Nėra dienos, kad panašios situacijos nesikartotų. Kai vaikas pradeda verkti ir net negirdi, ką sakai, ar atsisako daryti tai, ko prašoma, tėvams kyla klausimas, ką daryti. Tai gali būti užsispyrimas, o kartais ir tiesiog noras apginti savo nepriklausomybę. Kaip kalbėtis su vaiku, kad jis klausytų? Kaip elgtis, kai vaikas neklauso ir pradeda verkti, šaukti ant tėvų?
Vaiko neklausymas gali kilti dėl įvairių priežasčių. Galbūt vaikas nenori daryti kažko, kas jam nemalonu, nepatinka. Galbūt šiuo metu jis nori veikti kažką kitą. Kartais vaikas gali nesuprasti, ko tėvai iš jo nori, arba negirdėti prašymo, nes yra labai įsitraukęs į žaidimą. Taip pat gali būti, kad vaikas turi patirties, jog ne visada, kai tėvai kažko prašo, tai reikia daryti.
Kaip kalbėtis su vaiku, kad jis klausytų?
Aiškiai ir konkrečiai įvardinkite, ko tikitės iš vaiko. Vaikas supras tėvų prašymą „valgyti šaukštu“, tačiau prašymas „valgyti gražiai“ gali būti visiškai nesuprastas. Stenkitės pageidaujamą elgesį įvardinti kuo konkrečiau ir aiškiau. Taip pat vaikams padeda, kai tėvai jiems įvardija, ką jie turi daryti, o ne ko nedaryti. Pavyzdžiui, vaikui geriau sakyti „kalbėk tyliau“, o ne „nešauk“.
Bendraukite akių lygyje. Duodami vaikui užduotį, prašydami jo ko nors, pritūpkite ar prisėskite prie vaiko taip, kad jūsų akys būtų viename lygyje, žiūrėkite vaikui į akis. Taip būsite tikri, kad vaikas girdi, ką jam sakote, matysite, ar jis suprato, ko jūs prašote.
Įspėkite iš anksto apie veiklos pasikeitimus. Planai, kurie liečia vaiką, turėtų būti pristatyti iš anksto. Tikrai daug vaikų gali būti nepatenkinti, jei nedelsiant turi užbaigti kokią nors labai įdomią veiklą, žaidimą. Įspėkite vaiką, kad, pavyzdžiui, po 10-15 minučių reikės daryti kažką kito.
Pastebėkite ir pagirkite gerą elgesį. Svarbu, kad vaikas girdėtų, ką jis daro gerai, o ne tik tai, ką jis turi daryti kitaip. Pastebėkite teigiamą vaiko elgesį ir pagirkite jį už tai.
Bendraukite ramiu ir draugišku tonu. Tais atvejais, kai vaikas staiga supyko ir parodo savo pyktį tėvams verkimu, šaukimu, svarbiausia patiems tėvams stengtis išlikti ramiems ir priimti vaiko jausmą tokį, koks jis yra. Šeimoje reikia diegti nuostatą, kad visi jausmai yra leidžiami ir galimi, be to, jausmai turi būti saugiai išreiškiami.
Kaip elgtis, kai vaikas pradeda verkti, šaukti ant tėvų?
Jei vaikas pykdamas verkia, šaukia taip, kad negali jūsų girdėti, palaukite, kol jis aprims ir tuomet pasikalbėkite su juo apie tai: „Tu verki, pasakyk, kas atsitiko. Manau, tu supykai, kai pasakiau, kad turime važiuoti namo. Suprantu, tikrai pikta, kai turime išvažiuoti, nes dar nepažaidei visų žaidimų. Tačiau dabar važiuosime kartu namo“. Svarbu su vaiku kalbėtis, skatinti įvardinti, kas atsitiko, kaip jis jaučiasi, jei vaikui sunku tai padaryti, įvardinkite jūs. Taip pat svarbu skatinti reikšti pyktį tinkamais būdais. Jei vaikas apimtas pykčio nori jums trenkti, reikia jį sustabdyti ir sakyti, kad jis gali pykti, tačiau negali muštis. Parodykite kitus būdus, kaip saugiai pykti - stipriai trypti kojomis, kumščiuoti minkštą žaislą ar pan. Tais atvejais, kai vaikas rėkia, kokia jūs esate bloga mama, galite sakyti: „Suprantu, kad tu pyksti. Mes galime apie tai pasikalbėti“. Nepriimkite vaiko žodžių asmeniškai.
Tėvų nuoseklumas ir kantrybė
Tėvai turėtų būti nuoseklūs ir kantrūs. Kartais tėvams gali kilti pagunda išvengti vaiko pykčio proveržio duodant jam tai, ko jis nori, net jei tai neatitinka tėvų ir vaikų susitarimo, taisyklių. Tačiau to daryti tikrai nereikėtų. Pavyzdžiui, jei jau laikas eiti miegoti, tačiau tai pasakius vaikas labai supyksta, nereikėtų staiga persigalvoti ir leisti toliau veikti, ką vaikas nori. Tėvai turėtų priimti vaiko jausmą, suprasti jį, tačiau priminti, kad taisyklės tebegalioja ir dabar reikės eiti miegoti.
Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai vaikas yra alkanas, pervargęs, ištroškęs, jis yra dirglesnis ir tada žymiai dažniau gali kilti pykčio proveržis atrodytų paprastose situacijose.
Amžiaus ypatumai ir elgesys:
- 2-5 metai: Tai pirmieji autonomijos ženklai. Vaikas didžiuojasi sakydamas „Aš pats“, „Pasitrauk“, „Leisk man“. Atšiaurus elgesys dažniausiai reiškia, kad vaikas stengiasi apginti savo nepriklausomybę. Tėvai turėtų bendradarbiauti, padrąsinti vaiką, jei užduotis jam neįveikiama. Svarbu pripažinti vaiko norus ir pasiūlyti tinkamų alternatyvų.
- 6-9 metai: Atsikalbinėjimas ne visada yra labai blogai. Jis gali reikšti, kad vaikas išreiškia savo nuomonę. Problema atsiranda, kai tai palydi pyktis, nepaklusnumas. Tėvai turi mokyti vaiką gerbti pašnekovus ir išlaikyti savitvardą.
- 9-12 metų: Nuolatinis atsikalbinėjimas gali reikšti, kad vaikas ieško, kas leistina, o kas ne. Tėvai turėtų pagalvoti, kodėl vaikas taip daro, galbūt jam trūksta dėmesio ar jis jaučiasi vienišas. Svarbu tvirtai ir ramiai laikytis savo nuomonės, nepasiduoti provokacijoms.
Pozityvūs auklėjimo metodai
Pozityvi kalba: Rekomenduojama pedagogams būti labiau bendradarbiaujančiais ir dažniau naudoti pozityvų kalbėjimą su vaiku. Pavyzdžiui, vietoj „tu turi padaryti…“ sakyti „tu galėtum padaryti…“ arba „padėtum, jei padarytum…“, vietoj „tu negali daryti…“ sakyti „būtų geriau, jei tu padarytum …“.
Motyvacijos skatinimas: Ypatingai aktyvūs ir silpnai dėmesingi vaikai mėgsta, kai jiems sekasi. Dažniausiai jie motyvuoti rinkti taškus, gauti privilegijas ar pastiprinimus už gerą elgesį.
Jėgos žaidimų vengimas: Svarbu prisiminti, kad jėgos žaidimų nei viena pusė nelaimi. Jų reiktų vengti. Susidūrus su tokia situacija, pedagogai turėtų paaiškinti savo poziciją vaikui ir nebesileisti į diskusijas ta tema.
Humoras: Tam, kad vaiko darbai būtų atlikti, rekomenduojama vietoj pykčio naudoti humorą. Humoras padeda labiau nei pyktis. Juokas yra labai geras įrankis padedantis pabaigti užduotį ar darbą.
Užuominų davimas ir struktūra: Vaikams reikia stebėjimo ir reguliarių užuominų. Jie mėgsta žinoti, ko gali tikėtis ir daro ką gali, jeigu yra laikomasi kasdieninės struktūros.
Tu viską neteisingai supranti - manipuliacijos forma, kai tau sąmoningai pūčiami dūmai į akis, 2
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais - tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad ieškote sprendimų, rodo jūsų pastangas. Svarbiausia - suvokti, kad vaiko elgesys yra signalas, kurį reikia suprasti ir tinkamai reaguoti. Tėvų kantrybė, supratimas, besąlygiška meilė ir gebėjimas žiūrėti į situacijas su humoru padeda žingsnis po žingsnio įveikti visus kylančius sunkumus.
tags: #vaikas #neklauso #atsikalbineja
