Ar tai yra vystymosi etapas? Regresija? Ar jis dienos metu miega per daug, ar nepakankamai? Galbūt jis alkanas? Tai dalis klausimų, kurie kyla tėvams, kai jų kūdikis pradeda keltis naktimis. Žinoma, tai gali būti bet kuris iš paminėtų dalykų arba net keli iš jų. Akivaizdu, kad yra veiksnių, kuriuos galite valdyti. Tarkim, jei kūdikiui per karšta, galite atidaryti langą ar įjungti ventiliatorių, jei dygsta dantys, patepti dantenas atitinkamu tepaliuku ir laikinai išspręsti problemą.

Įsivaizduokite situaciją: 18 mėnesių vaikutis dienos metu būna daug gryname ore ir gauna pakankamai saulės spindulių, lengvai nusnūsta ilgam ir ramiam pietų miegeliui, tačiau, kai ateina laikas ruoštis naktiniam miegeliui, staiga jis būna kupinas energijos ir nori žaisti. Pasakius, jog atėjo laikas miegoti, jis labai nusimina ir bandymas užmigdyti tampa tikra kova. Taigi kas vyksta, kur problema? Taip, tai gali būti ir tai. Pagalvokime, jei mes, suaugę būtume nusnūdę 3 valandas po pietų, yra didelė tikimybė, kad tą naktį mums būtų sunku užmigti ir miegoti. Tačiau su vaikais beveik visada būna atvirkščiai. Tai, ką matome iš kūdikio elgesio pagal pateiktą situaciją, jam reikia ne mažiau miegelio, o atvirkščiai - daugiau.

Maždaug prieš tris valandas iki mūsų natūralaus pabudimo, mūsų kūnas pradeda išskirti hormoną, vadinamą kortizoliu. Kortizolis yra stimuliuojantis hormonas, taip pat gaminamas streso metu, siekiant pakelti širdies ritmą ir stimuliuoti nervų sistemą (kitaip sakant, padeda greitai sureaguoti situacijose ir veikti, kurios galbūt mums būtų mirtinos, kaip, pavyzdžiui, pabėgimas nuo meškos), bet ryte jis reikalingas tam, kad mus prikeltų. Ir jei kortizolis yra mūsų rytinis kavos puodelis, melatoninas yra mūsų vakarinė taurė vyno ar šilto pieno puodelis. Kai saulė leidžiasi, mūsų kūnas atpažįsta nakties pradžią ir pradeda gaminti šį malonų miegą sukeliantį hormoną, kuris padeda mums užmigti ir miegoti iki ryto, kai visas procesas prasideda iš naujo. Tačiau ši, gražiai sukurta sistema nėra tobula ir yra gan lengvai supainiojama.

Kūdikis dienos metu gerai miega, o tai yra nuostabu ir jis daug laiko praleidžia lauke, todėl jo kūnas yra pasirengęs išskirti melatoniną, kai prasideda vakaras. Ogi kai kūdikio kūnas pradeda gaminti melatoniną, yra nedidelis laiko tarpas, kai kūnas tikisi, kad kūdikis eis miegoti. Galų gale, jis yra kūdikis. Dėl ko jam nemiegoti? Tačiau praleidus tą laiko tarpą, smegenys instinktyviai nusprendžia, kad kažkas ne taip, kad ir kokia bebūtų priežastis, kūdikis negali miegoti (išgyvenimo instinktas). Kūdikio sistema pradeda išskirti kortizolį ir dėl to vėl pasireiškia žaismingumas ir energijos gausa. Štai, kas atsitinka… Darydami prielaidą, kad Jūsų kūdikio cirkadinis ritmas planuoja prabudimą 6 val. ryto, jo kūnas pradeda išskirti kortizolį tris valandas prieš šį numatytą laiką. Taigi šiuo metu melatonino gamyba nutrūksta. Kūdikis pasiekia miego ciklo pabaigą apie 3 val. Jis pasiekia tai „šiek tiek pabudusios“ būsenos, ir pradedamas šiek tiek stimuliuoti, o natūralių raminamųjų jau nebėra.

Nors nėra galimybės greitai pakoreguoti kūdikio hormonų gamybos grafiką, tačiau Jūs tikrai galite jam padėti. Leiskite kuo daugiau laiko lauke dienos metu. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad vaiko kambaryje būtų kuo tamsiau, kaip tamsią naktį ir bent valandą prieš miegą išjunkite ryškų apšvietimą namuose. Taip pat valandą prieš miegą venkite bet kokio televizoriaus, telefono, planšetinio kompiuterio ar kito elektroninio ekrano.

Tiesa yra ta, kad niekada niekas neišvengs naktinio prabudimo. Mes visi prabundame naktį, nepriklausomai nuo amžiaus. Mes, suaugę, tiesiog galime ramiai įvertinti situaciją, kai prabundame tamsoje, suprantame kur esame, pamatome, kad vis dar yra naktis, ir grįžtame miegoti.

Prastu kūdikių ir vaikų miegu turbūt galėtų pasiskųsti dauguma tėvų. Tačiau vieniems miegoti neleidžia retkarčiais prabundantys mažyliai, o kitus iš lovos tiesiog pašokti verčia staigus vaiko verksmas ar klyksmas.

Kodėl vaikai prabunda naktimis ir verkia?

„Dirbdama vaikų neurologijos srityje, kasdien sutinku bent keletą šeimų, kurios atvyksta pasikonsultuoti dėl vaikų, ir ypač kūdikių, miego problemų. I pradžių vyksta abiejų pusių - tėvų ir kūdikių - gyvenimo adaptacija, tad neramios naktys būna varginančios. Ilgainiui tėvai pripranta, adaptuojasi, ir mums, gydytojams tik tenka pasakyti, kad tai visiškai normalu, natūralu ir su laiku praeis.

Kai kūdikis, užuot miegojęs, verkia, jaučia skausmą. Nebūtinai skausmas bus dėl pilvo problemų ar augančių dantukų. Tai gali būti fizinis diskomfortas dėl odos problemų - sausumo, alergijų, bėrimų, niežulio. Dėl nosies problemų - adenoidų, alerginės slogos. Geležies stoka. Specifiniai, epilepsiniai reiškiniai miego metu. Raidos sutrikimai. Vaikai, kuriems augant ryškėja raidos sutrikimai, kūdikystėje neramiai miega.

Kas yra naktiniai siaubai?

„Tai tipiški ir labai specifiniai prabudimai, kuriuos lydi klyksmas, siaubas akyse, platūs vyzdžiai, prakaitavimas. Vaikas gali muštis, neatpažinti ir negirdėti jūsų, nepasiduoti raminimui. Tai dažnai vyksta pirmoje nakties pusėje, praėjus 2-3 valandoms nuo užmigimo. Tėvai dažnai pastebi tikslų laiką, kuomet tai prasideda. Tokių naktų vaikas pats neprisimena, jis gilia miega, nors ir atrodo prabudęs. Daugiau bejėgystės tai suteikia tėvams stengiantis išbūti šalia, kai atrodo, kad niekuo negali padėti.

Pirmieji naktiniai siaubai gali pasireikšti apie antruosius vaiko metus, didžiausias pikas ties 3-5 metais. Dažniausiais atvejais tai būna darželinio amžiaus vaikai, o tęstis šie siaubai gali ir iki paauglystės. Karantino metu ir bendrai greitėjant mūsų gyvenimo tempui pastebime, kad tokias neramias naktis patiria vis mažesni vaikai.

Lunatikavimas priskiriamas tai pačiai miego sutrikimų grupei, tik tai labiau ramus veikimas. Abiem atvejais nereikia vaiko žadinti, nes to padaryti jums tiesiog nepavyks. Leiskite, kad miegas netrikdomai pereitų visas fazes, o jums tereikia pabūti šalia ir pasirūpinti vaiko saugumu. Lygiai taip pat nerekomenduojama vaiko specialiai žadinti, kad nuvestumėte į tualetą, bandant atpratinti nuo miegojimo su sauskelnėmis.

Skirtingai nuo košmarų sapnavimo, lunatikavimas vyksta paryčiais, greito miego fazėje. Vaikas tai atsimena, gali papasakoti. Neretai naktiniai siaubai siejami su raidos šuoliais, kai smegenys intensyviai keičiasi. Yra teorijų, sakančių, kad tai vyksta dėl atsirandančios šlapimo pūslės kontrolės, kuomet 2-3 metų vaikams formuojame tualeto įpročius. Pilna vaiko šlapimo pūslė siunčia signalą smegenims, jog reikia prabusti, bet visiškai vaikas neprabunda. Vieno atsakymo, kodėl taip vyksta nėra, nes žiūrint į statistiką, tai gali vykti vienam vaikui iš visos darželio klasės ar vienam suaugusiajam iš didelės įmonės. Tad vien tik su vaikyste ir raidos etapais nesiejama. Matyt, tai genetiškai lemtas smegenų ypatumas, ne liga, o žmogaus tapatybės dalis.

„Mūsų dukros atveju, - asmenine patirtimi dalinasi Milda Rimeikė, - būna du variantai. Taikusis - daug skaudaus verkimo, prašosi išeiti iš miegamojo. Tokiu atveju atsisėdu kitame kambaryje ant kilimo, imu ją į glėbį ir linguodama dainuoju lopšines. Ir piktasis - rėkia, stumia, priešinasi bet kokiam kontaktui. Tuomet atsisėdu šalia jos ant kilimo, kol ji vartosi, pyksta ir tiesiog saugau, kad neužsigautų, kol vėl užmiega. Kartais tai trunka 15 minučių, o kartais ir visą valandą. Svarbiausia, kad šiose situacijose tėvai stengtųsi išbūti ramiai, naudotų sau ir vaikui tinkamus nusiraminimo metodus. Suprastų, kad vaikui tai nėra pavojinga ir, kad tai praeis.

Vaikų augimo pokyčiai ir miego sutrikimai

„Vaikų augimas kupinas naujovių ir pasikeitimų. Tad miego sutrikimų gali atsirasti dėl nuovargio, pokyčių, adaptacijos darželyje, atostogų su nauja miego vieta, gimusių sesių ar brolių, sunkių artimųjų ligų, šeimoje juntamos įtampos, nerimo. Vaikai jautriai reaguoja į aplinką ir iš mūsų perima daugybę emocijų. Tokiais atvejais siūloma leisti vaikui daugiau pailsėti, ilginti miego laiką, bandyti eiti anksčiau miegoti. Tikrai padeda ir dienoraščio, dienos įvykių, užrašymas. Tuomet tėvai tampa dėmesingesni ir pradeda savaime valdyti rizikos veiksnius.

Kaip prevencinė priemonė naudojamas ir tikslinis vaiko žadinimas -15-20 minučių prieš prasidedant naktiniam siaubui, jei tik jis kartojasi dažnai ir pradžios laikas visuomet yra panašus. Taip suardoma miego fazių seka, kad vaikas nepasiektų piko stadijos. Įtakos, žinoma, turi ir per ilgas ekranų naudojimas, vaizdų perkrova, nesveikas maistas, saldumynai, kofeinas. Būtent dėl to vaikiška kakava prieš miegą tikrai nėra tinkamiausias pasirinkimas. Kai kuriuos jautresnius ar raidos sutrikimų turinčius vaikus veikia ir mėnulio pilnaties fazė. Pastebint tokius pasikartojimus, šeimai reikėtų šiuo periodu kiek sulėtinti gyvenimo tempą.

„Kai pradėjau žymėtis įvykius dienos, po kurios turėdavome sunkią naktį, greitai pastebėjau priežastis, dėl kurių tai vyko būtent mūsų dukrai. Viena iš jų buvo mano pačios stresas, tad jeigu turėdavau įtemptą dieną, dukrą migdydavo vyras. Ją neigiamai veikia sunkus vakarienės maistas, kai dienos metu turime per daug įvairių įspūdžių arba jie vyksta per arti miego laiko. Tokiais atvejais dvigubai prailginame laiką prieš miegą ir apie valandą praleidžiame vandenyje, t. y. duše ar vonioje. O pramogą renkamės tik vieną per dieną, pirmoje dienos pusėje.

„Tai puikus individualaus šeimos sprendimo pavyzdys, ir tokių gali būti daugybė. Tėvai kartais ieško stebuklingos, viską išsprendžiančios piliulės, bet jos nėra. Tikrai nerekomenduoju vaikams duoti jokių miego gerinimo sirupų. Jie nesprendžia problemos, o tik nutolina sprendimą, kad vis tiek būtina peržiūrėti vaiko dienotvarkę, miego režimą ir kitus aspektus. Yra ir kitų nemedikamentinių priemonių, tokių kaip kvėpavimo pratimai, vaikų joga. Nebent šeima ruošiasi kažkokiam labiau stresą keliančiam įvykiui, kaip, tarkime operacija, tokiu atveju asmeniškai pagal kiekvieno vaiko situaciją gali būti skiriama papildų.

„Konsultuodama šeimas, pastebiu, jog patys tėvai per jautriai reaguoja, ir kad ne kiekvienas verksmas prieš miegą, miego metu ar ką tik prabudus yra problema, kurią reikia spręsti. Kūdikio verksmas yra labai natūrali komunikacijos priemonė. Yra daugybė paprastų priežasčių, dėl ko jie gali verkti, - galbūt pritrūko pietų miego, gal išsibudino ne toje miego fazėje, gal karšta ar šalta. Lygiai taip pat, kaip ir mes, vaikai yra skirtingo temperamento, vieni gal yra ryto mėgėjai, kiti vakaro, o gal tiesiog tą dieną „išlipo ne ta koja iš lovos“.

Vaikų baimės ir jų įveikimas

Baimė tai yra emocinė bei kūniška reakcija į galimą arba įsivaizduojamą pavojų. Šis jausmas yra labai svarbus ir reikalingas žmogui. Baimės funkcija yra apsaugoti vaiką nuo pavojų ir taip padėti išlikti. Tai yra labai senas ir, galima sakyti, primityvus jausmas, padėjęs mūsų protėviams apsisaugoti, net jei krūmuose slėpėsi ne plėšrūnas, o sušnarėjo vėjas - žmogus jau spėjo apsisaugoti. Tai svarbu ir dabar, tačiau kartais šios sistemos veikla sutrinka - tuomet baimė tampa žalinga, vystosi nerimo sutrikimai.

Vaikų baimių priežastys

• Psichologiniai veiksniai: Vienas esminių psichologinių nerimo ir baimių veiksnių yra emocinis vaiko saugumas bei susiformavęs prieraišumo stilius. Prieraišumas skirstomas į saugų ir nesaugų. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus bei būdas pakviesti tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo. Vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis (stebuklinis) mąstymas. Šis mąstymas leidžia vaikui žaisti, pvz. gerti arbatą iš žaislinio puodelio, kuriame nieko nėra. Tačiau to pasekoje vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai. Baimės kaip pykčio išraiška taip pat praktikoje pasitaiko dažnai. Bijoti mūsų visuomenėje yra daug labiau priimtina nei pykti. Pyktis dažnai yra slopinamas ir neleidžiama jo jausti, vaikai ir patys bijo pykti, tad baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova. Didesnį baimingumą gali kelti ir įgimtas jautrumas. Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.
• Aplinkos poveikis: Didelę įtaką gali daryti ir vaiko aplinka: Tėvų elgesys ir nerimas yra vienas svarbiausių veiksnių vaikų nerimo ir baimės jausmo atsiradime. Taip nutinka, nes vaikas tėvų baimę perima nekvestionuodamas, ir taiko savo gyvenime. Kitaip sakant, jei tėvai bijo tai parodo - man tikrai verta bijoti, juk jie didesni ir žino. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko, kad nukris, užsigaus, susirgs ir t.t Tikriausiai daugeliui pažįstamas pavyzdys, kai mažylis nukrinta ir žiūri į tėvus, ar tėvai išsigando, puolė bėgti, gelbėti vaikelio. Jei bėga - pradeda verkti, ilgai nenurimsta, jei tėvai reaguoja ramiai, vaikas toliau žaidžia. Tai puikiai iliustruoja aplinkos, o ypač tėvų/globėjų įtaką baimių atsiradime.
• Traumos bei skausmingos patirtys: Jei vaikas neseniai matė ar patyrė ligą, tėvų praradimą, gaisrą, smurtą, ar kitą didelį įvykį, tai galėjo stipriai išgąsdinti. Jei vaikas tuo metu yra pažeidžiamas, turi jautresnę nervų sistemą arba nėra paramos iš suaugusiųjų, kurie atlaiko ištikusią krizę ir padeda ją integruoti, gali atsirasti ilgalaikė baimė. Taip pat, nesaugios augimo sąlygos, nepriežiūra, kaip ir perdėta globa gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.
• Aplinkos informacija: Tai ką vaikas girdi per žinias, radiją, kitus vaikus, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiose) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.

Kokios vaikų baimės pagal amžių?

Kaip suprasti, kad vaikas bijo?

Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą, taip pat ir:

• Sunkumais užmigti/nemiga;
• Apetito pokyčiais;
• Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais pvz:. pilvo, galvos, kojų;
• Sunkumu kvėpuoti;
• Nuolatiniu nerimastingumu;
• Nagų kramtymu;
• Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.

Vaiko baimė miegoti:

Viena iš priežasčių yra atsiskyrimo baimė bei nesaugus prieraišumas. Vaikui miegas gali reikšti išsiskyrimą, o tai kelia nerimo ir nesaugumo jausmus. Negalime pamiršti ir tai, kad vaikai mąsto simboliniu mąstymu, todėl vaikui gali būti sunku atskirti tikrovę nuo fantazijos, tad vaikai pradeda bijoti pabaisų, šešėlių, spintos monstrų ir kitų dalykų, kurie visi gyvena tamsoje, tad prieš miegą baimė sustiprėja. Taip pat, miego nerimas padidėja, kai vaikas patiria didelius įvykius šeimoje.

Baimės labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Visiems žinduoliams yra įprasta miegoti su savo tėvais iki tam tikro amžiaus, todėl kartais lūkestis, kad vaikas jausis saugiai vienas, neatitinka konkrečios vaiko raidos. Tai reiškia, kad vaikas nei pagal fizinį nei psichologinį amžių dar nėra pasiruošęs miegoti vienas. Taip neretai nutinka su itin jautriais vaikais. Šiuo metu jau ir tyrimais nustatyta, kad Itin jautrūs vaikai jau prenataliniame periode skiriasi nuo kitų vaikų savo nervų sistemos jautrumu dirgikliams. Natūralu, kad šie vaikai gali būti labiau prieraišūs ir norėti ilgiau miegoti su tėvais.

Taip pat, labai svarbu, kaip suaugę nusprendė, kad vaikui jau laikas miegoti vienam. Kartais pasitaiko, kad mama norėtų miegoti su vaiku, o tėtis ne, tuomet vaikas atsiduria šio konflikto epicentre, nerimas gali kilti kaip pasipriešinimas šiai naujai dinamikai. Svarbu, vaiką prie miego atskirai pratinti pamažu, švelniai, matant, kad vaikas tam jau pasiruošęs. Jei vaikas jautrus, svarbu nesudėti kelių didelių perėjimo etapų į vieną pvz:. mokyklos pradėjimas ir staigus vaiko perkėlimas į savo kambarį, “nes jau didelis”. Tai gali padidinti didesnį nei reikalingas nerimą, kadangi mokyklos pradėjimas jau iš savęs yra ypač didelis įvykis.

Svarbu suprasti, kad tai kas vienam vaikui tinka, kitam visiškai netinka. Taigi, vieno būdo nėra - visada svarbiausia atsižvelgti į konkretų vaiką ir jo poreikius. Vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, taip pat dažnai yra linkę į daugiau baimių ir neretai didesnį pasipriešinimą pokyčiams.

Simptomai ir požymiai:

• Išsakoma žodžiais baimė;
• Negalėjimas užmigti;
• Vengimas eiti miegoti, laiko miegoti vilkinimas pvz:. “dar vieną pasaką”;
• Pykčio ir ašarų priepuoliai prieš miegą (kaip nerimo iškrova);
• Miego metu noras paleisti filmą/muziką/uždegti švieselę;
• Sunkumai atsiskirti nuo tėvų prieš miegą (nori, kad laikytų rankytę, kojytę, glostytu nugarą, miegotų šalia ir t.t);
• Prieš miegą atsirandantys skausmai ir kūno įtampa;
• Nakti budinėja ir vaikšto pas tėvus.

Kaip atpažinti miego sutrikimus?

Dažniausiai tai nėra sudėtinga, kadangi vaikai patys pasako ir parodo, kad prastai miegojo. Taip pat, išduoti apie prastą miegą gali ir dažnas pabudimas, nuolatinis blaškymasis, padidėjęs nuovargis, koncentracijos sunkumai, padidėjęs irzlumas. Kaip taisyklė, didelį nerimą išduoda ir dažnai besikartojantys naktiniai košmarai, kurie sutrikdo miego kokybę.

Kaip padėti vaikui įveikti baimę?

Praktiniai patarimai tėvams:

• Nenuvertinkite vaiko baimės - tai sukelia tik dar didesnį stresą ir vienišumą vaiko gyvenime.
• Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje, gyvenimo pokyčius, ligas, traumas - tai padės geriau suprasti baimės priežastis.
• Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo - tai leis apibrėžti objektą.
• Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu, siekiant pažinti. Galite turėti dėžutę, kur šiuos piešinius dedate. Jei vaikas juos nori suplėšyti ar kitaip sunaikinti - leiskite.
• Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą, išsiaiškinkite: Kur jis gyvena, ko jis nori? Megzkite ryšį su objektu ir padėkite jam gauti, ko jis nori. Pvz:. dažnai vaikai įvardija, kad “monstras” jaučiasi vienišas, todėl juos gąsdina, tuomet monstrui suteikiama dovana” draugas”, kad jam nereikėtų jo gąsdinti.
• Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų - tai skatina vaiko galios pojūtį, o to labai reikia norint nugalėti baimę.
• Dėl simbolinio mąstymo veiksminga yra ir saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
• Tyrimai rodo, kad nerimas ir baimės gali paūmėti trūkstant vitamino D, Omega 3 bei sutrikus kitiems kraujo rodikliams. Svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimus.
• Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Vaikų baimės ir nerimo sutrikimai laiku sureagavus pakankamai greitai gydomi suteikiant kompleksinę pagalbą, o gydymas duoda puikius rezultatus.

Žaidimo terapija

Kai baimė įsisenėjusi arba stipriai trukdanti gyvenimui, reikalinga profesionali psichologo pagalba. Nedirektyvioji žaidimo terapija yra puikus ir mokslu įrodytas būdas švelniai ir maloniai, pačio vaiko tempu padėti vaikui per pagrindinę ir svarbiausią vaikui veiklą - žaidimą. Tokios terapijos metu vaikas vadovauja žaidimui, o terapeutas seka iš paskos nepridėdamas nieko savo. Tai duoda kontrolės pojūtį, moko išbūti su jausmais esant aiškioms kabineto riboms bei terapeutui, kuris talpina viską, kas ten vyksta. Tokia terapija paprastai trunka ilgiau nei kitos, tačiau gali duoti labai prasmingus pokyčius. Tėvai įtraukiami ir dalyvauja kaip ypač svarbūs terapijos sąjungininkai. Svarbu suvokti, kad vaikas nėra atskiras vienetas, o auga sistemoje - šeimoje, todėl tėvai turi stiprią galią padėti ir paskatinti teigiamą pokytį.

Kognityvinė elgesio terapija

KET terapija yra labai efektyvus būdas įveikti baimes. Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį. Vaikas pradeda suprasti, kad ne visos mintys yra tiesa, o tai padeda keisti baimingą mąstymą į įgalinantį, stiprinti pasitikėjimą savimi, rinktis elgesį. O ekspozicijos metodas labai tinkamas vaikams turintiems konkrečią baimę pvz. gyvačių, šunų ir t.t. Po truputi mažais žingsneliais pratinamasi įveikti šiuo metu įveikiamą iššūkį, kuris vis didėja, kol yra įveikiama visa baimė. Taip baimė suskaidyta į daug mažų dalelių tampa įveikiama.

Emocinis intelektas

Emocinio intelekto stiprinimas, įvairios knygelės, užsiėmimai, pokalbiai, filmų analizavimas padeda vaikui suprasti ir įvardyti savo jausmus, tame tarpe ir baimę, o ne ją slopinti. Emocinio intelekto vaikai visų pirma mokosi iš tėvų, todėl labai svarbu dirbti su savimi, savo nerimu, jausmų pažinimu ir jų išraiška, kad galėtumėte supažindinti ir vaiką bei padėti reguliuoti jo emocijas. Didėjant emociniam intelektui vaikas vis geriau reguliuojasi pats, o tai skatina ir pasitikėjimo savimi augimą, bei didesnį atsparumą susiduriant su iššūkiais tolimesniame gyvenime.

tags: #vaikas #prabunda #klykdamas

• Instrukcijos tortui iš sauskelnių
• Lauko tyrimai vaikams
• Vilniaus lopšelis-darželis "Vėrinėlis"
• Vaikų raidos ypatumai ikimokykliniame amžiuje
• Istorija ir pasiekimai Telšių meno mokyklos