai tampa didelė visos šeimos problema: tėvams rūpesčių ir išlaidų kelia kasdien skalbti patalus, vargina nemalonus šlapimo kvapas, o vaikai bijo važiuoti į stovyklas, nakvoti pas draugus ir ilgainiui gali net imti vengti bendraamžių.
Nors apie šį sutrikimą kalbama nedaug, jis pasitaiko kur kas dažniau nei gali atrodyti. Skaičiuojama, kad į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4-5 metų amžiaus vaikų.
Kuo vaikas mažesnis, tuo dažniau jis šlapinasi nevalingai: retai kuriam 2-3 m. Dauguma specialistų sutaria, kad 5 m. turėtų būti „atskaitos taškas“, t.y. jei 5 m. vaikui tai vis dar problema, reikėtų kreiptis į specialistus.
Naktį arba dieną į kelnaites pasišlapina 82 procentai dviejų metukų, 49 procentai - 3 metukų, 26 procentai - 4 metukų vaikų. Nors sulaukę 4 metukų jau 74 procentai vaikų išlieka sausi, tačiau vis tiek šis skaičius yra pakankamai didelis. Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15-20 procentų vaikų. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 procentų vaikų.
Pirminė ir antrinė enurezė
Daugeliui tėvų naktinis šlapinimasis asocijuojasi su įtampą patiriančiu vaiku, kurį, pavyzdžiui, išgąsdino šuo arba tėvai skiriasi. Netiesa! Naktinė enurezė yra skirstoma į pirminę ir antrinę.
Pirminė - tokia, kai nuo gimimo nėra buvę 6 mėn., kad vaikas išbūtų naktį sausas. Antrinė - kai puikiai išmiegodavęs naktimis sausas, vaikas staiga nei iš šio, nei iš to ima šlapintis į lovą.
Prof. A.Jankauskienė sako, kad labai svarbu tėvams ir vaikams tai žinoti: „Paaiškinus, kad vaikas nėra vienintelis, turintis tokią problemą, palengvėja visiems. Naktinio šlapinimosi gydymo sėkmė labai priklauso nuo visų: kompetentingo gydytojo, vaiko ligos istoriją žinančių tėvų ir vaiko noro. Neigiamai nusiteikę vaikai apsunkina gydymą, todėl jų pastangos irgi svarbu.“
Nėra protinga nuovokiam, susirūpinusiam 3 ar 4 metukų vaikui sakyti, kad į pasišlapinimą nereikia kreipti dėmesio, jis kada nors šią problemą išaugs ir kada nors atsibus sausas. Tėvai turi žinoti, kad dėl enurezės dažnai atsiranda žemas savęs vertinimas, vaikas pradeda nenoriai bendrauti su kitais vaikais, atsiskiria nuo grupės, jaučia nuolatinį stresą, baimę apsišlapinti kitiems matant.
Kas gydo naktinį šlapimo nelaikymą?
Vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė užsienio seminaruose ne kartą girdėjo mintį: „Vaikų naktinį šlapimo nelaikymą turi gydyti tas, kas šią problemą išmano ir nori gydyti.“ Kitaip sakant, sunku pasakyti, kas - vaikų inkstų ligų gydytojas, o gal užteks ir patyrusio šeimos ar vaikų ligų gydytojo? Viskas priklauso nuo konkretaus atvejo. Pirmiausia tėvai turi kreiptis į vaiką prižiūrintį mediką. Šis, jei reikės, siųs aukštesnio lygio specialistui.
Kokie tyrimai skiriami tokiam vaikui?
Pirmiausia įprastas šlapimo tyrimas, kruopšti fizinė vaiko apžiūra ir labai gerai surinkta anamnezė (vaiko vystymosi ir gyvenimo istorija). Naktiniam šlapinimuisi įtakos gali turėti padidėję adenoidai, įgimti stuburo slankstelių pažeidimai. Jeigu vaikas yra per mažo ūgio ar svorio, reikėtų pagalvoti apie daugiau priežasčių.
Kartais gali būti skiriami urodinaminiai šlapimo tyrimai, kai įvedus kateterį elektrodais fiksuojama, kaip vyksta visas šlapinimosi procesas. Dažnai žmonės tikisi greito efekto - pasidarys daug tyrimų ir viskas paaiškės. Deja. Jei vaikas šlapinasi naktimis, geriausia yra išsamus pokalbis. Tėvai turi papasakoti visas smulkmenas, būtinai pasakyti, kaip vaikas jau buvo gydytas.
Prieš nustatant enurezę, būtina vaiką ištirti, ar jis neserga jokia liga. Šlapimo nelaikymas dėl šlapimo takų infekcijos, stuburo smegenų patologijos, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, cukrinio ir necukrinio diabeto, epilepsijos ar miego sutrikimų dažniausiai pasitaiko antrinės enurezės atveju.
Šlapinimosi dienynas
Jokūbas ir jo tėveliai neseniai iš gydytojo gavo šlapinimosi dienyną, kurį kasdien kruopščiai pildo. Pasak pašnekovės, jis teikia išties daug informacijos. „Siūlome dienyną vesti savaitgalį, kai visi namie, vaikas nelanko darželio ar mokyklos. Jį pildyti būtina bent dvi dienas, o gerai būtų ir savaitę. Dienyne pažymima, kiek ir kada vaikas gėrė; kada ir po kiek šlapinosi; ar jam skaudėjo šlapinantis; ar kelnės sušlapo naktį ir pan. Atnešus užpildytą dienyną, dažnai paaiškėja, kad vaikai skysčių geria mažai (o tai klaida) arba skysčiai geriami netolygiai: darželyje ar mokykloje jų gaunama nedaug, daugiausia išgeriamas vakare. Iš dienyno galima spręsti apie vaiko šlapimo pūslės tūrį. Jeigu išgėrus 100 ml šlapimo pūslė jau būna pilna, vadinasi, tai jau problema - per mažas šlapimo pūslės tūris. Maždaug 4-5 m. vaikas turėtų per dieną šlapintis 6-7 kartus. Gali šiek tiek svyruoti, bet ne rečiau kaip 4 ir ne dažniau kaip 8 kartus per parą.“
Šlapimo pūslės treniravimas. Dienos metu galima skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti prieš einant į tualetą.
Šlapinimosi kalendorius. Patariama žymėti, kurios naktys buvo „sausos“, o kurios - ne. Toks kalendorius padeda gydytojams geriau suprasti situaciją, o vaikui ir tėvams - stebėti pažangą.
Gydymo būdai
Besišlapinančiam į lovą vaikui gydytojas gali skirti gydymą vaistais. Jų yra keletas rūšių - vieni kompensuojami, kiti - ne. Kitas būdas - elektriniai žadintojai. Tai tokie prietaisai, kurie reaguoja į drėgmę. Pradėjęs naktį šlapintis vaikas pažadinamas. Ilgainiui jis išmoksta pabusti anksčiau - tada, kai prisipildo pūslė.
Ar efektyvūs alternatyvūs gydymo būdai, tarkim, akupunktūra ar kiti, moksliškai nėra įrodyta. Gydytoja A.Jankauskienė įspėja, kad gydant naktinį vaikų šlapinimąsi greito rezultato tikėtis neverta. Tai kelių mėnesių darbas ir vieno universalaus gydymo būdo visiems nėra. Kartais tenka derinti kelis vaistus ir būdus. Svarbu, kad tėvai kruopščiai ir nuosekliai laikytųsi medikų rekomendacijų, nenustotų vaiko gydę, nors ja, atrodytų, nepagerėjo. Pasaulio medicinos praktika rodo, kad esama specialistų, apmokančių vaikus šlapinimosi įgūdžių - uroterapeutų.
Visiškai normalu, kad nevalingai tiek dieną, tiek naktį į kelnytes vis dar pasišlapina 2-3 metų vaikai. Tačiau tėvai sunerimti turėtų, jei ši problema nepraeina 5 m.
Dieninė: vaikai nevalingai šlapinasi dienos metu. Dažniau ši patologija pasitaiko mergaitėms. Nedidelis šlapimo kiekis išteka sportuojant, kosint ar juokiantis.
Viena iš dieninės enurezės formų yra „juoko“ enurezė (lot. enuresis risoria). Ji pasireiškia tuo, kad vaikas šiek tiek pasišlapina ar pilnai pasišlapina, kai stipriai juokiasi, kosti. Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi ir brendimu.
Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas yra paveldimas ir genetika -viena iš pagrindinių vaiko pirminės enurezės išsivystymo priežasčių. Vaikams, kurių nė vienas iš tėvų nesišlapino į lovą, tikimybė susirgti šia liga yra apie 15 procentų. Jeigu vienas iš tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė padidėja iki 44 procentų. Tuo tarpu jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą - yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė.
Skysčių ribojimas vakare. Likus maždaug 2 val. iki miego, nereikėtų duoti vaikui gerti daug skysčių (jei labai nori, duoti šiek tiek vandens, bet jokiu būdu ne kofeino turinčių gėrimų).
Užtikrinti vaiko ramybę, nes naktinis šlapimo nelaikymas gali atsirasti ar pablogėti dėl išgyvenamo streso.
Skaidraus darbo užmokesčio direktyva: koks reglamentavimas siūlomas Lietuvoje?
Tėvams svarbu žinoti, kad mažylio dieninis ar naktinis šlapinimasis laikomas natūraliu iki jam sukanka 3 ar 4 metukai. Todėl jeigu 2 metukų vaikas pasišlapina, nėra rimto pagrindo jaudintis. Įvairių tyrimų duomenimis, nevalingas vaiko šlapinimasis tėvams turėtų pradėti kelti nerimą, kai vaikui sueina penkeri.
Kaip dažnai vaikas turi pasišlapinti į kelnes, kad tai jau būtų laikoma problema? Ar kartas per mėnesį - jau enurezė? Mediciniškai enurezė nustatoma vaikui sulaukus penkerių. Yra skirtingų nuomonių dėl šlapinimosi dažnumo. Kai kurie specialistai akcentuoja, kad nustatant enurezę vaikas turi šlapintis į kelnaites bent vieną kartą per mėnesį, kiti - bent du kartus per mėnesį. Tačiau, dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas pačiam vaikui gali tapti psichologine problema net nuo vienkartinio pasišlapinimo.
Vaikai bręsta individualiai - keturmečio psichologinis amžius gali būti didesnis nei penkiamečio, trijų metukų vaiko psichologinis amžius gali būti didesnis už keturių metukų ir pan.
Psichologinės pasekmės vaiko savigarbai ir pasitikėjimui tikrai gali būti didelės, todėl ne visada reikia laukti ir tikėtis, kad problemą vaikas „išaugs“.
Statistika rodo, kad daugelis vaikų problemą išauga, tačiau ne visi arba išauga vėlesniame amžiuje.
Svarbiausia - neignoruoti problemos. Pirmiausiai atliekami medicininiai tyrimai, kad būtų nustatyta konkreti enurezės priežastis. Būtent ją ir reikia šalinti. Gydymas gali būti įvairus - nuo medikamentinio ar psichoterapijos iki specialių refleksą formuojančių treniruočių.
Vaikui palengvėja, kai sužino, kad čia nėra jo kaltės, o už tai atsakingi organizmo ypatumai.
Nors gali atrodyti, kad vaikas dar negali suprasti, ką Jūs kalbate apie šeimos finansus, tačiau juo labiau tai gali gąsdinti, o kai vaikai nesupranta ir išsigąsta - jie dažnai prisigalvoja visko daugiau ir blogiau, nei yra iš tikrųjų.
Tėvams svarbu žinoti, kad naktinis šlapinimasis vyksta nevalingai ir čia nėra vaiko kaltės. Klaidinga galvoti ar sakyti, kad šie vaikai yra tinginiai, kurie dėl tingėjimo nenueina į tualetą. Tai ne tik klaidinga, bet ir labai destruktyviai veikia vaiką, nes jis pradeda kaltinti save.
Vaikų baudimas, gąsdinimai, nuolatiniai pykčiai tik dar labiau sutrikdo vaiką ir neleidžia jam pasveikti. Priešingai - vaikas šeimoje turi jaustis saugus ir mylimas.
Pirmuoju atveju tėvams patariama tiesiog nustoti dėti sauskelnes ir leisti vaikui pajusti diskomfortą.
Pirmas svarbus žingsnis, kaip jau minėjome, suteikti vaikučiui paramą, parodyti supratimą ir paaiškinti, kad šlapinimasis į kelnaites yra laikinas sutrikimas ir šį sutrikimą turi daug vaikų. Jokiu būdu vaiko nebarti ir nebausti. Tai padės sumažinti emocines problemas ir pagerins vaiko vidinę savijautą. Svarbu tą akcentuoti, kadangi šlapinimosi sutrikimas paprastai išsisprendžia su laiku, tačiau su tuo susijusios emocinės problemos gali likti ir tęstis ilgą laiką.
