Kartais gyvenimas mus apdovanoja ypatingomis patirtimis, kurios pakeičia mūsų suvokimą apie pasaulį ir save. Viena tokių patirčių gali būti susitikimas su anapusiniu pasauliu, su angelais, su Dievu. Būtent tai nutiko amerikietei Betei Ydi, kurios istorija, aprašyta knygoje „Aš stovėjau prie dangaus ir pragaro vartų“, atskleidžia gilius dvasinius atradimus.
Beti Ydi, kartu su vyru Džou, augino šešis vaikus. Tačiau likimas jai parengė netikėtą išbandymą - po gimdos pašalinimo operacijos jos gyvybė užgeso. Bet tai nebuvo pabaiga, o naujos pradžios galimybė. Jos siela paliko kūną keturioms valandoms, leisdama jai patirti tai, kas slypi už materialaus pasaulio ribų.
Gyvybės ir Mirties Slėpiniai
1973 metų lapkričio 18 dieną įvyko lemtingasis Betės išėjimas. Atsibudusi su keistu jausmu, ji pajuto, kad jos kūnas tapo ramus ir be gyvybės. Energijos banga pakėlė ją aukštyn, lyg milžiniško magneto patrauktą. Ji matė savo kūną gulintį lovoje, suvokdama, kad jis negyvas. Tačiau tai nesukėlė baimės, tik keistą simpatiją ir supratimą, kad jos tikrasis aš - tai ne fizinis kūnas.
Ji jautėsi visiškai laisva, be jokio skausmo ar nepatogumo. Jos dėmesys grįžo prie kūno, kurio akys, nugara ir šonai atrodė kitaip, suteikdami pilnumą jos išvaizdai. Ji buvo sužavėta savo naujuoju būviu, nes jautėsi puikiai, be jokių apribojimų.
Susitikimas su Dvasingomis Būtybėmis
Betei pasirodė būtybės rudais rūbais, su auksu pintais diržais. Jos kreipėsi į ją, sakydamos, kad buvo su ja „amžius“. Šios būtybės, kurias ji suvokė kaip angelus sargus, nuramino ją, sakydamos, kad ji mirė per anksti ir kad viskas bus gerai. Jos bendravo ne žodžiais, o „žinojimu“ ir jausmais, leisdama Betei patirti jų meilę ir rūpestį.
Didžiausią nerimą Betei kėlė jos vaikai. Ji susirūpino, kaip jie augs be jos, kaip jiems seksis. Angelai nuramino ją, leisdami suprasti, kad jos vaikai turės laisvą valią gyventi savo pasirinktą gyvenimą ir kad jiems bus suteikta visa reikalinga pagalba. Šis suvokimas suteikė Betei ramybę ir leido jai priimti savo likimą.
Kelionė Per Tamsą ir Šviesą
Po susitikimo su angelais Bete pajuto norą tęsti savo kelią. Ji atsidūrė tamsoje, kuri buvo beveik juntama. Judėdama pirmyn, ji girdėjo zvimbiantį garsą, kuris palaipsniui slūgstelėjo. Ji jautėsi tarsi praryta viesulo, bet kartu ir patyrė gilų malonios savijautos ir ramybės jausmą.
Tamsos gilumoje ji pamatė mažutį šviesos tašką. Skubėdama link jo, ji pajuto, kad kitaip ir būti negali. Priešais ją stovėjo vyro figūra, visa apšviesta spindinčia šviesa. Priartėjus, šviesa tapo briliantinė, tokia, kokios neįmanoma apsakyti. Ji suprato, kad tai Dievas, jos Išganytojas ir draugas.
Susitikimas su Dievu ir Amžinybės Suvokimas
Bete pajuto, kad jos šviesa traukiama prie Dievo šviesos, ir jos susiliejo į vieną. Ji patyrė neribotą meilę, kokios niekada anksčiau nebuvo jautusi. Dievas apkabino ją ir pasakė, kad jos mirtis buvo per ankstyva ir kad dar neatėjo jos laikas. Tai suteikė Betei naują tikslą ir prasmę jos gyvenimui.
Ji sužinojo, kad Žemės kūrimas vyko su visų žmonių, kaip dvasių, dalyvavimu. Ji suprato, kad mes esame artimi Dievo vaikai, o Jis yra mūsų bendras Tėvas. Trumpas gyvenimas Žemėje skirtas mūsų dvasiniam augimui, o įvairios sąlygos, įskaitant mirtingumo įstatymą, padeda mums įgyti reikiamas patirtis.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Įvykis | Netoli mirties patirtis (NDP) |
| Data | 1973 m. lapkričio 18 d. |
| Pagrindinė veikėja | Betė Ydi |
| Patirtis | Sielos išėjimas iš kūno, susitikimas su angelais ir Dievu |
| Pagrindinė žinia | Meilė, dvasinis augimas, Dievo buvimas visur |
Betei buvo parodyta, kad meilė yra svarbiausia. Ji suprato, kad mes esame čia, kad mylėtume kiekvieną asmenį. Ji sužinojo, kad negalima teisti kitų pagal jų išvaizdą ar padėtį, nes tik Dievas gali tobulai teisti žmogaus širdį. Ji suprato, kad meilė yra priešinga baimei, kuri yra didžiausias Šėtono įrankis.
Ji suprato, kad proto kūryba yra jėga ir kad gyvenimas pilniausiai išgyvenamas vaizduotėje. Vaizduotė yra raktas į tikrovę, leidžiantis mums kurti savo mintis, daiktus, jausmus ir išgyvenimus. Visai šiai kūrybai valdyti turi meilė.
Betei buvo parodyta, kad visi daiktai sukurti dvasine jėga, ir kad elementai atsako ir džiaugiasi paklusdami Dievo žodžiui. Ji suprato priežasties ir pasekmės dėsnį, ir kad mūsų veiksmai turi įtakos mūsų ateičiai. Ji sužinojo, kad kūnas yra duotas kiekvienai dvasei kaip nuosavybė, ir kad protas, kūnas ir dvasia turi būti visiškoje darnoje.
Betei patyrė, kad Dievas valdo visatą ir jos jėgas. Ji sužinojo, kad dvasinės jėgos yra sąmoningos ir kuria mūsų norus. Ji suprato pozityvios ir negatyvios energijos sąveiką ir kad mūsų žodžiai ir troškimai veikia energijos lauką aplink mus. Ji suprato, kad meilė yra svarbiausia ir kad ji turi valdyti viską.
Betei istorija yra priminimas, kad gyvenimas nepasibaigia su kūno mirtimi. Ji mus kviečia atsigręžti į savo vidinį pasaulį, ieškoti meilės, supratimo ir dvasinio augimo. Jos patirtis parodo, kad anapusybės vartai yra atviri tiems, kurie ieško tiesos ir tikėjimo.
tags: #vaikiskos #mintys #apie #angeliukus
