Peršalimo ligomis žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius gerokai išauga. Ypač dažnai virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis serga vaikai - net 3 kartus dažniau nei suaugusieji (iki 8-10 kartų kasmet). Vaikų imuninė sistema dar tik mokosi atpažinti ir įveikti virusus bei bakterijas. Nors ji funkcionuoja nuo gimimo, jos atsakas nėra toks greitas ir efektyvus kaip suaugusio žmogaus. Mažų vaikų gleivinių apsauga yra silpnesnė, susiformavusių apsauginių antikūnų kiekis - mažesnis, o specifinė imuninė reakcija vyksta lėčiau, todėl virusai lengviau sukelia ligas. Kiekvienas persirgtas peršalimas ar virusinė infekcija tampa tarsi „pamoka“ imuninei sistemai, padedančia jai stiprėti ir kaupti imuninę atmintį. Imuninė sistema, turėdama sukauptą antikūnų rezervą ir imuninę atmintį, dažnai padeda infekciją įveikti lengviau arba net visai nesusirgti. Organizmui reikia laiko atpažinti sukėlėją ir sukurti tinkamą apsaugos mechanizmą.
Gydytojų teigimu, normalu, jeigu ikimokyklinukai ir pradinukai serga iki 8-10 kartų per metus. Gydytoja R. Isevičienė sako, kad yra normalu, jei kūdikiai bei ikimokyklinukai virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir žarnyno virusais serga nuo 6 iki 12, mokyklinukai iki 5 - 6, o paaugliai ir suaugę iki 2 - 3 kartų per metus. Pasak specialistės, sunerimti reikia tada, kai vaikas serga dažniau nei įprasta jo amžiaus kategorijai, jam krenta svoris ar jis nepasiekia amžiaus normos ribos, jei nepasveikstama be antibiotikų ar ligoninės. Tik jeigu viena liga keičia kitą, nespėjęs pasveikti vaikas nuolat vėl tuojau pat suserga, derėtų išsiaiškinti priežastis, nes nuolatinės ligos gali sutrikdyti mažylio sveikatą.
Peršalimo ligų priežastys
Peršalimu vadinama virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią gali sukelti daugiau kaip 200 rūšių virusų, tačiau dažniausiai - net 35 proc. atvejų - rinovirusai. Vaikai peršalimo ligomis linkę sirgti dažniau ne tik dėl silpnesnės, ne iki galo susiformavusios imuninės sistemos ar didesnio jautrumo temperatūros pokyčiams, bet ir dėl to, kad darželyje ar mokyklose yra geros sąlygos virusui plisti oro-lašeliniu bei tiesioginio kontakto būdu. Darželis ir mokykla yra palanki terpė infekcijoms plisti, nes vaikai nuolat būna artimame kontakte. Jie žaidžia greta vienas kito, dalijasi žaislais, dažnai dar nemoka tinkamai prisidengti burnos kosėdami ar čiaudėdami. Be to, didelę dienos dalį praleidžia uždarose patalpose, kur virusai lengviau cirkuliuoja.
Pastebėta, kad vaikų ligas bent iš dalies lemia genetika. Visi pasikartojantys vaikų (o taip pat ir suaugusiųjų) susirgimai labai didelę (o gal net ir didžiausią) įtaką turi netinkama gyvensena. Tėvų ar kitų aplinkinių rūkymas yra gerai žinomas vaikų infekcijų rizikos veiksnys, padidinantis apatinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip plaučių uždegimas, bronchitas dažnį. Svarbu nepamiršti, kad toksinės medžiagos esančios rūkaluose paveikia vaiką net jei tiesiogiai prie vaiko nėra rūkoma, nes jos lieka ant rūkančiojo odos ir drabužių arba aplinkoje! Oro tarša reikšmingai padidina viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų riziką, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, todėl gali vaikas dažniau sirgti.
Vaikui augant jo įgytas arba specifinis imunitetas vis stiprėja. Vos gimusį kūdikį saugo įgimtas arba nespecifinis imunitetas. Pernelyg sterilus auginimas, kai vaikas nesusiduria su aplinkos mikroorganizmais, taip pat gali silpninti imuninę sistemą. Būti arti sergančiųjų taip pat didina riziką užsikrėsti.
Peršalimo ligos klastingos tuo, kad užsikrėtęs žmogus greitai tampa pavojingas kitiems, nes 4-8 val. ar net ilgiau nejaučia ligos požymių, kurie priverstų jį sunerimti. Kol žmogus nesuvokia, kad jis susirgo, užkrečia kitus.
Simptomai
Gerklės skausmas, kosulys, čiaudulys ir sloga - tai būdingiausi peršalimo ligų simptomai, pasireiškiantys antrą ar trečią dieną po infekcijos. Vaikas taip pat gali skųstis galvos, raumenų skausmais, gali pakilti temperatūra (ypač būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikams), ašaroti akys, krėsti drebulys, pablogėti apetitas.
Gydymas ir prevencija
„Laikas gydo...“ Nors tai ne visuomet tiesa, tačiau panašiai yra peršalimo ligų atveju. Vaistais peršalimas neišgydomas, tik sumažinami kai kurie simptomai: karščiavimas, kosulys, sloga ar galvos skausmas. Vaikams labai svarbu atidi slauga: būtina, kad vaikas pakankamai ilsėtųsi, gertų daug skysčių, skalautų gerklę šiltu pasūdytu vandeniu ar specialiomis skalavimo priemonėmis.
Taip pat patariama vartoti dekongestantų - tetrizolino, ksilometazolino. Jie mažina gleivinės paburkimą, siaurina nosies gleivinės kraujagysles ir taip lengvina kvėpavimą pro nosį. Tačiau šie vaistai nelabai tinka jaunesnio amžiaus vaikams, kadangi gali sukelti jaudulį ir nemigą.
Kokių vaistų nuo galvos skausmo skirti vaikams, vieningos nuomonės nėra. Dalis pediatrų mano, kad vaistų, kuriuose yra paracetamolio ir salicilatų, vaikams, jaunesniems kaip 12 metų, reikėtų neskirti. Kitų nuomone, šių medikamentų vartoti galima, bet būtina parinkti tokią dozę, kuri mažina ligos simptomus ir nesukelia nepageidaujamo poveikio. Manoma, kad toksinis bei kitoks nepageidaujamas poveikis dažniau pasireiškia karščiuojantiems ir tokiems vaikams, kurių organizme trūksta skysčių.
Esant drėgnam kosuliui, patariama vartoti vaistų, lengvinančių atsikosėjimą - mukolizinių preparatų acetilcisteino, ambroksolio, bromheksino ir kt. Pavyzdžiui, natūralios aminorūgšties cisteino darinio, išgryninto nuo priemaišų N-acetilcisteino Mucofluid 200® tabletės veikia mukolitiškai, mažina skreplių klampumą, lengvina atsikosėjimą ir kvėpavimą, ramina kosulį. Vaikams jų paros dozė - 300 mg.
Svarbu žinoti, kad gydant bendrąjį peršalimą antibiotikai nėra veiksmingi. Jų skiriama tik prasidėjus mikrobinės kilmės komplikacijoms (kadangi antibiotikai - tai medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi). Antibiotikai virusų, kurie dažniausiai sukelia peršalimo ligas, deja, neveikia. Pirmąsias 3-4 ligos dienas, kai vaikas karščiuoja, kosti, sloguoja, skauda gerklę, duoti antibiotikų dar nereikėtų, nes organizmas dažniausiai pats susidoroja su virusine infekcija. Skirti antibiotikų, saugantis bakterinių komplikacijų, kurių kartais atsiranda sergant gripo ar kito viruso sukelta liga, taip pat negalima. Šie vaistai komplikacijų nesustabdo. Jais galima gydyti tik tada, kai iš tiesų yra bakterinė infekcija.
Norint sumažinti tikimybę vaikui užsikrėsti peršalimo ligomis, veiksminga stiprinti jo imuninę sistemą: dažnai infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams galima duoti augalinių imunostimuliatorių - preparatų su rausvažiede ežiuole (Echinacea purpurea). Rudens-žiemos laikotarpiu ji naudinga norint išvengti gripo ar peršalimo ligų, o susirgus sutrumpina karščiavimo laiką, sumažina silpnumo jausmą, pagreitina audinių regeneraciją ir sveikimą. Ežiuolės nauda pastebėta ne tik praktiškai, bet atlikti ir jos poveikio organizmui tyrimai. Nustatyta, kad šis augalas smarkiai padidina baltųjų kraujo ląstelių, kurios atsakingos už organizmo atsparumą, kiekį. Pagrindinė ežiuolės sudedamoji dalis inulinas stiprina organizmo gynybą, turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių savybių. Ežiuolės sudėtyje yra ir natūralaus antibiotiko echinakozido, kurio veikimo spektras labai platus: jis slopina daugelį virusų, bakterijų ir grybelių rūšių. Taip pat patariama vartoti vitamino C, kuris, nors ir neįrodyta, kad padeda išvengti peršalimo ligų, tačiau gali padėti palengvinti peršalimo simptomus bei jų trukmę.
Vaikams nuo mažų dienų reikia skiepyti elementarios higienos įpročius. Itin svarbu dažnai plauti rankas, kad virusas nepatektų kontakto būdu - tai pats paprasčiausias ir vienas veiksmingiausių būdų išvengti peršalimo ligų. Taip pat reikėtų nebūti arti sergančiųjų. Kaip jau minėta, idealiausios sąlygos plisti peršalimo ligų virusams yra darželiuose bei mokyklose, todėl labai svarbu, kad profilaktikos priemonių būtų imtasi ir ten: pavyzdžiui, dažnai dezinfekuojami daiktų paviršiai, vietoje bendrai naudojamų medžiaginių naudojami popieriniai rankšluosčiai ir pan.
Tinkamai įrenkite vaiko kambarį. Jame neturi būti laikomi dulkes kaupiantys daiktai, pavyzdžiui, knygos, kurias geriausia laikyti dėžėse arba uždarose lentynose. Visi mažylio žaislai turi būti plaunami. Kambarį reikia nuolat vėdinti - intensyviausiai prieš ir po miego. Venkite perkaitimo. Vaiko lovą pastatykite atokiau nuo radiatoriaus (jis turėtų būti reguliuojamas). Būtini vaiko kambaryje prietaisai - termometras ir drėgmės matuoklis. Naktį vaikui geriausia miegoti vėsiame ir drėgname ore: optimali kambario temperatūra -18 laipsnių, o drėgmė - 50-70 proc. Tokioje aplinkoje kvėpavimo takų infekcijos pažeista gleivinė atsikuria daug greičiau. Šiltame, sausame, dulkių sklidiname ir necirkuliuojančiame ore virusai ilgiau išlieka aktyvūs. Užtat jie greitai žūna vėsiame, drėgname, švariame ir besikeičiančiame ore. Jeigu kambaryje per sausa, pastatykite oro drėkintuvą.
Būkite lauke. Sveikas vaikas į lauką turi eiti kasdien. Imunitetą stiprina ir sportas, geriausia dažnai sergančiam mažyliui sportuoti ne uždarose patalpose, o lauke. Ūmiu ligos periodu jam geriau likti namuose, bet kai temperatūros nebėra ir kiti nemalonumai baigėsi - pirmiausia leiskite mažylį ne į darželį, o į lauką.
Mažiau cheminių vaistų. Nepirkite vaistų saujomis. Cheminiai vaistai, ypač antibiotikai ir kraujagysles siaurinantys nosies lašai silpnina imunitetą. Antibiotikai visiškai neveikia virusų ir naikina gerąsias žarnyno bakterijas. Nosies gleivinė išskiria gleives, kuriose yra virusus naikinančių medžiagų, todėl svarbu, kad ji neišsausėtų, o kraujagysles siaurinantys nosies lašai kaip tik ją ir sausina. Taigi tokia chemija gydomas vaikas tikrai greičiau nepasveiks. Kovojant su kvėpavimo takų infekcijomis reikia sukurti sąlygas, kad vaiko organizmas kaip galima greičiau ir padarant mažesnę žalą įveiktų virusus. Cheminius vaistus reikia vartoti tik tada, kai būtina, patarus gydytojui.
Sloguojančio vaiko kvėpavimui pagerinti, atsikosėjimui palengvinti dažnai naudojami eukalipto lapų ekstrakto preparatai. Viena iš šio augalo medžiagų - mirtolis skystina gleives, todėl vaikas lengviau jas atkosėja drauge su infekcijos sukėlėjais. Eukaliptas turi biologiškai veiklių medžiagų, kurios naikina bakterijas ir virusus. Iš eukalipto lapų ekstrakto pagaminti preparatai padės numalšinti ir gerklės skausmą. Ne veltui šio augalo lapų ekstrakto dedama į daugelį pastilių nuo gerklės skausmo. Vaikiški preparatai gaminami lašų arba sirupo pavidalo.
Pastiprinkite vaiko imunitetą. Natūralūs augalai ligoniukui pasitarnaus ir profilaktiškai. Sustiprinti imunitetą bei padėti greičiau pasveikti gali, pavyzdžiui, ežiuolės veikliosios medžiagos. Šis augalas seniai žinomas kaip imunostimuliatorius, kuris padeda išvengti infekcinių kvėpavimo takų ligų. Šaltuoju sezonu toks preparatas kaip pagalbinė priemonė, kovojant su virusinėmis ir bakterinėmis ligomis, dažnai sergančiam vaikui ypatingai pravartus. Ežiuolė naudinga ir jau sergančiam mažyliui, kovojančiam su virusais ir bakterijomis, nes joje yra šiuos nepageidaujamus mikroorganizmus naikinančių medžiagų.
Sveika mityba, pakankamas skysčių kiekis, geras poilsis ir fizinis aktyvumas yra svarbiausi vaiko imuniteto stiprinimo elementai. Vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų turintis maistas ir pakankamas vandens kiekis yra kertiniai akmenys visavertei mitybai. Be to, naudingi yra Omega-3 žuvų taukai, vitaminai A, B, C bei D. Prieš prasidedant ligų sezonui tėvams galima rekomenduoti vaikų racioną įtraukti betagliukanų, pasižyminčių imunomoduliuojančiu veikimu, turinčių maisto papildų ir maisto papildų, turinčių probiotikų, arba vadinamųjų gerųjų bakterijų, bei prebiotikų, t. y. oligosacharidų, skaidulų, kurios yra gerųjų bakterijų maistas. Jeigu pavyksta užtikrinti visavertę mitybą, maisto papildų, išskyrus vitaminą D ir žuvų taukus, vartoti praktiškai nereikia.
7 būdai sustiprinti vaiko imunitetą | Tėvai
Vakcinacija taip pat yra svarbi prevencinė priemonė, padedanti apsaugoti vaikus nuo sunkių ir pavojingų ligų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasak gydytojos, reikia atminti, kad didžiąją vaikų karščiavimo priežasčių dalį sudaro virusinės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos. Jos gydomos tik simptomiškai - vaistais karščiavimui mažinti, o esant aukštesnei nei 38,5 ºC temperatūrai - geriamais skysčiais, pastilėmis, taip pat nosies plovimui reikalingu druskingu vandeniu ar lašais. Medikė sako, kad neretai tėvai apsirgusią atžalą pas gydytoją veda vos tik prasidėjus pirmiesiems simptomams. Visgi medikas tokiu atveju dar būna bejėgis, kadangi pirmąją ligos parą kraujo tyrimai būna neinformatyvūs, o ligos simptomai neišreikšti. „Skubiai kreiptis į gydymo įstaigą reikia tuo atveju, jei karščiuoja 0-3 mėnesių kūdikis, vaikas karščiuoja ilgiau nei 72 val. arba jo kūno temperatūra viršija 40 ºC. Taip pat svarbu stebėti, ar esant žemesnei nei 38,5 ºC, vaikas nėra vangus, mieguistas, apatiškas ar nenumaldomai verkia. Suklusti būtina ir tuo atveju, jei vaikas skundžiasi išreikštu pilvo, gerklės ar kitu skausmu, atsisako skysčių, mažai šlapinasi, jam pasireiškia traukuliai ar vėmimas sugirdžius skysčius, nesant slogai pastebimas sunkus kvėpavimas ar ryškūs, paspaudus neišnykstantys bėrimai“, - aiškina R. Isevičienė. Anot specialistės, kad virusinės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos įprastai trunka 2-5 paras, todėl jei karščiuojantis mažylis išgėrus vaistų nuo temperatūros tampa žvalus, domisi aplinka, bando žaisti, geria skysčius, jį stebėti ir simptomiškai gydyti reikėtų namuose.
Jeigu vaikas dažnai serga, ar visada tai susijęs su imuninės sistemos sutrikimu? Maždaug penkiasdešimt procentų dažnai sergančių vaikų neturi jokios ligos paaiškinančios jų padidėjusį sergamumą, tačiau kita dalis vaikų gali sirgti lėtinėmis ligomis: alerginės kvėpavimo takų ligos dažnai supainiojamos su infekcijomis, pavyzdžiui, vaikai sergantys astma dažnai laiku nediagnozuojami ir astmos paūmėjimai sumaišomi su plaučių uždegimu ar bronchitu. Šios ligos taip pat savaime padidina infekcijų dažnį, kadangi lėtinio uždegimo pažeisti kvėpavimo takai netenka savo natūralių gynybinių mechanizmų.
Kai įtariamas imunodeficitas, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius: keturis ar daugiau kartų per metus sergama ausų infekcijomis; du ar daugiau kartų per metus sergama sunkiomis sinuso infekcijomis; du ar daugiau mėnesių gydoma antibiotikais be reikšmingo poveikio; du ar daugiau kartų per metus sergama plaučių uždegimu; sunkiai auga kūdikio svoris, sutrikęs normalus vystymasis; pasikartojantys, gilūs odos ar kitų organų pūliniai; lėtinė burnos pienligė ar odos grybelinės infekcijos; intraveninių antibiotikų poreikis infekcijai gydyti; dvi ar daugiau giliai organizme esančios infekcijos; šeimoje yra (buvo) sergančių pirminiu imunodeficitu. Tačiau nemaža dalis imunodeficitais sergančių pacientų neatitinka šių kriterijų, kiti svarbūs požymiai, kurie neretai nustatomi pacientams sergantiems imunodeficitu yra alerginės (ypač sunkios formos), autoimuninės, autouždegiminės ir onkologinės ligos.
Tėvai, įtariantys, kad vaikas gali turėti imuninės sistemos sutrikimą, turėtų kreiptis į vaikų alergologą, vaikų infekcinių ligų gydytoją, vaikų reumatologą ar vaikų onkohematologą. Kartais simptomai gali persidengti ir gali būti reikalingos ne vieno specialisto konsultacijos, todėl pravartu pasitarti su vaikų ligų ar šeimos gydytoju, kurie gali nukreipti tinkamų specialistų linkme. Dažnai vienas iš pirmųjų žingsnių turėtų būti pats paprasčiausias bendras kraujo tyrimas, taip pat daugeliui pacientų atliekami imunoglobulinių koncentracijos tyrimai, visi kiti tyrimai yra skiriami pagal paciento ar jo atstovų išsakomus skundus, tad vienodo ištyrimo visiems atvejams nėra. Neretai atliekant ištyrimą nemažiau svarbu atmesti kitas ligas, kurios gali padidinti vaiko sirgimo dažnį.
