Senovės Egipte dievai ir deivės buvo neatsiejama gamtos ir kasdienio gyvenimo dalis. Jie valdė gamtą, lėmė žmonių likimus ir buvo garbinami įvairiose šventyklose. Tarp daugybės dievybių, viena svarbiausių ir populiariausių buvo Izidė, siejama su vaisingumu, vandeniu ir vėju.
Izidė: Vaisingumo, vandens ir vėjo deivė
Izidė (dar žinoma kaip Isi, Aset, Oset, Iset) egiptiečių mitologijoje buvo viena iš populiariausių dievybių. Ji laikoma derlingumo, vandens ir vėjo, taip pat motinystės deive. Izidė buvo Ozyrio "sostas", o jos žinios apie slaptąjį Ra vardą suteikė jai ypatingą galią. Ji simbolizavo moteriškumą ir šeimyninę ištikimybę.
Laikui bėgant, Izidė buvo suvokiama kaip didžioji deivė Motina, moteriškasis aukščiausiojo dievo aspektas arba netgi visa dieviškoji tikrovė (panteos). Jos kultas ypač išpopuliarėjo pirmaisiais mūsų eros amžiais, kai sumažėjo saugumas ir stabilumas, o žmonėms reikėjo daugiau atsidavimo ir pasiaukojimo. Dėl šios priežasties Izidės kultas paplito visoje Romos imperijoje.
Izidė buvo priskiriama Heliopolio didžiajai eneadai, devynių dievų grupei, kuri turėjo didelę reikšmę egiptiečių religijoje. Šią eneada sudarė saulės dievas Ra ir dievų poros, tarp kurių buvo ir Gebas (žemės dievas) bei Nut (dangaus deivė), Ozyris (derlingumo dievas) ir Izidė (vaisingumo, vandens ir vėjo deivė).
Mitiniai Izidės vaidmenys ir funkcijos
Izidė atliko daugybę svarbių funkcijų senovės Egipto mitologijoje. Valdovo mituose ji veikė kaip pasiaukojanti Horo motina, o Ozyrio mitų cikle - kaip ištikima jo sesuo ir žmona.
Vienas žymiausių mitų pasakoja apie tai, kaip Setui nužudžius Ozyrį, Izidė ir jos sesuo Neftidė surado Ozyrio kūną ir apraudojo jį. Izidė raudojo: "Aš moteris, miela savo broliui (Ozyriui), tavo žmona ir tavo motinos sesuo. Sugrįžk kuo greičiau pas mane! Trokštu regėti tavo veidą, kai ilgai nematau jo, tamsa užgula mane, nors Ra ir šviečia danguje".
Nors Ozyris mirė, Izidė stebuklingai pastojo ir pagimdė mirusiojo sūnų Horą. Kad išvengtų Seto persekiojimo, Izidė su mažuoju Horu pasislepė Deltos pelkėse. Ten Horui įkando gyvatė, ir jis mirė. Suglumusi Izidė šaukėsi pagalbos, tačiau niekas negalėjo atgaivinti Horo. Galiausiai pasirodė išmintinga krašto šeimininkė - deivė Uto, kuri padėjo Izidei išsiaiškinti ligos priežastį ir pagydyti Horą.
Vėliau, kai Horas užaugo, Izidė atėjo į dievų sueigą ir pareikalavo, kad dievai paskirtų Egipto valdovo sostą teisėtam Ozyrio įpėdiniui Horui. Nors Šu dievas sutiko, kiti dievai bijojo Seto grasinimų. Tačiau Izidei pavyko apgauti Setą, pavirtus į dailią merginą. Vėliau, pavirtusi pele, ji pasakė Setui: "Apraudok save! Nes juk tavo lūpos ištarė šitai (t. y. pasmerkė nedorybę), o tavo protas pasmerkė tave".
Plutarcho Chaironiečio pasakojime minima, kad Izidė, ieškodama Seto nužudyto Ozyrio kūno, nuvyko į Biblą pas karalienę Astartę ir pargabenusi kūną, bet Setas jį sukapojo į 14 dalių ir išmėtė po visą Egiptą. Izidė sugebėjo surinkti visas dalis ir suvienyti jas, tačiau pritrūko falo, kurį prarijo žuvis. Tuomet Izidė atliko pirmąjį balzamavimo ritualą, padedama Anubio, Neftidės ir Toto.
Izidė taip pat laikoma ta, kuri nugalėtąjį Setą surišta nugabena pas Atumą ir paskelbia Horo pergalę.
Kaip Isis prikėlė savo tikrąją meilę iš numirusiųjų | Likimas ir pasakos
Izidės simbolika ir kulto paplitimas
Izidė buvo glaudžiai susijusi su Sirijumi (Sopdet žvaigžde), kurios pakilimas žymi Nilo potvynio pradžią. Tai simbolizavo derlingumą ir atsinaujinimą.
Dažniausiai Izidė ikonografijoje vaizduojama kaip moteris, dėvinti dvigubą Abiejų Egiptų karūną, su kūdikiu Horu rankose. Ji buvo vadinama "egiptiečių Madona".
Nors pagrindinis jos kulto centras buvo Abidas (pietinis Egiptas), Izidė tapo viso Egipto ir visų egiptiečių deive. Veikiant sinkretizmui, ji buvo prilyginta kitoms deivėms, tokioms kaip Hator ar Nut, tačiau visada išlaikė savo savitumą ir atributus.
Izidės kultas paplito ir Viduržemio jūros pakrantėse, Graikijoje ir Romos imperijoje, kur susiklostė Ozyrio ir Izidės misterijos. Aleksandrijoje ji buvo laikoma jūreivių globėja.
Kitos svarbios dievybės susijusios su gamta ir vaisingumu
Senovės Egipte garbinti ir kiti dievai bei deivės, susiję su gamtos reiškiniais ir vaisingumu:
- Gebas: Žemės dievas, dažnai vaizduojamas gulintis po dangaus deive Nut. Jo poza simbolizuoja Žemės slėnius ir kalnus.
- Nut: Dangaus deivė, tikroji "deivė - motina", turinti daugybę vaikų (dangaus šviesulių). Ji simbolizuoja horizontą.
- Šu: Oro dievas, kuris atskyrė dangų nuo žemės, pakeldamas Nut aukštyn. Jis taip pat buvo vėjo dievas ir vienas iš Heliopolio eneados narių.
- Tefnut: Drėgmės deivė, Šu sesuo ir žmona. Jų santuoka simbolizavo gyvenimui būtinų stichijų susijungimą.
- Ozyris: Derlingumo dievas, kuris išmokė žmones žemdirbystės, sodininkystės, duonos ir vyno gamybos. Egiptiečiai tikėjo jo legenda apie prisikėlimą pomirtiniam gyvenimui.
- Khnum: Šaltųjų vandenų valdovas, glaudžiai susijęs su Nilo potvyniais. Jis laikomas dievų ir žmonių kūrėju.
- Sobekas: Nilo dievas, vaizduojamas krokodilo pavidalu.
Šios dievybės ir jų mitai atspindi senovės egiptiečių pasaulėžiūrą, jų supratimą apie gamtos jėgas ir jų svarbą žmonių gyvenime.
tags: #sen #egiptieciu #vaisingumo #vandens #ir #vejo
