Vaikų čiurnos patempimas - tai dažna trauma, su kuria susiduria daugelis tėvų. Vaikas gali susižeisti vos per sekundės blyksnį: netyčia nukristi, nušokti nuo kliūties, susižeisti sportuodamas ar dėl ko nors kito ir patirti stiprų čiurnos skausmą. Kartais jis būna toks stiprus, kad neįmanoma toliau eiti. Pajutote, kad po treniruotės skauda čiurną, jaučiate, jog skausminga ir nemalonu vaikščioti, o prisilietus prie patinusios vietos sunku kentėti? Tikėtina, jog sporto metu pasitempėte čiurnos raiščius, o tai itin nemaloni trauma, dažnai pasitaikanti tarp sportininkų ir mėgėjų.
Kaip suprasti, kad patyrėte čiurnos patempimą? Pajusite skausmą, tinimą, mėlynes, sustingimą, gali būti sunku minti koja. Traumos metu, kai čiurna sulenkiama nenatūralioje padėtyje, sąnario paviršiai praranda tarpusavio kontaktą ir susidaro čiurnos patempimas (išnirimas), kuris gali būti toks stiprus, kad kartais net neįmanoma pajudinti sužalotos dalies. Susidaro kraujosruva, nes dėl sužalojimo (raiščių patempimo momentu) pažeidžiamos kraujagyslės ir kraujas patenka į poodinį audinį. Jei edema yra stipri, o kraujosruva didelė, šis derinimas gali sudaryti spaudimą nervui sužalojimo vietoje ir sukelti tirpimą.
Taip pat svarbu pastebėti, jog ne tik sportininkai gali pasitempti čiurnos raiščius. Neapšilote prieš treniruotę? Bėgote į autobusą ir suklupote? Apsiavėte nepatogius aukštakulnius ir nikstelėjote koją? Visais šiais atvejais galėjote patempti čiurnos raiščius. Kaip matote, pasitempti kojos raiščius visai nesudėtinga.
Čiurnos patempimų klasifikacija
Kineziterapeutas paaiškina, kad čiurnos patempimai įvyksta, kai raumenys ir sausgyslės išsitempia per toli. Įvykus patempimui, dažnai jaučiamas skausmas, patinimas ir raumenų spazmai. Jei sužalojimas nestiprus, paprastai jis gydomas tiesiog namuose, skausmas ir patinimas atslūgsta savaime. Tačiau patyrus didesnį sužalojimą, ne tik simptomai būna kur kas intensyvesni - stiprus tinimas, sunkiai pakeliamas skausmas, bet ir būtina kreiptis į gydytoją, kuris tiksliai nustatys, kuri čiurnos dalis pažeista, įvertins pažeidimo laipsnį ir skirs tinkamą gydymą.
Pasak kineziterapeuto, čiurnos patempimus galima suskirstyti į tris laipsnius, atsižvelgiant į jų sudėtingumą:
- Pirmas laipsnis - kai raiščių skaidulos pažeidžiamos labai nežymiai. Tokiu atveju jaučiami ir nežymūs simptomai - lengvas skausmas, tinimas. Dažnai patyrę tokio laipsnio sužalojimą žmonės nė nesikreipia į gydytoją ir traumą sėkmingai gydosi namuose. Kartais tam iš tiesų pakanka tik poilsio.
- Antras laipsnis - tai dalinis audinių plyšimas. Patyrus antro laipsnio traumą, jaučiamas vidutinio stiprumo skausmas, kamuoja ryškesnis tinimas, sutrinka pėdos mobilumas. Dažnai šie simptomai savaime paskatina pacientus kreiptis į gydytoją.
- Trečias laipsnis - visiškas raiščio plyšimas. Plyšus raiščio audiniams, pasireiškia stiprus tinimas ir skausmas, kuriam malšinti įprastai prireikia medikamentų.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad pacientams, kuriems buvo atliktas chirurginis gydymas, prireikia daugiau laiko grįžti prie įprastos fizinės veiklos. Be to, tyrimai patvirtino, kad pirmo ir antro laipsnio sužalojimams gydyti rekomenduojama laikytis ramybės režimo, dėti ledą, įtvarus ir pakelti galūnę.
Pirmosios pagalbos ir gydymo principai
Iškart po traumos, kad neapsunkintumėte sužeisto vaiko padėties, koją reikia padėti į horizontalią padėtį ir užfiksuoti, neleidžiant jai judėti. Jei tuo metu neįmanoma pasiekti gydytojo, skausmą ir edemą galima sumažinti šaltu kompresu, kuris gali būti į audeklą įvyniotas ledo maišelis, šalto vandens kompresas ar kas nors kita, kas yra šalta. Šaldykite (15-20 min.). Taip. Jei skausmas labai stiprus, patinimas nemažėja, neįmanoma minti koja arba čiurna atrodo nestabili.
Pasak kineziterapeuto M. Rimo, patyrus čiurnos lūžį ar čiurnos traumą, jau pirmosiomis minutėmis rekomenduojama imtis šių veiksmų: imobilizuoti sužeistą koją ir atlikti kompresiją - tam padės tinkamas ir kokybiškas elastinis čiurnos įtvaras. Jis padės imobilizuoti čiurną, prigludęs prie odos suteiks kompresijos efektą, turės teigiamos įtakos kraujotakos gerinimui, skausmo ir tinimo mažinimui. Sužalotą galūnę taip pat reikėtų pakelti aukščiau ir apie 10-15 minučių pažeistą vietą pašaldyti ledu.
„Ortopro“ klinikos gydytojas V. Zankinas sako, jog moksliniai tyrimai rodo - po čiurnos traumos suspaudimui labiau tinka elastiniai įtvarai, o ne įmobilizavimas gipsu, žmonės greičiau sveiksta naudodami įtvarus, nes su jais koja išlieka šiek tiek judri.
Jei pajutote visus šiuos simptomus, rekomenduojame nieko nelaukti ir kreiptis į gydytoją ortopedą. Pacientui kreipiantis į gydytoją dėl skaudamos čiurnos, pirmasis specialisto uždavinys - ortopedinį įtvarą. Sutvirtinta koja laikoma apie dvi-tris savaites, nes raiščiai gyja gana ilgai. Pirmoji baimė: ar įvyko lūžis? O ne, tai tik patempta čiurna! Traumatologai prašo kiekvieną vaiką, kurio sąnarys po traumos sutino, paraudo, atvesti rentgeno nuotraukai.
Jei sužalojimas nestiprus, paprastai jis gydomas tiesiog namuose, skausmas ir patinimas atslūgsta savaime. Tačiau patyrus didesnį sužalojimą, ne tik simptomai būna kur kas intensyvesni - stiprus tinimas, sunkiai pakeliamas skausmas, bet ir būtina kreiptis į gydytoją, kuris tiksliai nustatys, kuri čiurnos dalis pažeista, įvertins pažeidimo laipsnį ir skirs tinkamą gydymą.
Reabilitacijos svarba
Reabilitacijos specialistai teigia, kad būtent čiurnos traumos yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurių į juos kreipiasi pacientai. Reabilitacija po čiurnos lūžio, raiščių patempimo ar plyšimo padeda kur kas greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą ir mėgautis visiška judėjimo laisve. Kineziterapeutas M. Rimas pasakoja, kad, nepaisant to, kokio sunkumo čiurnos trauma, visais atvejais ją gydant svarbų vaidmenį atlieka reabilitacija, nes tinkamai negydant galimos nemalonios ilgalaikės pasekmės, dėl kurių ateityje gali kilti ir daugiau sąnarių bei raumenų problemų.
Patyrus čiurnos traumą, pagrindinis reabilitacijos tikslas - apsaugoti čiurną, sumažinti patiriamą skausmą, pagerinti kraujotaką ir atkurti prarastas jos funkcijas. „Mūsų reabilitacijos komanda dirba pagal 3R metodikos principus - kiekviena R šifruojama kaip reset, re-enforce ir reload - atkurti, sustiprinti ir perkrauti. Tai garantuoja geriausią teigiamą rezultatą. Šios metodikos pagrindinis tikslas yra aukščiausio lygio priežiūra, kurią dažniausiai gauna aukšto meistriškumo atletai“, - pasakoja M. Rimas.
Pasak jo, vienas svarbiausių šios metodikos etapų - tikslingas ištyrimas, kuris padidina ir paties gydymo efektyvumą. Taigi, pirmasis vizitas pas specialistą skirtas nuodugniam holistiniam ištyrimui ir tolesnės gydymo programos sudarymui. Dažnu atveju sutrikusi vienos kūno dalies funkcija turi įtakos ir visai žmogaus judėjimo biomechanikai, todėl gydant net ir lokalų sutrikimą svarbu vertinti bendrą visumą.
„Pirmoji, atkūrimo, fazė skirta nustatyti pažeistas vietas ir atkurti žmogaus kūno pirmines funkcijas. Antroje, sustiprinimo, fazėje pasitelkiami ir specialūs įtvarai, taikomas kinezioteipavimas, pacientas mokomas ergonomiškai judėti. Trečioji, paskutinė gydymo fazė - „perkrovimas“. Jos tikslas - tarsi įdiegti „naują programinę įrangą“ mūsų nervų sistemoje, kuri padėtų palaikyti ir dar pagerinti jau pasiektus rezultatus“, - aiškina kineziterapeutas M. Rimas.
Jau per pirmąsias dvi paras galima atlikti tempimo pratimus ir kitus judesius, lavinančius lankstumą, didinančius judesių diapazoną. Pradžioje jie atliekami sėdimoje pozicijoje, skausmui sumažėjus - stovint. Pratimus gydytojas rekomenduoja tęsti tol, kol neliks skausmo, atsistatys lankstumas.
Traumų prevencija
Rimas teigia, kad yra įvairių metodų, padedančių sumažinti traumų riziką. Nuo dviračio vaikas griūna visu svoriu ir su greičio jėga. Todėl sužalojimai būna stipresni nei šiaip pargriuvus. Tipiškos dviračio traumos - tai įvairūs nubrozdinimai ir sumušimai, kurie kartais gyja net ilgiau, nei žaizdos. Ką gali tėvai? Įtikinkite vaiką, kad apsauginis šalmas ir apsaugos ant kojų ir rankų - būtini dviratininko ar riedlentininko atributai.
Kiekvieną kūno sąnarį sutvirtina vadinamieji raiščiai. Nuo traumos jie gali plyšti, trūkti, pasitempti. Raiščių traumas lydi kraujosruvos. Po traumos sunku suprasti, ar kaulas skilo, ar tik patempti raiščiai. Kad kraujosruva nedidėtų, reikia traumuotą vietą atšaldyti, prispausti ir subintuoti. Specialių šaldančių gelių galite įsigyti vaistinėse. Jei gelio neturite, tiks ir ledas, šaltame vandenyje suvilgyta medžiaga.
Vieną kartą patyrus čiurnos raiščių traumą tikimybė patirti pakartotinę traumą padidėja 70 proc. 52 proc. po tokių traumų išsivysto lėtinis čiurnos nestabilumas, o nemažai daliai patyrusiųjų traumą simptomai vargina ilgą laiką. Jeigu norite geresnių rezultatų, labai svarbu apsilankyti pas profesionalų kineziterapeutą, kuris galėtų sudaryti reabilitacijos programą, atsižvelgdamas į jūsų amžių, fizinio pajėgumo lygį, tikslus, traumos rimtumą ir kt. veiksnius.
Reabilitacija po čiurnos traumos
Sėdimas gyvenimo būdas, per daug laiko, praleidžiamo naudojantis išmaniaisiais įrenginiais ir žiūrint televizorių, kas ypač buvo aktualu Covid-19 pandemijos metu, kai vaikai mokslo metus praleido namuose, taip pat kitos priežastys gali lemti vaikų laikysenos sutrikimus, kurie, laiku nepastebėti, gali sukelti nemalonių pasekmių ateityje.
