Vaikų košmarai: kaip atpažinti, suprasti priežastis ir efektyviai padėti savo vaikui

Sapnai - neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Net ir suaugęs žmogus, susapnavęs košmarą, kurį laiką negali jo pamiršti, apima neigiamos emocijos, kartais ir kitą dieną bijoma užmigti. Jeigu slogūs sapnai vargina vaikus, kyla kur kas rimtesnis pavojus, nes jų asmenybė ir psichika dar nėra visiškai susiformavusios.

Anot psichologų, vaikystėje kamuojantys košmarai gali lemti nepasitikėjimą savimi, nerimastingumą, teigiamų emocijų slopinimą, beviltiškumo jausmą. Visos sapnuose patiriamos neigiamos emocijos ir baimės labai lengvai persikelia į realybę ir trukdo gyventi. Todėl tėvams patartina nenumoti ranka į slogius atžalų sapnus ir juos gerai išanalizuoti.

Mokslininkai kasdien padaro stulbinančių atradimų, sužino neįtikėtinų dalykų. Net keista, kad ligi šiol neatrasta metodikos, kaip nustatyti, ką sapnuoja kūdikiai - ir viskas dėl tokios elementarios priežasties, kad... su jais dar nepavyksta susikalbėti. Nei ženklais, nei žodžiais. Net jei su metinuku jau šį bei tą ir galima susitarti, tai sulaukti atsakymo į klausimą, ką jis regėjo sapne, tikrai jokių vilčių. Tuo tarpu kad košmarus sapnuoja 1-2 m. vaikai - jau neabejojama.

Žinoma, tokio amžiaus mažyliai prabunda naktimis ir dėl kitų priežasčių: kai kurie pripratę būti migdomi, ir staiga nubudę nebemoka patys užmigti, taigi verksmu gali kviestis pagalbos. Kiti nubunda ir pravirksta todėl, kad nesveikuoja arba nepatogiai guli. Tačiau jei paprastai gerai naktį miegantis vaikas staiga pabunda, ima verkti, atrodo išsigandęs ir sunkiai leidžiasi vėl paguldomas - galima beveik neabejoti, jis susapnavo košmarą. Paprastai tai įvyksta antroje nakties pusėje, kada dažniausiai pradeda lankyti sapnai. Na, o vyresni, kalbėti pramokę vaikai dažniausiai jau ir patys pasako, jog susapnavo blogą sapną, ar net papasakoja, ką būtent sapnavo ir ko išsigando.

Vaikų košmarai - miego sutrikimai, kai sapnuojami baisūs sapnai. Juos dažnai patiria net 80 proc. 4-12 metų vaikų. Jie pažadina vaiką dažniausiai antroje nakties pusėje. Tuomet vaiko sapnai aktyviausi. Nakties košmarų priežastis gali būti stresas, sunkumai darželyje, mokykloje arba namuose. Tai normalus dalykas ir dažniausiai nebyloja apie emocinius sutrikimus. Nakties košmarai - tai tik blogi sapnai. Tik atsibudęs vaikas atsimins tokį sapną, bet greitai pamirš jo detales. Jeigu susapnavęs blogą sapną vaikas nenubunda, ryte sapnas paliks tik sunkius neaiškius prisiminimus. Paprastai nieko daugiau nereikia kaip nuraminti vaiką.

Iš kur ateina pabaisos?

Košmarai į sapnų karalystę paprastai ateina iš vaiko dienos ir vakaro veiklos. Mums, suaugusiesiems, devyngalvis slibinas galbūt atrodo net juokingas, o lakios vaizduotės mažylį jis gali priversti net dantimis kalenti iš baimės. O gal jūsų vaikas prisižiūrėjo jį gąsdinančių vaizdų per televizorių? 1-2 metų vaikui kirminas iš kriauklės šveitiklio reklamos gali įvaryti daugiau baimės, nei kieme be pavadėlio lakstantis kaimyno rotveileris.

Dvimetinuko košmarą taip pat gali išprovokuoti prieš miegą patiriamas stresas. Šio amžiaus vaikai ypač domisi aplinkiniu pasauliu ir miegoti dažnai eina nenoriai. Be to, kaip tik šiame amžiuje juos ima kamuoti atsiskyrimo nuo tėvų baimė, tad neretai pats guldymas miegoti jiems jau sukelia stresą, galintį persiduoti ir sapnams.

2-4 metų vaikai košmarus sapnuoja kiek dažniau, mat kaip tik dabar užgimsta pagrindinės vaiko baimės ir ypač sparčiai vystosi vaizduotė. Tokio amžiaus mažyliams stresą gali sukelti ir jų "statuso" pasikeitimas: higienos ugdymas nebe ant naktinio puoduko, o tualete, perkėlimas iš kūdikio lovelės į didesnę lovą ar net ir į atskirą kambarį, adaptacija darželyje.

Vyresniems, 5-8 m. vaikams, kaip teigia specialistai, viena pagrindinių košmarų priežasčių - kasdienį gyvenimą supurtęs stresas: susipyko su draugu, nepasisekė atlikti trokštamo darbelio. Ypač daug baimės gali sukelti ūmi akistata su žiauria realybe: pažįstamo ar artimo žmogaus mirtis, nelaimingi atsitikimai. Vyresni nei 5 m. vaikai itin skaudžiai gali išgyventi ir televizijos žinių, publicistinių laidų reportažuose rodomas katastrofas, nelaimes, žinias apie žuvusius vaikus (tada staiga nustoja galioti įprastas tėvų paaiškinimas, esą miršta tik seni ar labai sunkiai sergantys žmonės).

Beje, specialistų teigimu, kartkartėmis pasitaikantys naktiniai košmarai gali būti ir tiesiog natūralia įtampos iškrova, jei vaiko gyvenime nutiko kas nors blogo ir jis dieną nesugeba išlieti susikaupusių emocijų. Mirė ar sunkiai susirgo kas nors iš artimųjų, vienas iš tėvų neteko darbo, tėvai skiriasi.

Anot psichologų, jeigu vaikas dažnai sapnuoja baisius personažus (vilkus, slibinus, raganas, griaučius, monstrus ir t. t.), vadinasi, jo dvasinė pusiausvyra pažeista. Pagal tai, kas vyksta sapne, galima nustatyti realią problemą. Jeigu atžala sapnuoja, kad nuolat pavirsta kažkuo kitu, tai gali rodyti baimę būti savimi arba neįsisąmonintą baimę prarasti savąjį „aš“. Dažniausiai taip nutinka vaikams, kurių tėvai pernelyg reiklūs ir griežti.

Jeigu vaikas sapnuoja savo mamos mirtį, galbūt patiria didelį nerimą ir nesaugumo jausmą, kuris susijęs su silpnu emociniu ryšiu. Kitaip tariant, toks nakties vaizdinys rodo, kad mama atžalai neskiria užtektinai dėmesio. Dažnai sapnuojamas bejėgiškumas susidūrus su pavojumi, kai sapne nepavyksta įveikti įvairių kliūčių (išlipti iš duobės, pabėgti nuo siaubūno arba jį įveikti ir pan.), gali rodyti gimdytojų nederamą elgesį su vaiku. Jeigu jis sapne lieka visiškai vienas, be suaugusiųjų, tik su jam grasinančiomis būtybėmis, tuomet realybėje jaučiasi emociškai atstumtas tėvų.

Jei atžala sapnuodama papuola į vis kitą baisią situaciją, prieš akis nuolat netikėtai iškyla slogūs vaizdai ir tuoj pat išnyksta, net nespėjus logiškai sureaguoti, galbūt vaiko artimieji yra neprognozuojami, nenuosekliai bendrauja su juo.

Jei vaiko košmarus lemia santykiai šeimoje, pirmiausia turėtų pakisti tėvų elgesys. Tačiau ne visuomet atžalą blogi sapnai aplanko dėl gimdytojų kaltės. Sapnuoti košmarus galima ir dėl santykių su kitais svarbiais žmonėmis ar netinkamo jų elgesio. Draugų patyčios, piktavališkas ugdytojo elgesys taip pat gali atsispindėti sapnuose. Todėl labai svarbu pastebėjus neramų atžalos miegą išsiaiškinti, ką ir kodėl ji sapnuoja. Dažnai pats vaikas žino atsakymą, tereikia atidžiai išklausyti. Išsprendus kamuojančias problemas, susitvarkys ir vaiko miegas.

Kai monstrai slepiasi spintoje ar po lova, situacija atrodo dvigubai baisi: vaikas nebemato vietos, kur galėtų būti saugus. Jei tėvai ant vaiko dažnai rėkia, elgiasi šiurkščiai vaiko ar kitų žmonių atžvilgiu, mažylio sapnuose jie dažnai pavirsta monstrais. Realusis monstro atitikmuo taip pat gali būti piktas mokytojas ar nemalonus kaimynas. Šie sapnai nebūtinai reiškia, kad vaikas patiria prievartą ar susidūrė su itin baisiu reiškiniu. Tai - tik ženklas, kad to žmogaus priartėjimas kelia vaikui stresą.

Vaikai, kaip ir suaugusieji, sapnuoja, ir ne visada sapnų turinys yra malonus. Baimių ir naktinių košmarų bent kartą per savaitę pasitaiko net 25 proc. vaikų.

Kai kurie simboliai dažniausiai rodo laukiančius susirgimus. Negerai, jeigu atžala sapnuoja, kad leidžiasi nuo kalno, įkrinta į duobę, maudosi nešvariame vandenyje, jai įkanda koks nors gyvis, taip pat kraują, dantis. Pastarieji du simboliai ir suaugusiųjų sapnuose reiškia negerus dalykus.

Vaikai yra maži ekstrasensai. Jie patys gali išaiškinti savo sapną, nerimą, baimes, tik reikia išklausyti. Nepamirškime, kad vaikai labai jautrūs, jie sunkiai išgyvena nesantaiką šeimoje, bijo likti vieni. Tai taip pat lemia košmarus.

Kai kuriems vaikams kuriuo nors amžiaus periodu sutrinka miegas. Dažniausi miego sutrikimai vaikystėje: košmarai, naktinės baimės ir naktinis vaikščiojimas (lunatizmas). Miego sutrikimai gali atsirasti įvairiose jo fazėse. Užmigimo fazėje judesiai būna ritmiški, vaikas šoka iš miego, kojas traukia mėšlungis. Lėtojo miego fazės sutrikimai: naktinis vaikščiojimas bei naktinės baimės. Aktyvaus miego su sapnais fazėje vaikas gali sapnuoti košmarus.

Yra dar vienas - rečiau pasitaikantis reiškinys, kai vaiką apninka paniškos baimės jausmas. Iš pradžių vaikas ramiai miega, po valandos - kitos jis staiga surinka ir atsisėda, kartais šoka iš lovos ir bėgioja po kambarį. Vaikas atsimerkęs, akyse - siaubas, lyg jį būtų kas užpuolęs. Vaikui pradeda dažnai plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, išpila prakaitas. Vaiką sunku pažadinti. Tokia būklė trunka 2 - 15 minučių ir vaikas vėl ramiai miega. Dažniausiai šią problemą patiria 2-5 metų vaikai. Naktinės baimės dažniausiai nėra nei emocinės, nei psichologinės problemos požymis.

Lunatizmas sunkesnė to paties sutrikimo kaip ir nakties baimės forma. Paprastai ją patiria vaikai nuo 5 metų. Lunatizmas ištinka vaiką taip pat po poros miego valandų. Išlipęs iš lovos vaikas gali vaikščioti kambaryje, įsiropšti į spintą arba atlikti kitus veiksmus. Vaiką sunku pažadinti, jis nereaguoja į aplinką, nesiorientuoja. Polinkis lunatizmui gali būti paveldėtas. Akivaizdžios priežasties nustatyti paprastai nepavyksta. Gausus maistas prieš miegą didina naktinių klajonių tikimybę. Svarbu nustatyti miego sutrikimų priežastis. Šiems miego sutrikimams gali turėti įtakos vaiko traumos, stresas, paveldimumas, santykiai šeimoje. Kartais miego sutrikimai sukelia mieguistumą dieną, kenkia vaiko ugdymui.

Jei įtariate, kad vaikas pradėjo sapnuoti košmarus, prieš ko imdamiesi, visų pirma įsitikinkite, kad tai - ne naktinis siaubo priepuolis.

Greitoji naktinė pagalba

Mažyliui ūmai prabudus ir pravirkus naktį, be abejo, svarbiausia - jį nuraminti. Kadangi iš miegų pašokęs vaikas tikrai nėra pasirengęs rimtiems pokalbiams ar raminantiems žaidimams, pirma greitoji pagalba - artimas fizinis kontaktas. Apkabinkite, pasūpuokite, apklokite šilta antklode, jei vaikas turi mėgstamą minkštą žaisliuką - paduokite jį. Šiluma ir buvimas šalia tokiu atveju suveikia geriausiai.

Jei sapnas išsisklaidė, o mažylis visai išsibudino - galima jam ką nors tyliai padainuoti, duoti atsigerti šiltos arbatėlės ar vandens. Gali būti, kad tokiu atveju norėsite atsinešti vaiką į savo lovą ir paguldyti ten - šalia jūsų jam veikiausiai bus ramiau ir drąsiau užmigti. Tačiau būkite pasirengusi: jei naktiniai košmarai kartosis dažniau, gali susidaryti užburtas ratas: vaikas ims tyčia naktį nubusti ir verkti nebe dėl sapne patirto išgąsčio, o norėdamas įsiprašyti į jūsų lovą.

Jei mažylis moka kalbėti, kiek numaldžiusi iš sapnų pasaulio atkeliavusią baimę pakalbėkite apie tai, ką regėjo sapne, pagal situaciją nuraminkite. Jei vaikas nenori pasakoti, ką matė sapne - neverskite jo, nes priešingu atveju sukelsite dar didesnį stresą. Neretai mažieji būtent nepasakodami apie sapną tarsi saugo realybę nuo jo: kol neištarei to balsu - tai ir lieka tik sapnu.

Geriausia, jei po to vaikas liks savo lovoje ir užmigs pats, be jūsų pagalbos, tačiau jei sulaužysite taisykles ir leisite vaikui miegoti jūsų lovoje, kitą dieną turėtumėte vaikui priminti, kad jis turi savo lovytę, į kurią jam teks sugrįžti.

Pagudraukite ir padovanokite vaikui daiktą ar žaislą, padėsiantį apsisaugoti nuo pabaisų. Tai gali būti žaislinis žibintuvėlis, pliušinis žaislas, purškiklis.

Šalin, košmarai!

Vaikas nuolat sapnuoja košmarus? Jį persekioja tas pats sapnas? Nesunku nuspėti, kad mažylį realiame gyvenime kamuoja vis neišsprendžiamos problemos, tad norint išvengti blogų sapnų visų pirma reikės ieškoti ir šalinti tas ramybės neduodančias negandas. Tokiu atveju visada galima pasitelkti fantaziją ir pasistengti garantuoti vaikui saugumą.

Universalus būdas - kuo ramesnis vakaras ir įprasta rutina: šilta vonia, rami pasaka prieš miegą, lopšinė, jei reikia - per naktį palikta degti maža lemputė. Beje, pastaroji turi būti visai maža ir blyški, mat pernelyg ryški šviesa vaikui miegant gali išderinti jo biologinį laikrodį, nuo ko nakties miegas tik dar labiau suprastės.
Neatidėkite vakarui rimtų pokalbių apie per dieną išgyventas neigiamas emocijas, privalomus atlikti darbus, įsipareigojimus.
Mažylis vis tiek bijo blogų sapnų? Susikurkite juos nuvaikantį talismaną ar ritualą. Pakabinkite šalia lovos "sapnų gaudyklę" - lengvą dekoratyvinį lanką su plunksnelėmis, patepkite vaiko ranką ar pilvuką "stebuklingu tepalu", kuris sergės jį ir nukeliavus į sapnų karalystę (be abejo, tokius stebuklus "garantuoti" gali ir paprastas vaikiškas losjonas), papurkškite kambaryje vandens su kokiu nors raminančiu aromatu (pvz. levandų) ir paaiškinkite, kad šis kvapas išvaiko visas pabaisas.
Vyresniam vaikui gali padėti ir sapnų aiškinimas. Pasinaudokite liaudies išmintimi ir papasakokite, kad jei vaikas sapne krenta - vadinasi, jis auga, jei sapne numiršta artimas žmogus - vadinasi, tas žmogus ilgai gyvens. Tai gali padėti vaikui atsikratyti baimės ir net į baisų sapną pažvelgti nebe kaip į košmarą, o kaip į įdomų ir galbūt gera lemiantį ženklą.

Labai dažnai košmarai yra susiję su tuo, ką vaikas matė dienos metu - kartais tai gali būti labai įprasti ir kasdieniai dalykai, tačiau jie gali kelti vaikui siaubą - pavyzdžiui, jį gali paveikti apsilankymas cirke, matytas filmas ar kompiuteriniai žaidimai. Todėl pasikalbėkite su vaiku apie praėjusią dieną: ką naujo jis sužinojo, ką matė ir ką nuveikė.

Geriausiai tam tinka pasiruošimo miegui ritualas: nusiprauskite, susitvarkykite žaisliukus, pasekite vaikui pasaką ar padainuokite. Pasiūlyk vaikui kiekvieną naktį prieš užmiegant iš pradžių sumigdyti visus žaisliukus. Turėdamas tokį užsiėmimą, vaikas pamirš dienos rūpesčius ir lengviau pasiners į ramų ir saldų miegą.

Supažindinkite vaiką su tikrove. Tarkim, jeigu vaikas bijo po lova gyvenančių trolių, galima uždegti šviesą, kartu su juo palįsti po lova ir įsitikinti, kad jų ten nėra. Jeigu mano, kad pabaisa slepiasi už užuolaidos, ją atitraukti ir parodyti, kad ten tuščia. Svarbu rodyti ir aiškinti.

Neneikite vaiko fantazijų. Matydami, kad jūsų darželinukas fantazuoja, nepulkite į kitą kraštutinumą ir nedarykite klaidos sakydami, kad fantazuoja. Juo labiau nebauskite už tai. Bausti jokiu būdu negalima, nes fantazuoti yra natūralus vaiko raidos procesas. Tačiau pamažu bandykite paaiškinti, kad tai vaizduotės vaisius.

Atliepkite į vaiko baimes. Jeigu mažylis labai verkia ir bijo, galite leisti miegoti jūsų lovoje. Bet prieš tai pabandykite jį nuraminti žodžiu. Galbūt supras, kad bijoti nėra ko. Visada atliepkite į vaiko išsakomas baimes ir drauge ieškokite būdų joms įveikti. Neteisūs tie, kurie sako, kad negalima palikti įjungtos lempos vaiko kambaryje, nes „prie jos pripras“. Nereikia elgtis drastiškai, jeigu vaikas bijo tamsos. Iš pradžių galima palikti nelabai ryškią naktinę lemputę, vėliau pakaks taupios, mažos lemputės blankia šviesele.

Niekada negąsdinkite vaikų jokiais baubais ir pan. Kai kuriems žmonėms, kuriuos močiutės vaikystėje gąsdino, kad „ateis baubas ir tave pasiims, jeigu nesuvalgysi visko“, tokie gąsdinimai taip stipriai įsirėžia į pasąmonę, kad neišnyksta visą gyvenimą.

Jei vaikas sapnuoja košmarus, neskaitykite jam prieš miegą pasakų ar istorijų, kurios gali jį išgąsdinti. Jei jau nutiko taip, kad skaitėte pasaką pirmą kartą ir nežinojote pasakos pabaigos, o skaitydami supratote, jog pagrindinis veikėjas pateko į didelę bėdą, nenutraukite pasakos tuo metu, kai situacija yra neaiški ir įtempta. Vaikas miegodamas gali susapnuoti būtent tą pasakos vietą ir susitapatinti su pagrindiniu veikėju.

Miego sutrikimus gali sukelti įvairios stresinės situacijos, kurias išgyvena vaikas. Labai svarbu kalbėtis su vaiku ir klausinėti, kaip praėjo jo diena. Paprastai vaikai kalba apie dalykus, kurie juos išgąsdino. Dažnai dalykai, kurie jiems yra svarbūs, papasakojami pirmiausia arba net ne vieną kartą. Stebėkite, ar dienos metu vaiko elgesyje nėra nerimą keliančių simptomų, ar nepasikeitė jo elgesys, o jei taip, tai kokiose situacijose ir kaip. Galbūt vaikas tapo uždaresnis, gal vengia bendravimo ar kokių nors situacijų. Atkreipkite dėmesį, kokius filmukus vaikas šiuo metu žiūri. Galbūt juose yra per daug smurto ar bauginančių būtybių (pabaisų)? Jei jūsų vaikas jau moka naudotis kompiuteriu ir internetu, verta patikrinti, kuo tiksliai jis užsiima. Tikėtina, kad ten gali būti tai, kas kelia jam nerimą.

Pyragaičiai ar kiti skanėstai prieš miegą gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Maistas, papildytas angliavandeniais, gali pernelyg smarkiai suaktyvinti smegenų veiklą.

Atkreipkite dėmesį, ar košmariškų sapnų atsiradimas nėra susijęs su vaiko dienos režimo pokyčiais. Padidėjęs fizinis vaiko aktyvumas dienos metu ir didelis nuovargis gali daryti įtaką sapnams ir lemti košmarų atsiradimą. Jei tai yra susiję, vertėtų sumažinti krūvį.

Vaikas, kuris gydomas vaistais, gali būti jautresnis ir gali sapnuoti nemalonius sapnus. Verta paskaityti informacinius vaistų lapelius ir ypač atkreipti dėmesį į šalutinį vaistų poveikį, kuris gali atsirasti juos vartojant.

Situacija konkreti ir aiški - vaiko naktiniai košmarai, kurie slegia jį ir dienomis. Kaip jūs pati ir įvardinote, tai nėra retas reiškinys tokio amžiaus vaikų tarpe. Jis gali turėti konkrečias priežastis, tokias kaip santykiai su tėvais, bendraamžiais, kitais reikšmingais žmonėmis; nerimas dėl tam tikrų pasikeitimų, sunkumų ar kitas emocines reakcijas. Lygiai taip pat naktiniai nemalonūs vaizdiniai gali turėti ryšį su berniuko raida ir jos metu atsirandančiomis aktualiomis temomis, dažniausiai susijusiomis su gyvenimu ir jo baigtinumu. Iš to, kad berniukas dažnai sapnuoja savo ir artimųjų mirtį, galima daryti prielaidą, jog šis klausimas jam kelią nerimą, neaiškumą, nesaugumą. Dėl to reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas įprastame gyvenime priima mirtį, ką jis apie tai žino, kokius jausmus jam sukelia gyvenimo baigtinumo faktas? Taip jau atsitinka, jog ilgai užsitęsusių baimių atveju priežasčių reikėtų paieškoti ir tėvų elgesyje. Neretai suaugusieji vaikų nerimą stengiasi slopinti, ypatingai tuo atveju, jei nerimo objektas jiems patiems sukelia nemalonius jausmus. Dėl to vaiko nesaugumas ir tampa sapnų objektu, kurių metu jis atgyja ir kelia klausimus. Taigi norint padėti berniukui, pirmiausia reikėtų priimti jo baimes, kokios jos bebūtų. Kai vaikas pasakoja savo košmaro siužetą, svarbu jį išklausyti. Įvardinti ir atspindėti jo jausmus: „Tau greičiausiai buvo labai baisu stebėti savo mirtį.“. Jokiu būdu nereikėtų sakyti, jog visa tai yra niekis, kad tai buvo tik sapnas ir panašiai. Ypatingai jei pokalbis vyksta ne paties košmaro metu, kuomet reikėtų vaiką tik nuraminti, bet po jo. Kalbantis su vaiku geriausia naudoti kokias nors jam priimtinas priemones, nes mažiesiems ne visuomet lengva įvardinti savo jausmus žodžiais. Jei berniukas pasakodamas apie sapną iškelia savo baimės objektą, reikėtų ties juo labiau sustoti. Tarkime, jį išgąsdina susapnuota artimo žmogaus mirtis. Galima sūnaus prašyti nupiešti, kaip jis įsivaizduoja mirtį. Kai prieš akis turėsite piešinį, pakalbėkite apie jį. Jūs daugiau klausinėkite ir stenkitės išgirsti, kuo mažiau komentuodami ar ką nors nuneigdami. Galima klausti, ką jis žino apie mirtį, kas jį labiausia visame tame gąsdina ir panašiai. Išgirdę savo vaiko mintis, pamatysite, kokį jis turi mirties ar kito, nesaugumą keliančio, reiškinio vaizdą. Tuomet galite jam paaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Tarkime, mirties atveju, gyvenimo baigtinumo fakto nuneigti negalite. To ir nedarykite. Pasakykite berniukui, kad taip jau yra, jog visi žmonės vieną dieną mirs. Tačiau, šiuo metu jūs esate sveiki, stengiatės saugiai gyventi ir tikitės, jog sulauksite senatvės. Visgi jei jūs patys esate labai įsijautrinę ir baimingi šia tema, vaikas greičiausiai sunkiai galės patikėti, jog mirtis yra tokia pati natūrali kaip gyvenimas. Dar vienas veiksnys, kuris sustiprina tokio tipo baimes, tai yra perdėtas mirties temos ir nuolatinių pavojų akcentavimas, gąsdinimas, galimybė žiūrėti televizijos laidas ir filmus, kuriuose dažnai iškeliama mirties, nužudymų, žuvimų tema, kuri gali jaudinti vaiką. Taigi vertėtų daugiau kalbėtis su vaiku apie jo nerimą. Leisti jam tai išvaidinti, išpiešti, išžaisti, iškalbėti, kad ir kiekvieną vakarą ar kelis kartus per dieną. Stenkitės neaštrinti nesaugumą keliančios temos, tai yra, vertėtų vengti per dažno televizijos laidų ir filmų žiūrėjimo, naudojimosi internetu ir kompiuteriniais žaidimais, iškeliančiais mirties temą, kad vaikas galėtų rasti sveikus ir raminančius atsakymus. Jei pakeitus savo elgesį berniukui nesilpnės košmarai ir nerimas, verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu. Gali būti, jog yra dar kitos priežastys, kurios neleidžia berniukui ramiai miegoti.

Jeigu vaikas sapnuoja, kad nuolat pavirsta kažkuo kitu, tai gali rodyti baimę būti savimi arba neįsisąmonintą baimę prarasti savąjį „aš“. Dažniausiai taip nutinka vaikams, kurių tėvai pernelyg reiklūs ir griežti.

Dažnai sapnuojamas bejėgiškumas susidūrus su pavojumi, kai sapne nepavyksta įveikti įvairių kliūčių (išlipti iš duobės, pabėgti nuo siaubūno arba jį įveikti ir pan.), gali rodyti gimdytojų nederamą elgesį su vaiku. Jeigu jis sapne lieka visiškai vienas, be suaugusiųjų, tik su jam grasinančiomis būtybėmis, tuomet realybėje jaučiasi emociškai atstumtas tėvų.

Jeigu vaiko košmarus lemia santykiai šeimoje, pirmiausia turėtų pakisti tėvų elgesys. Tačiau ne visuomet atžalą blogi sapnai aplanko dėl gimdytojų kaltės. Sapnuoti košmarus galima ir dėl santykių su kitais svarbiais žmonėmis ar netinkamo jų elgesio. Draugų patyčios, piktavališkas ugdytojo elgesys taip pat gali atsispindėti sapnuose. Todėl labai svarbu pastebėjus neramų atžalos miegą išsiaiškinti, ką ir kodėl ji sapnuoja. Dažnai pats vaikas žino atsakymą, tereikia atidžiai išklausyti. Išsprendus kamuojančias problemas, susitvarkys ir vaiko miegas.

Geriau išsimiegoti galima ir tinkamai pasiruošus miegui. Dieną vaikui rekomenduojama suteikti galimybę daug žaisti ir judėti - kuo labiau fiziškai nuvargs, tuo geriau miegos. Prieš miegą nederėtų leisti atžalai žiūrėti baisių filmukų, negatyvių televizijos laidų, žaisti smurtinių kompiuterinių žaidimų ir pan. Likus 3 val. iki einant miegoti nevalia valgyti. Taip pat derėtų gerai išvėdinti kambarius ir palepinti atžalą raminančiomis vonios procedūromis.

Pamačius, kad vaikas sapnuoja kažką baisaus, reikia prieiti, paglostyti, pasakyti keletą švelnių žodžių. Jeigu nenurimsta, švelniai pažadinti. Jeigu atžala dažnai sapnuoja košmarus, nederėtų jos budinti žadintuvu - taps nervingesnė ir jautresnė vaikas. Ją derėtų žadinti pamažu ir švelniai.

Vaikas, netekęs kurio nors iš tėvų, susidūręs su ekonominiais sunkumais, turintis brolį ar sesę, kuriam reikia ypatingos priežiūros, taip pat tie, kuriems įvairūs iššūkiai - kasdienio gyvenimo dalis, - dažniausi tokių sapnų sapnuotojai.

Gera žinia: net labai daug sėkmės lydimų suaugusiųjų prisipažino vaikystėje sapnavę tokio pobūdžio sapnus.

Tokiuose sapnuose už lango paskrebenusi švelni voverytė įleista į kambarį virsta agresyviai puolančiu žvėrimi. Arba mylimas žaislas tampa monstru. Tema, kai kažkas įprasto, galbūt net labai artimo ir mylimo, pavirsta baimės šaltiniu, gali rodyti, kad vaikas susiduria su situacija ar žmogumi, kuris šiaip yra pažįstamas ir mielas, bet kartais atrodo pernelyg sunkiai perprantamas ir grėsmingas. Realaus gyvenimo ir sapno paralelė gali pasireikšti ir tuo, kad kažkas, kas jūsų vaikui iki šiol patiko, atsigręžė prieš jį.

Dauguma vaikų raganas įsivaizduoja tokias, kokias jas mato pasakose. Kaip ir monstrų atveju, ragana gali tapti asmuo iš realaus gyvenimo - kas nors, kas vaikui atrodo piktas, mįslingas, negeranoriškas. Jei manote, kad sapnuotoji ragana - tai savotiškas jūsų prototipas, nesumenkinkite savo kaip mamos (ar tėčio) gebėjimų. Verčiau atkreipkite dėmesį į tai, kad sapnas reiškia jūsų vaiko sutrikimą ir nerimą.

Tokių sapnų siužetas dažniausiai grindžiamas tema, kaip vaiką užpuola ar pagrobia laukinis žvėris ar piktas naminis gyvūnas. Sapnai apie piktus gyvūnus dažniausiai taip pat reiškia, kad realiame gyvenime yra jūsų vaiko nerimą keliantis asmuo. Tiesa, situacija nebūtinai turėtų būti rimta. Paraginkite vaiką nupiešti sapno gyvūną, smulkiau papasakoti sapno siužetą. Veikiausiai pats vaikas nematys jokio ryšio tarp baisaus sapno ir situacijos realiame gyvenime, dėl kurios nerimauja.

Sapnai apie viešą pažeminimą dažniausiai reiškia saugumo praradimą. Dažnai šiuos sapnus sapnuoja vaikai patekę į aplinką, kur jiems keliami didesni reikalavimai nei iki šiol, pavyzdžiui, perėję į aukštesnę klasę ar pakeitę mokyklą. Jie retai kada reiškia beprasidedančius rūpesčius, veikiau suklaidina, mat sapnuojami tada, kai vaikas jau šiek tiek apsiprato su naujais reikalavimais, susirado naujų draugų.

Kai kada sapnuose vaikas pasijunta paralyžiuotas, jis negali bėgti. Šios sapnų temos, kai vaikas negali bėgti labiausiai to prireikus, rodo, jog vaikas yra bauginamas. Kad jis patenka į situacijas, kur jam sunku pasireikšti arba apsiginti. Pavyzdžiui, vaikas gali jausti tarp tėvų tvyrančią įtampą, bet jūs tikinate, kad viskas yra puiku. Jis sugeria tvyrantį nerimą, baimę, spaudimą, tačiau jaučia, kad jam užkirstas kelias ką nors išsiaiškinti ar bent jau pasikalbėti apie tai, kas vyksta iš tikrųjų.

Norite jam padėti? Paraginkite papasakoti savo sapnus, ypač tas akimirkas, kurios atrodė baisiausios. Neanalizuokite sapnų drauge. Idealu jei tam skirsite laiko prie pusryčių stalo. Tėvai gali ir patys papasakoti apie savo sapnus, kuriuos prisimena. Galite sapnus piešti, netgi juos suvaidinti atitinkamai persirengę ir „pataisydami“ baisiausias scenarijaus vietas.

Vaikai, kaip ir suaugusieji, sapnuoja, ir ne visada sapnų turinys yra malonus. Baimių ir naktinių košmarų bent kartą per savaitę pasitaiko net 25 proc. vaikų.

Pirmiausia derėtų pasirūpinti, kad vieta, kur vaikas miega, būtų kiek įmanoma patogi ir maloni. Šiltų spalvų švelni patalynė, patogus čiužinys padės vaikui lengviau užmigti. Nakties miego metu galima palikti nedidelę naktinę lemputę, skleidžiančią blankią ir raminamą šviesą. Nebloga mintis yra migdymas skambant ramiai ir tyliai muzikai. Pasakų skaitymas labai palankiai veikia vaikus. Viena jų savybė - tai raminamas vaiko nuteikimas jam užmiegant ir miego sutrikimų prevencija.

Gali būti, kad vaikas patiria didelį nerimą ir nesaugumo jausmą, kuris susijęs su silpnu emociniu ryšiu su mama. Toks nakties vaizdinys rodo, kad mama atžalai neskiria užtektinai dėmesio.

Vaikai turi labai lakią vaizduotę ir yra kūrybingi. Jie vadovaujasi ne logika, o labiau emocijomis. Todėl gali jautriai miegoti, miego metu krūpčioti, o prabudę išpasakoti visą baisų sapną.

Vaiko baimės, mistinis mąstymas susijęs su raida ir tuo, kaip jis suvokia pasaulį. Ikimokyklinuko požiūris į pasaulį mistinis, jam dar labai trūksta žinių, kurių gaus augdamas. Šį žinių trūkumą vaikutis užpildo savo vaizduote. Jis dar tiki, kad yra Kalėdų Senelis, nykštukai, gerosios fėjos ir piktosios raganos. Visi pasakų ir filmukų personažai yra gyvi bei egzistuoja čia, tikrame pasaulyje. Ir šie du pasauliai labai susipynę. Tarp jų nėra ribos. Todėl jeigu pasakoje nykštukai gyvena po lova, vaikui savaime suprantama, kad po ja jie gali gyventi ir jo kambaryje. Toks vaikams būdingas mistinis mąstymas yra archajiškas.

Nemalonūs sapnai. Vaiko sapnai yra dažniausiai susiję su tuo, ką patiria per dieną. Viena vertus, vaikas skiria, kad tai sapnas, o ne tikrovė. Antra vertus, atmerktomis akimis gali visko prisifantazuoti. Pavyzdžiui, jei kambaryje tvyro prieblanda, mažylis gali tiek daug siaubų įsivaizduoti, kad paskui negali užmigti. Bet kartais vaikai krūpčioja naktimis visai ne dėl to, kad sapnuoja košmarus. Nakties baimes gali paskatinti per dideli tėvų reikalavimai, kurių vaikais negali įvykdyti. Tarkim, tėvai spaudžia, kad mergaitė geriausiai šoktų, o berniukas būtų pats gabiausias krepšininkas. Vaikas jaučia, kad nesugeba, nemoka, ir patiria nesėkmę. Matydamas, kad tėvai juo nepatenkinti, vaikas gali labai smarkiai sielvartauti ir bijoti, kad mama ir tėtis jo nemylės. Ši baimė, virtusi košmaru, atgimsta ir dar padidėja naktį. Tokie košmarai ypač būdingi ambicingiems vaikams, kurie visada stengiasi būti labai geri.

Per televiziją matyti siaubo filmukai ar kokie nors smurto elementai, be abejonės, veikia vaiko vaizduotę ir tikrai gali sukelti nakties košmarus. Siaubą gali paskatinti ne tik netinkamos televizijos laidos, filmai, bet ir žaidimai, kuriuose gausu smurto elementų. Vaiko baimės gali būti susijusios ir su santykiais. Tarkim, jeigu mama dėl ko nors nuolat nerimauja, mažylis jaučia jos nerimą ir taip pat jaučiasi nesaugus. Nerimas naktį didesnis ir gali kamuoti košmarai, kuriuos sustiprina dieną matyti vaizdai per televizorių ar perskaityta pasaka.

5 patarimai, jei vaikas turi baimių arba sapnuoja košmarus: