Auginant vaikus pasitaiko įvairių etapų, vienas iš jų - nenoras valgyti. Tokiu atveju neretai tėveliai pradeda nerimauti ir dairytis patarimų, ką daryti, jei vaikas nevalgo, kaip paskatinti jį įsidėti bent kąsnelį į burną. Deja, bet vieno universalaus atsakymo nėra - kiekvienas vaikas unikalus ir norint jį įkalbėti gali prireikti unikalaus būdo, ar net kelių.
Prastas vaiko apetitas paprastai gąsdina tėvus. Priežastys gali būti įvairios. Įvairiais vaiko raidos laikotarpiais net paties sveikiausio vaiko noras valgyti gali svyruoti. Apetitas sumažėja ne tik susirigus, bet ir persitempus, pervargus arba patyrus stresą, per mažai būnant gryname ore. Taip pat pasikeitus įprastam mitybos režimui arba vaiko racioną papildžius naujais produktais.
Vienas pagrindinių būdų skatinti vaiką valgyti - sukurti teigiamą valgymo aplinką. Vaikams labai svarbu, kad valgymo procesas būtų ramus ir malonus, be skubėjimo ar spaudimo. Jeigu valgymo metu kyla konfliktų arba vaikas verčiamas suvalgyti viską, tai gali sukelti dar didesnį pasipriešinimą maistui. Geriausia paversti valgymą malonia šeimos veikla, kai visi kartu sėdi prie stalo ir mėgaujasi maistu.
Rutina taip pat yra labai svarbi. Vaikai geriau valgo, kai jų mitybos režimas yra pastovus - pusryčiai, pietūs ir vakarienė tuo pačiu metu padeda reguliuoti alkio ir sotumo jausmą. Be to, reikėtų riboti užkandžiavimą tarp valgymų, ypač jei tai yra saldūs ar perdirbti produktai, nes jie gali sumažinti apetitą pagrindinių valgymų metu.
Kodėl vaikas atsisako valgyti?
Augdami vaikai pereina daug etapų. Vienas iš jų - maištavimas, arba kitaip - ribų ieškojimas. Maždaug po antrojo gimtadienio vaikai pradeda tyrinėti tėvų kantrybės ir meilės ribas. Jie daro neleistinus dalykus ir stebi, kokia bus tėvų reakcija, kur yra veiksmų ribos. Taip pat ir su maistu - kas bus, jei nevalgysiu, jei atsisakysiu vieno ar kito patiekalo.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikas nevalgo vieno ar kito patiekalo, nes jo arba vieno iš ingredientų tiesiog nemėgsta. Pabandykite paeksperimentuoti ir ką nors pakeisti įprastiniame patiekale, pridėti ar kažko jame atsisakyti.
Reikėtų nepamiršti, kad vaiko skrandis yra kur kas mažesnis, nei suaugusio žmogaus. Vaikai linkę valgyti nedaug, tačiau dažnai. Ir tai, kad jūsų atžala vakar valgė itin mažai, o šiandien valgo neišpasakytai daug - normalu. Besivystantis organizmas nėra nuoseklus, tad ir maisto poreikis gali būti paprasčiausiai nestabilus.
Jūsų vaikas atsisako ragauti naujų, jam neįprastų patiekalų? Nesibaiminkite, tai - natūralu. Kaip ir jums, taip ir jam pirmą kartą ragauti neaiškius patiekalus nedrąsu. Labai natūralu, kad pamačius įtartiną patiekalą iš karto yra atsisakoma jo net paragauti. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų vaikas šio patiekalo niekada ir nevalgys...
Viena iš nevalgymo darželyje priežasčių gali būti ir visiškai elementari - laiko stygius. Jei jūsų vaikas tiesiog valgo lėčiau ir anksčiau jo valgymo laikas nebuvo ribojamas, tikėtina, kad vaikas jausis skubinamas ir nespės pavalgyti, kai kiti grupės vaikai jau bus pasisotinę ir bėgs nuo stalo.
Dažna vaikų „nevalgumo“ priežastis yra per dažnas ir per gausus užkandžiavimas. Labai dažnai atrodo, kad vaikas nevalgo pagrindinių patiekalų, bet tarpuose tarp pagrindinių valgymų yra labai daug užkandžių: sūrelių, traškučių, sulčių, saldžių pieno gėrimų. Suskaičiavus energinę maisto vertę pamatytume, kad su visais užkandžiais vaikas suvartoja pakankamai ar net daugiau nei reikia kalorijų.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko emocinę būseną. Stresas, nerimas ar pervargimas gali turėti didelę įtaką apetitui. Todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas pakankamai ilsėtųsi, turėtų galimybę išreikšti savo emocijas ir jaustųsi saugus.
Jeigu sveikas vaikas griežtai atsisako valgyti, neverskite jo ir nuolat neįkalbinėkite. Tėvai dažnai susiduria su problema, kai vaikas atsisako valgyti ar jo apetitas būna labai nepastovus. Tai gali kelti nerimą, ypač jei mažylis yra išrankus maistui ar negauna pakankamai maistinių medžiagų. Tačiau svarbu suprasti, kad vaiko apetitas natūraliai keičiasi priklausomai nuo augimo etapų, aktyvumo lygio ir emocinės būsenos.
B. Jarašūnė sako, kad, jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys. „Arba vaikai, mažai valgydami, demonstruoja savo savarankiškumą ir nepriklausomybę, arba jie patiria dėmesio trūkumą - pavyzdžiui, vaikas būna pamirštas patenkinant tik jo fiziologinius poreikius, ar šeimoje yra kivirčų, chaoso, tad vaikas taip nori atkreipti į save dėmesį. Taip pat vaikas gali turėti ryškiai mažesnį apetitą po ligos, pavyzdžiui, roto viruso. Mažesnį apetitą vaikas gali turėti ir dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, anemijos, kuri turi jau apčiuopiamą išraišką. Jeigu vaikas jau porą mėnesių atsisako mėsos, žuvies, jei vartoja daug pieno produktų, reikėtų išsitirti, ar vaikui nėra mažakraujystės“, - pasakoja gydytoja.
Taip pat gydytoja akcentavo, kad tie vaikai, kurie buvo žindomi, greičiau pripranta prie rimto maisto, jie linkę labiau viską ragauti.
Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu. Svarbu žinoti, jog kai kurios su vaiko išrankumu maistui susijusios būklės, pavyzdžiui, mažakraujystė, gali turėti įtakos jo protiniam vystymuisi ir gebėjimui mokytis mokykloje. Taigi, gydytojo konsultacija gali padėti išvengti didesnių problemų bei grįžti prie malonumą, o ne stresą keliančio, valgymo.
Kaip paskatinti vaiką valgyti?
Jums gali padėti tiek vaikiški indai, tiek neįprastos formos ar legendomis apipintas patiekalas.
Norėdami paskatinti vaiką ragauti naują patiekalą jums prireiks kūrybos. Galite jam pasiūlyti gaminti kartu - taip mažylis matys visus naudojamus produktus, galbūt net vieno ar kito paragaus gaminimo eigoje. Jei jau patiekalas pagamintas - papasakokite vaikui apie jo ingredientus ir taip neutralizuokite jo nepasitikėjimą nauju vaizdu lėkštėje. Galbūt visi naudojami ingredientai vaikui yra žinomi ir taip jis naują patiekalą greičiau priims.
Rodykite pavyzdį. Mūsų atžalos dažnai net nejausdami mus mėgdžioja. Taip gali būti ir su valgymu. Valgykite tuo pačiu laiku ir tą patį ką siūlote ir savo mažiesiems ir, tikėtina, vaikai mažiau spyriosis.
Žaismingi vaikiški indai ar indai kūdikiams gali taip pat paskatinti jūsų atžalą valgyti. Juk iš lėkštutės-zuikučio ar meškučio daug maloniau kabinti šaukštais košę, nei iš paprastos nuobodios lėkštės.
Vaikams greitai atsibosta įvairūs dalykai. Tame tarpe ir maistas. Kepate blynus pietums? Šaunu - pakeiskite jų formą ir nustebinkite savo vaiką! Pildami paruoštą blynų masę į keptuvę pabandykite samčiu išvedžioti raides, skaičius, įvairius voratinklius, neaiškias formas.
Pietums trinta sriuba su špinatais, kurios, nujaučiate, jūsų vaikas atsisakys? O jei papasakotumėte apie tą keistą žalią sriubą dar keistesnę istoriją?
Jei jūsų vaikas jau geba atlikti nesudėtingas užduotis, pakvieskite jį kartu gaminti. Įduokite šaukštą ir paprašykite ką nors išmaišyti, perpilti, sudėti, suminkyti ar panašiai. Žinoma, toli gražu neduokite mažam vaikui aštrių ar kitokių įrankių, kuriais jie gali užsigauti. Gaminimas gali būti išties smagus, jei paversite tai žaidimu - prieš gamindami iš popieriaus išsilankstykite virtuvės šefo kepures, užsidėkite prijuostes ar kartu serviruokite stalą, lėkštę kaip tai būtų restoranas.
Galite žaisti su maisto spalvomis ir formomis - pavyzdžiui, sudėti vaisių ar daržovių gabalėlius į smagius paveikslėlius arba pasiūlyti spalvingų kokteilių iš natūralių ingredientų.
Jei vaikas atsisako valgyti tam tikrus produktus, neverta jo versti, tačiau galima pasiūlyti alternatyvų. Pavyzdžiui, jei jis nemėgsta daržovių, galima jas įmaišyti į mėgstamus patiekalus, tokius kaip makaronai ar sriubos. Svarbu išlikti kantriems ir nesipykti, jei vaikas iš karto nepriima naujų skonių - kartais jam reikia kelis kartus paragauti, kol pripranta.
Apetitą žadina šviežių kopūstų sultys. 1-2 metų mažyliui galima jų duoti vieną arbatinį šaukštelį per dieną, didesnis vaikas gali gerti po ketvirtadalį stiklinės per dieną 2-4 savaites. Apetitą gerai skatina sūroki ir rūgštūs produktai: švelnus sūris, silkė, ikrai, parūgštinti nepieniški patiekalai. Pavyzdžiui, ryžių sriubą galima parūgštinti 1-2 šaukšteliais pomidorų sulčių. Net 5-6 mėnesių vaikams galima į daržovių tyrę įpilti 2-3 arbatinius šaukštelius konservuotų arba šviežių pomidorų sulčių. Pusantrų metų vaikui antrąjį patiekalą galima pagardinti puse rūgštaus pomidoro arba trečdaliu nulupto rauginto agurko.
Vaiko nemėgstamus produktus galima keisti kitu panašios sudėties (baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekio) maistu. Kiekvieno maitinimo metu reikia siūlyti vaikui karštą patiekalą, nes šalti patiekalai ir sumuštiniai sutrikdo virškinimą. Dienos maistas turi būti kuo įvairesnis. Nedėkite ant stalo iškart dviejų patiekalų, nes vaikas gali atsisakyti, pavyzdžiui, sriubos vien todėl, kad antrojo patiekalo išvaizda ir kvapas jam patrauklesnis.
Valgio metu nesiūlykite vaikui žaislų, nesekite jam pasakų ir neblaškykite pokalbiais. Nukreipus dėmesį nuo maisto stabdomas virškinimo sulčių išsiskyrimas ir mažėja apetitas. Nekalbėkite apie tai, kad vaikas prastai valgo, - visą vaiko dėmesį nukreipkite į maistą.
Palankias sąlygas geram apetitui sudarysite ramia valgymo aplinka. Sodinkite vaiką už gražiai serviruoto stalo. Nupirkite mažyliui patrauklių lėkštučių ir puodelių, papuoštų spalvotais piešiniais. Žaismingi indai sudomins mažylį ir padės sutelkti dėmesį į valgymą. Spalvingi, ryškūs indai valgymą pavers įdomiu žaidimu. Vaikui patogu valgyti iš neslidžios dangos pagrindą turinčių indų - mažylis nenumes lėkštutės ant grindų. Vaikams patinka lėkštutės su keliais skyreliais, į kuriuos galima išdėlioti skirtingo maisto. Patogūs kūdikiui valgyti šaukštai bei šakutės, pagaminti iš minkštos malonios medžiagos, mažoms burnytėms pritaikyta apvalia galvute. Patogus laikyti neslidus paminkštintas kotelis.
Tėvai, pamatę rekomendacijas, kokias porcijas jų vaikai iš tikro turėtų suvalgyti - kai kurios iš jų būna, pavyzdžiui, nuo pusės iki vieno sausainio 2 metų vaikui - gerokai nustemba.
B. Jarašūnė nurodė, kad galima pasitelkti mažų gudrybių, kaip vaikui įsiūlyti valgyti tai, ko jis atsisako,„Jeigu vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai. Kitas dalykas - valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių. Be to, tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai tai ir vaikai nevalgys. Geriausia, kai šeima kuo dažniau valgo drauge. Kitas dalykas, mes neturime klausti Petriuko „ar valgysi daržovių?“, mes turime klausti „ar valgysi agurkus, ar pomidorus?“. Leisdami vaikui rinktis tarp kelių variantų, mes skatiname jo savarankiškumą (pats nusprendžia) ir bendradarbiavimą.
Kai kurie vaikai nemėgsta sumaišytų maistų, padažų, troškinių - maisto pateikimą reikia gerbti, tačiau ne iki tokio lygio, kad namie gaminami penki atskiri patiekalai“, - kalba gydytoja dietologė. Pasak jos, vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori), maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti, kad sudomintume valgytojus. Taip pat, kalba dietologė, į svečius galima pasikviesti valgesnių vaikų.
„Taip pat patariu, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko lauke: darykime piknikus, patys eikime į svečius, iškylaukime“, - sakė B. Jarašūnė.
Pasiūlymai tėvams: B. Jarašūnė sako, kad nuspręsti, ką vaikas valgys, turi tėvai, o ne vaikas. Jos teigimu, vaikas sugeba reguliuoti energijos kiekį pagal sotumo ir alkio jausmą, bet jis nesugeba tinkamai pasirinkti.„Vaikas turi rinktis, kiek jis suvalgys, o tėvų uždavinys - sudaryti valgymo režimą, kad vaikas išalktų. Geriausias vaistas nuo nevalgumo, jei tai yra psichologiniai dalykai, yra išalkimas. Vaiko režime turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir fizinio aktyvumo, du-trys užkandžiai tarpuose. Tarp valgymų nerekomenduojama gerti sulčių, kefyro, pieno. Visos dienos metu vaikams siūlome gerti vandenį, o sultis, kefyrą, pieną geriau gerti kartu su maistu ar užkandžiais. Taip pat labai svarbu išlaikyti pertraukas tarp valgymų, kad vaikas spėtų išalkti, išmoktų ir palaukti. Užkandžiai turi būti suplanuoti, jų neturi būti daug“, - kalbėjo gydytoja dietologė.
Sąmoningų mamų“ bendraįkūrėja, medikė Giedrė Veličkienė nurodė, kad pagrindinė vaikų „nevalgumo“ priežastis yra nuolatinis užkandžiavimas.„Jeigu vaikas privalgo daug užkandžių maisto, tai jis nenori normalaus maisto. Todėl tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Tarpuose gali būti užkandis, tačiau tai galėtų būti vaisiaus gabaliukas, o ne pusė pakelio duoniukų. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti naujus maisto produktus. Kartais vaikas įtariai žiūri į dar neragautą maistą. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paraguti, kol jis pripranta - tai reikėtų turėti omenyje. Tam, kad vaikas pradėtų valgyti naują maistą, padeda pasakymas “ gali nevalgyti, bet paragauk“. Paragavus vaikas dažnai sako „gerai, man patinka“, - nurodo G. Veličkienė.
Pašnekovė sako, kad, jeigu vaikas atsisako valgyti normalų maistą, jam nereikia vietoj jo siūlyti užkandžių. „Vaikui reikia pasakyti „kai norėsi valgyti, aš tau duosiu“, ir, vaikui išalkus, siūlyti jam tą patį patiekalą, o ne jogurtuką, sumuštinuką, duoniuką“, - kalba ji.
Moteris taip pat nurodė, kad, norint, jog vaikas valgytų daugiau, jam reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo.
Taip pat žr Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko emocinę būseną. Stresas, nerimas ar pervargimas gali turėti didelę įtaką apetitui. Todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas pakankamai ilsėtųsi, turėtų galimybę išreikšti savo emocijas ir jaustųsi saugus. Jei apetito stoka tęsiasi ilgą laiką, o vaikas ima prarasti svorį ar atrodo vangus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų arba yra sveikatos sutrikimų.
Nevalgumo priežastys B. Jarašūnė sako, kad, jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys.
Žinomas vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys tvirtina, kad tinkamai sveikos gyvensenos vertybes savo vaikams diegiantys tėvai padės jiems išugdyti puikų imunitetą gyvenimo negandoms, krizėms ir ligoms. Vienas svarbiausių sveikos gyvensenos elementų - sveika mityba. Tačiau ką daryti, kai vaikas nemėgsta daržovių, vaisių, kitų sveikų ir augančiam organizmui naudingų maisto produktų ir atsisako juos valgyti? „Tai neturėtų stebinti. Tai visiškai normalu, nes vaikai iš turimų pagundų sąrašo visuomet pasirinks tai, kas jiems skaniausia ir mieliausia. O pagundų aplinkui yra tikrai nemažai“, - sako psichiatras. Jei nežinote, ką tokiu atveju daryti, šie penki vaikų ir paauglių psichiatro L. Slušnio patarimai yra kaip tik jums.
1. Atminkite, kad kuo mažesnis vaikas, tuo lengviau jį įtikinti, kodėl vieną ar kitą produktą valgyti yra sveika ir skanu. Būtų idealu, jeigu savo vaikus pirmiausiai išmokytumėte valgyti daržoves ir vaisius ir tik daug vėliau supažindintumėte jais su tokiomis saldžiomis pagundomis, kaip saldainiai, vaisvandeniai, bandelės. Tiesa ta, kad kol vaikas nėra paragavęs suaugusių pasaulio skonių, jam net į galvą nešauna mintis, kad jis jų gali norėti. Šiuolaikiniame pasaulyje išvengti pagundų yra tikrai sunku, ypač, kai vaikas paauga. Todėl visiems tėvams kartais reikia imtis gudrybių, kad vaiko maisto dienos racione būtų gausu kuo įvairesnių daržovių.
2. Ar esate pastebėję, kad namie jūsų vaikas nevalgo kokių nors daržovių, bet pas senelius ar savo tetą jas ne tik noriai valgo, bet dar ir pats paprašo: „Noriu tarkuotų morkų, kurios pas tave tokios skanios!“. Patikėkite, jūs ne vieninteliai tėvai, kuriems įsiūlyti daržovių ar vaisių namuose niekaip nepavyksta, tačiau kitoje vietoje vaikas jas valgo pasigardžiuodamas. Kodėl taip yra? Tokia vaiko reakcija yra natūrali, nes namuose tėvai dažniausiai akcentuoja, kad valgyti daržoves ir vaisius yra sveika. O svečiuose vaikui pateikiama ne daržovė, o emocija. Jei sugebėsite vaikui pasiūlydami daržoves suteikti ir teigiamas emocijas, daržoves mažylis krims su daug didesniu noru. Būtent seneliai dažnai ir moka suteikti tas teigiamas emocijas savo anūkams. Jie turi daugiau gyvenimiškos patirties, o neretai ir laiko, kurio dirbantys tėvai paprastai negali skirti savo atžaloms.
3. Prisiminkite save vaikystėje. Žaidimai buvo vienas svarbiausių ir įdomiausių dalykų. Jūsų mažamečiai taip pat dievina žaidimus. Kartu žaisdami su savo vaiku jūs galite jį mokyti, suteikti jam žinių ir net įtikinti, kad paprastas salotos lapas yra jam ypač reikalingas, jeigu jis nori tapti tokiu stipriu kaip Betmenas ar tokia gražia ir geraširde kaip Snieguolė. Kuo dažniau gretinkite skirtingų daržovių valgymą su jūsų mažylio mėgstamais filmukų, pasakų ar knygų personažais. Tai gali būti ir gyvūnai, ir žmonės. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas žavisi taikliais šauliais, galite jam sakyti, kad norint taip taikliai šaudyti reikia valgyti daug ir įvairių daržovių, nes jos padeda akims. Jeigu jūsų duktė nori turėti tokius nuostabius plaukus, kokius turi ir jos mylima princesė, galite savo atžalą patikinti, kad tai neįmanoma nesuvalgius raudono pomidoro. Būtina atminti, kad vaikui svarbiausia vaiko gyvenime yra bendravimas su tėvais, seneliais, auklėtojais. Žaisdami ir nuolatos aiškindami sveikos mitybos elementus namuose, darželyje ir artimųjų aplinkoje, ilgainiui vaikui galite suformuoti tokį požiūrį, kurį sunkiai paveiks net ir gausi išorinė reklama.
4. Dar vienas svarbus dalykas - mūsų pačių pavyzdys. Vaikui svarbu matyti, kad ir suaugusieji valgo daug daržovių. Stebėdami ir analizuodami savo aplinką vaikai mokosi sveikos gyvensenos įgūdžių. Tėvų pareiga padėti vaikams suprasti, kad sveikas žmogus visada gerai jaučiasi, turi daug energijos. „Kam jos reikia?“, - klausia jūsų mažylis. Aiškinami pasitelkite į pagalbą svarbias kūno dalis. Rodydami į jas paaiškinkite vaikui, kad jis turi širdį, plaučius ir smegenis, kurie yra pagrindiniai kiekvieno žmogaus varikliai. O tam, kad jie veiktų veiksmingai ir be trikdžių, reikia daug vitaminų ir daržovių. Savo vaikui galite paaiškinti, kad energijos reikia jo smegenims, kurios viską kontroliuoja. Jos nurodo ką mes turime daryti, jos liepia plaučiams kvėpuoti, o širdį verčia plakti. Energijos reikia ir tam, kad smegenys galėtų galvoti, o kojos padėtų bėgti, kai nori aplenkti savo draugą varžybose. Dar vienas pavyzdys, kurį galite pateikti savo atžaloms - energijos reikia plaučiams, kad šie būtų galingi. Jie yra mūsų organizmo gryno oro „gamykla“. Plaučiai įkvepia orą, iš jo paima deguonį ir išleidžia panaudotą orą. Deguonies dėka puikiai gali dirbti smegenys. Be deguonies mes tiesiog negalėtume gyventi.
5. Pabrėžkite savo vaikams, kad norėdami būti sveiki, protingi ir laimingi, jei turi laikytis trijų pagrindinių taisyklių: valgyti sveiką maistą ir ilsėtis. Paaiškinkite vaikui, kad dienos režimas yra svarbus jų savijautai, širdelei, plaučiams ir smegenims. Dažniau drauge su vaiku išeikite pasivaikščioti ar pabėgioti. Leiskite vaikui pačiam suprasti, kad jis gali būti sveikas, jeigu tuo rūpinsis pats ir laikysis šių svarbių trijų taisyklių. Paprašykite vaiko nupiešti save darant tai, kas jam padeda būti sveikam. Pasikalbėkite apie tai.
Pasak sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės, labai dažnai tėvai kalbasi, kad jų vaikai nė dienos neišbūna nepaskanavę saldumynų. Ne ką rečiau tenka girdėti, kad vaikai nevalgo pietų arba jiems beveik neįmanoma įsiūlyti daržovių. Vaikai nuolat valgo saldžią varškę, jogurtus, bandeles ar saldumynus, tad nebestebina, kad po to jie nenori įprasto maisto. Taigi iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami. Mažieji padaužos žino, kad jiems nevalgius pietų mamos vis tiek po kurio laiko duos varškės sūrelį, riestainį ir kt. Keičiant vaikų mitybą nereikia imtis jokių drastiškų priemonių. Sultis pakeisti vandeniu - ne taip ir sudėtinga. Tiesiog jas reikia skiesti, vis mažinant sulčių dalį ir didinant vandens. Tinkamus mitybos įpročius vaikams įdiegia tėvai, todėl labai svarbus tinkamas pavyzdys. V. Kurpienė pataria vengti vaikus versti kažką daryti. Daug svarbiau - rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus paragauti vienokio ar kitokio maisto.
Pasak V. Tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai. Galima pasitelkti mažas gudrybes. Pavyzdžiui, jei vaikui nepatinka lęšių spalva, galima parodyti nevirtus neskaldytus: jie - dailios oranžinės spalvos, tad, tikėtina, vaikas produktą greičiau pamėgs. Vakarienei tiktų varškės, kiaušinių ir kt. Vaikams vien pusryčių, pietų ir vakarienės neužtenka: reikia ir užkandžių. Vieno maitinimo metu geriau nemaišyti daugybės skirtingų produktų. Verčiau keisti racioną, o ne, pavyzdžiui, 2 kartus per dieną duoti žuvies ar mėsos. Kuo anksčiau pradedami formuoti sveikos mitybos įpročiai, tuo geriau.
Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje. Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose. Taip vaikas žinos, kada laikas valgyti, visai nesvarbu, ar tądien jis būtų namie, ar ugdymo įstaigoje.
Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose. Vis tik dažniausiai vaikai darželyje nevalgo pusryčių bei vakarienės, todėl vaiką pamaitinkite prieš kelionę ir darželį ir vos grįžę iš jo.
Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių ir emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti. Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų. Tiesa, dalis valstybinių darželių maistą ruošia visiems ugdytiniams centralizuotai, todėl nepageidauja, kad tėvai atneštų maisto iš namų, tačiau kartais tikrai galima susitarti, ypač jei produktai negendantys ir nekelia apsinuodijimo rizikos. Kiti tėvai taip pat gali išgyventi analogišką situaciją, todėl verta pabendrauti ir pasidalyti išbandytais sprendimais.
Nesijaudinkite. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta. - gali nevalgyti pietų ar vakarienės, jei tarp jų užkandžiavo, t. y. Užkandis, o ne užkandžiavimas turi būti, tačiau tam tikru laiku. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos. Užkandis - mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis. Užkandis valgomas kartu su vaiku atsisėdus prie stalo, t.y. Nesijaudinti, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto. Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Parodyti vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą - patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus. Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku. Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis). Valgymui skirti apie 20 minučių. Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti. Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus). Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą. Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu. Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens… Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.
Kūdikio apetitas priklauso nuo jo augimo tempo, kurį įtakoja ir paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Kūdikystėje, ypač 1-3 gyvenimo mėnesį žmogus auga sparčiausiai, tad tuo metu jo apetitas didžiausias. Daugumos mažylių svoris penktą gyvenimo mėnesį padvigubėja. Negalima mažylio prievartauti įkyriai siūlant ištuštinti puoduką ar buteliuką. Suaugusieji ir kūdikis nėra tuščių buteliukų draugijos nariai. Ir dar viena smulkmenėlė - bet kokio amžiaus kūdikio, vaiko apetitas nėra matuojamas suaugusiojo apetitu. Neabejoju, kad esate pastebėję, kad ir jūsų apetitas paros metu svyruoja - kiekvieną kartą suvalgote skirtingą maisto kiekį, išgeriate skirtingą kiekį skysčių. Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai suserga, atsisako valgyti. Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tikslios normos nėra, yra tik apytikrė.
Kūdikis gali blogai žįsti krūtį, suvalgyti mažiau, jei jam tarp žindymų duodamas čiulptukas. Didelė klaida siūlyti vaikui mišinio, jei mama turi pieno. Trečiąjį gyvenimo mėnesį 500 g priaugimas per 5 savaites yra mažai. Su kūdikio gydytoja dera išsamiai aptarti mažylio maitinimą. Gydytoja, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, pakoreguos maitinimą. Išimties tvarka, kai kūdikiui sukanka 4 mėnesiai, galima pradėti duoti daržovių košės, pagamintos su motinos pienu arba pieno mišiniu. Ją, kaip ir kiekvieną naują maistą, reikia įvesti palaipsniui.
Vaikui pradėjus lankyti darželį: šis laikotarpis - vienu metu ir įdomus, ir sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek ir tėvams. Pradėjus žingsniuoti į ugdymo įstaigą, viskas kardinaliai keičiasi, vaikui tenka iš naujo prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių, t.y. Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Tiesa, ši problema aktuali nebūtinai vien tarp pirmuosius metus darželį lankančių vaikų. Kodėl vaikai darželyje nevalgo? Darželinukas gali sunkiai toleruoti pokyčius, o vengimas valgyti kaip tik gali būti būdas su tais pokyčiais susidoroti. Normalu, kad pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą. Darželyje vaikas neišvengiamai turi pakoreguoti ir valgymo įpročius. Naujų socialinių įgūdžių mokymasis vaikui gali būti labai sudėtingas. O kur dar nauja aplinka, nauji vaizdai, garsai, kvapai, pojūčiai ir t. t. Darželio ir namų dienotvarkė gali nesutapti: skirsis pusryčių, pietų, vakarienės bei užkandžiavimo laikas. Tai gali daryti neigiamą įtaką vaikio apetitui.
Grynas oras, mankšta, masažas pagyvina medžiagų apykaitą, dėl to pagerėja apetitas. Kūdikio maudymas 2-3 kartus per savaitę (dažniau maudyti dabar nerekomenduojama) vakarais jo apetito neveikia. Dabar kūdikiai jokiuose baseinuose bei namų vonioje (kurią greitai „išauga“) nebeplukdomi. Įrodyta, kad po plukdymo pagerėjęs apetitas veda prie viršsvorio.
Nėra jokių priemonių nustatyti, ar nevalgumas dings… Pranašystės yra tas pat, kaip vėjo gaudymas laukuose. Jokie bandymai skatinti kūdikio ar bet kurio amžiaus vaiko apetitą yra nepateisinami. Mechaniškai kišamas maistas išugdo mažojo žmogaus pasišlykštėjimą valgiu. Vaikas pradeda kovoti atsisakydamas maisto. Pastebėjęs, kad jo nevalgymas veikia suaugusiuosius, jis greitai pajunta, kad turi galingą ginklą reguliuoti suaugusiųjų elgesį. Taip suaugusieji nuolat statomi „ant blakstienų“. Gaila, kad vis dar yra gaji mintis, kad storas, putlus kūdikis ar vaikas yra sveikas ir gražus. Dirbate daugybę metų su kūdikiais. Dažniausiai yra valgančių tiek, kiek kiekvienam iš jų reikia. Per daug valgių, kaip nuolat alkanų pasitaiko beveik vienodai retai.
