Vaikas su tėvais automobilyje keliauja nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Iki kada vaikui automobilyje reikia spec. kėdutės? Anksčiau pagal kelių eismo taisykles vaikai nuo gimimo iki 12 metų arba iki 150 cm ūgio turėjo būti vežami specialioje vaikiškoje kėdutėje. Visgi, įgyvendinant Europos Sąjungos vaikų vežimo motorinėmis transporto priemonėmis taisykles, amžiaus kriterijus buvo panaikintas, paliekant tik ūgio reikalavimus. Taigi, dabar mažasis keliautojas, kurio ūgis mažesnis nei 135 cm, turi būti vežamas automobilio kėdutėje arba apsaugos sistemoje, neatsižvelgiant į jo amžių.
Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas. Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje. Automobilinė kėdutė yra bet kurios transporto priemonės, kurioje bus vežamas vaikas, privaloma įranga. Taisyklės aiškiai sako, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, nesvarbu kokio jie amžiaus, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes: 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg; 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg; I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg; II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg; III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg. Taigi neužtenka vien fakto, kad automobilyje yra vaikui skirta kėdutė - ji turi būti parinkta pagal vaiko masę, ūgį. Be to reikalaujama, kad kėdutės būtų sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles. Už tai atsako vairuotojas, todėl vaiko vežimas vaikiškoje kėdutėje yra ne tik vaiko saugumo užtikrinimo klausimas, bet ir teisinė prievolė.
Ekspertai visada rekomenduoja kūdikius vežti nugara į priekį. Tokia padėtis sumažina galvos, kaklo ir stuburo traumų riziką, nes perkrovos, pavyzdžiui staigiai stabdant, kitaip veikia vaiko kūną nei važiuojant į priekį. Šis rekomendacija jau įrašyta ir Kelių eismo taisyklėse: „vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, turi būti vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas)“. Rekomenduojama, kad vaikas kuo ilgiau (bent jau kol jam reikalinga pirmos grupės kėdutė (iki 18 kilogramų - maždaug 3 metų) keliautų taip tvirtinamoje kėdutėje. Pavyzdžiui Skandinavijoje vaikai taip vežami iki kol jiems sukanka 4 metai.
Važiuojant 70 km/h greičiu nuo smūgio oro pagalvė išsiskleidžia per 0,03 sekundės maždaug 250 km/h greičiu. Toks smūgis kūdikiui, kuris pats nelaiko galvos, deja, bet gali būti mirtinas. Įsidėmėkite, kad pirmą kartą autokėdutę labai svarbu sumontuoti pagal visas instrukcijas, o kaskart prieš keliones su kūdikiu būtina patikrinti, ar kėdutė yra pritvirtinta tinkamai. Labai dažnai autokėdutės diržai būna per laisvi. Kūdikis rankų gal ir neišsitrauks, tačiau vyresni vaikai puikiai moka tai padaryti, o įvykus avarijai pasekmės dėl to gali būti rimtos. Jeigu iš dirželio pavyksta suformuoti klostę, reiškia, pritvirtinta netinkamai. Trumpų kelionių metu tėvai kūdikius ir vaikus į kėdutes sodina ne tik neprisegtus, bet ir su viršutiniais drabužiais - kombinezonais, striukėmis. Kartais vaikai jose sėdi net su kuprinėmis. Staigiai stabdant arba susidūrimo metu visi ant sėdynių ar bagažinės dangčio palikti daiktai į saloną skrenda su didžiule jėga, tad taip pat gali sužeisti kūdikį arba vaiką.
Ilgesnis kūdikių (o ypač naujagimių) buvimas automobilių kėdutėse, o taip pat ir sūpynėse, gultukuose ir pan. yra siejamas su kūdikių konteinerių sindromu. Automobilinės kėdutės turi galiojimo laiką, kuris yra nurodomas ant kėdutės priklijuotame lipduke arba pridėtoje instrukcijoje.
Nors taisyklių reikalavimai ir rekomendacijos labai aiškios ir nedviprasmiškos, tačiau ne visada tėvai laikosi šių reikalavimų. Dažniausi pasiteisinimai: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, „važiuoju trumpą atstumą, tad nieko mums nenutiks“. Pastarasis pasiteisinimas ypač dažnas ir tuo paprastai piktnaudžiaujama važiuojant nuo namų iki parduotuvės, nuo namų iki darželio ir pan. Kartais vaikas trumpų kelionių metu ne tik nesodinamas į kėdutę, bet jam leidžiama stovėti priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje, rankomis įsikibus į automobilio panelę. Bet prisiminkime, kad automobiliui važiuojant 50 km/h greičiu ir jam atsitrenkus į kliūtį, visi jo viduje nepritvirtinti objektai kurį laiką dar juda tuo pačiu greičiu, kol patys neatsitrenkia į kliūtį (priekinį stiklą, automobilio priekinę panelę, priekines sėdynes). Ar tikrai norite, kad vienas iš tų skriejančių objektų būtų jūsų vaikas?
Na, o pasiteisinimą „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, atremti galima labai paprastai: „ mes net neabejojame, kad esate geras vairuotojas, tačiau kelyje jūs beveik nebūnate vienas, kartu su jumis eisme dalyvauja kiti automobiliai ir vairuotojai. Ar galite garantuoti, kad kiti vairuoja saugiai, kad kas nors neužsižiopsos ir neatsitrenks į jus?
Ant priekinės ar galinės sėdynės? Kuri vieta saugiausia?
Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės, nors vežti jį ant priekinės sėdynės taip pat yra teisėta, tačiau tokio vežimo saugumas yra ginčytinas. Pagrindinė to priežastis yra oro pagalvė - nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi vaikas sėdi, oro pagalvės suveikimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės. Todėl jei vaikas vežamas ant priekinės sėdynės pritvirtintoje kėdutėje, labai svarbu, kad automobilio oro pagalvė būtų išjungta, nes susidūrimo metu ji gali sukelti itin rimtus ir negrįžtamus galvos, stuburo ir vidaus organų sužalojimus, o kraštutiniais atvejais - net kūdikio mirtį. Eismo saugumo ekspertai vieningai sutaria, kad kūdikį daug saugiau vežti ant galinės sėdynės.
Ilgą laiką buvo teigiama, kad saugiausia vieta yra už vairuotojo, nes vairuotojas susidūrimo atveju nevalingai gelbsti savo gyvybę, tad iškilus pavojui kelyje, automatiškai pasuks transporto priemonę taip, kad patirtų kuo mažiau sužalojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad tai klaidingas įsitikinimas: statistiniai duomenys rodo, kad šoniniai smūgiai dažniau tenka kairei, o ne dešinei automobilio pusei. Remiantis šiuo įsitikinimu, geriausia vieta saugumo požiūriu yra vaiko kėdutę įrengti galinės sėdynės viduryje. Ši vieta yra toliau nuo aktyvių šoninio smūgio oro pagalvių, tad vaikas bus apsaugotas ir nuo jų smūgių. Tai įmanoma, jei automobilyje įrengti trijų taškų saugos diržai arba ISOFIX tvirtinimo įtaisai. Pakankamai saugus sprendimas vaikui, be to kartu ir patogus tėvams - tvirtinti kėdutę už keleivio sėdynės - lengviau pasieksite vaiką bei turėsite gerą kontaktą su juo, kai transporto priemonė stovi. Labai svarbu, kad kėdutė lygiai priglustų prie galinės automobilio sėdynės. Tarp automobilio sėdynės ir kėdutės neturi būti jokio tarpo, nes vaiko kėdutė nebus pakankamai stabili. Rekomenduojamas pritvirtintos kėdutės laisvumas - ne daugiau kaip 2 cm. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas.
Kūdikių kėdutės - lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Priekinę keleivio sėdynę rekomenduojama naudoti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ant galinių sėdynių jau sėdi kiti vaikai. Taip pat svarbu, kad automobilio oro pagalvė būtų išjungta, nes susidūrimo metu ji gali sukelti itin rimtus ir negrįžtamus galvos, stuburo ir vidaus organų sužalojimus, o kraštutiniais atvejais - net kūdikio mirtį.
Svarbiausios kėdučių savybės
Renkantis vaikui automobilinę kėdutę, reikia žinoti kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų ( kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai. ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tada pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą. Taip pat verta rinktis kėdutes atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.
Antroji svarbi savybė - patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute. Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien. Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka, kurių aptarnavimas jūsų nevargintų. Pavyzdžiui, daug patogiau ir saugiau kai kėdutė tvirtinama ISOFIX sistema, o ne automobilio saugos diržais.
Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t. y. galimybė transformuoti kėdutę, pagal greitai augančio vaiko besikeičiantį kūną. Tai įmanoma jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, kad nereiktų nuolat pirkti naujos.
Nauja taisyklė ir rekomendacijos
Saugos diržą automobilyje turi segėti visi, nes kitaip vaikai neįgis gerų įpročių - niekada nepamirškite, kad tėvai yra geriausias pavyzdys savo vaikams, tad visada užsisekite saugos diržą, visada sodinkite vaiką į jam skirtą kėdutę. Jei vaikai nuo mažens mokosi saugaus eismo taisyklių, jos natūraliai tampa įpročiu. Labai svarbu ir įvertinti naujausiais Kelių eismo taisyklių rekomendacijas. Nuo šių metų gegužės 1 dienos kelių eismo taisyklėse atsirado nauja rekomendacija dėl vaiko vežimo automobiliu. Rekomendacijoje primenama, kad vaikas turi būti vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, be to rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Minėta rekomendacija atsirado įvertinus naujausio tipo sėdynes, kuriose veiką vežti sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus). Tai pat primenama, kad saugumas bus didesnis, jei atsižvelgsite į specialių sėdynių gamintojų nurodomus reikalavimus ir rekomendacijas.
Daugelis Lietuvos tėvų svarsto, ar teisėta ir saugu vežti vaiką priekinėje keleivio sėdynėje. Pagal Kelių eismo taisykles (KET), tam tikromis sąlygomis tai įmanoma, tačiau saugumas visada turi būti svarbiausia. Nuo 2022 m. Lietuva suderino savo vaikų vežimo taisykles su Europos standartais. Nors KET tam tikromis sąlygomis leidžia priekinę sėdynę, saugos ekspertai pabrėžia, kad galinė sėdynė išlieka saugiausia vieta vaikams, ypač jaunesniems nei 12 metų. Vaikų saugumo specialistai pataria, kad net jei įstatymai leidžia priekinę sėdynę, tėvai turėtų ja naudotis tik tada, kai būtina (pavyzdžiui, kai galinės sėdynės yra visiškai užimtos). Taip, vaikai gali sėdėti priekinėje keleivio sėdynėje Lietuvoje, jei laikomasi visų saugos sąlygų. Tačiau tėvai turėtų atsiminti, kad teisėtumas ne visada reiškia saugumą. Kai tik įmanoma, galinė sėdynė yra geriausia vieta vaikams, ypač jaunesniems.
Paskutiniu metu vis ieškoma informacijos kaip teisingiausiai išsirinkti geriausią automobilinę kėdutę. Visada yra saugiau tvirtinti vaikų automobilines saugos priemones prie galinių automobilio sėdynių. Kai kurie tėvai nori matyti savo vaikus kelionės metu, todėl tvirtina saugos kėdutes prie priekinių automobilio sėdynių. Tačiau kai prieš keleivio sėdynę yra įmontuota ir įjungta oro pagalvė, ant priekinės sėdynės esančiam vaikui iškyla didelis pavojus. Ypač tam, kuris sėdi nugarėlė į priekį. Iššokusi oro pagalvė gali smarkiai sužaloti vaiką. Todėl tvirtinti saugos kėdutes nugarėle į priekį prie priekinės sėdynės yra griežtai DRAUDŽIAMA, nebent keleivio oro pagalvės yra išjungtos. Tvirtinkite saugos kėdutes nugarėle į priekį prie galinės automobilio sėdynės.
Kalbant apie vaikų saugumą automobilyje, būtent Švedija yra lyderiaujanti šalis visame pasaulyje. Daug švedų tyrėjų ir skirtingų institucijų aktyviai dirba šioje srityje. Taigi džiaugiuosi, kad ir pati galėjau mokytis iš stipriausių šioje srityje. Informacija apie automobilines kėdutes ir teisingą jų naudojimą V. Gorytė-Jönsson pradėjo dalintis laukdamasi savo pirmagimio. Pastebėjau, kad jos lietuvių kalba arba išvis nebuvo, arba ji dažnai net būdavo ne visai teisinga, - paaiškina pašnekovė. - Susilaukus savo vaiko, ši tema man įgavo visai kitą prasmę, todėl labai noriu, kad kuo daugiau tėvų būtų edukuojami šia tema ir suprastų, jog kėdutė reikalinga toli gražu ne tik tam, kad būtų galima išvengti baudos.
Apie vaikų saugumą kelyje tėvams pasakojanti V. Gorytė-Jönsson apgailestauja, kad daugelis pro pirštus praleidžia esminę informaciją, galinčią kainuoti jų vaiko gyvybę, ir pasidžiaugia nuo gegužės įsigaliojusiais Kelių eismo taisyklių patobulinimais. Pagal naują rekomendaciją dėl vaiko vežimo automobiliu vaikas turi būti vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Svarbu tai, kad šitaip vežti vaiką naujesnio tipo sėdynėse galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus), o dėl saugumo būtina atsižvelgti į sėdynių gamintojų nurodomus reikalavimus ir rekomendacijas.
Gamintojai, kurie aktyviai dirba su autokėdutėmis, išleidžia vis geresnius, patobulintus modelius. Tačiau nebūtinai visi pakeitimai padaro kėdutę saugesnę. Tam tikri patobulinai daromi, nes rinka - tėvai - to nori. Čia turiu galvoje tokias funkcijas, kaip, pavyzdžiui, 360 laipsnių pasukimas. Patogiau - taip, saugiau - nebūtinai. Geriausiai būtų pirkti naują kėdutę, kadangi tam tikrų dalykų, kurie yra be proto svarbūs, mes negalėsime patikrinti plika akimi. Vienas iš svarbiausių dalykų - kėdutė neturėtų būti dalyvavusi eismo įvykyje. Nesvarbu, buvo joje vaikas tuo metu ar ne. Taip pat nereikėtų naudoti per senų autokėdučių, kadangi jose esančios dalys dėvisi ir sensta. Na, o jeigu vis tik ruošiatės pirkti nebe naują kėdutę, perpirkite ją iš žmonių, kuriuos pažįstate ir kuriais pasitikite.
Pagrindinė nuoširdi mano rekomendacija renkantis kėdutę - žiūrėti, kad ją galėtumėte naudoti kaip įmanoma ilgiau veidu į automobilio galą nusuktoje pozicijoje, nes tai yra stipriai saugesnis keliavimo būdas vaikams. Tiesa, net ir mes, suaugusieji, išvengtume nemažai traumų, jei tik patys galėtume taip keliauti. Vaikų galvytės yra neproporcingai didelės viso kūno atžvilgiu, o kaklo raumenys dar nesutvirtėję. Priekinio susidūrimo metu, kuris yra dažniausiai pasitaikantis susidūrimas, veidu į priekį sėdinčio vaiko kaklui, galvytei ir pečių sričiai būtent ir tektų atlaikyti visą apkrovą, o tuo metu atbulomis sėdinčiame vaike šios apkrovos pasiskirstytų per didesnį plotą, be to, autokėdutės nugarėlė sugertų nemažą dalį tos jėgos. Taip pat galite atkreipti dėmesį ir į ADAC atliekamo kėdučių testo rezultatus - tai yra papildomas autokėdučių testas. Ypač - saugumo dalies. O galbūt rasite švediško Plius testo įvertinimą turinčią kėdutę. Beje, saugiausia laikoma vieta automobilyje - galinės sėdynės viduriukas, nes tuomet vaikas atsiduria toliausiai nuo visų galimų susidūrimo taškų: priekinio, galinio ir šoninio susidūrimo. Tačiau, ne visuose automobiliuose ten išeis pritvirtinti kėdutę.
Rekomenduojamas naudojimo laikas gali šiek tiek skirtis atsižvelgiant į skirtingus gamintojus ir į tai, kiek daug pati kėdutė buvo naudojama bei prižiūrima. Tačiau galima sakyti, kad kėdutės turi maždaug 10 metų tarnavimo amžių nuo tos dienos, kai ji buvo pradėta naudoti. Visada galite pasitikrinti, ką jūsų kėdutės gamintojas rekomenduoja būtent jūsų turimam modeliui.
Praėjusią vasarą besisvečiuodama Lietuvoje pastebėjau, kad labai daug paaugusių vaikų jau keliauja be jokių papildomų saugos kėdučių. Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos šalių, vaikai privalo naudoti papildomą vaikų saugos įrangą iki 135 cm. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje kėdutes (ar bent paaukštinimus) privaloma naudoti net iki 150 cm. Taip yra dėl to, kad automobilio saugos diržas yra pritaikytas naudoti suaugusiesiems, o ne vaikams. Todėl jiems reikalinga papildoma pagalba tam, kad saugos diržas atsidurtų teisingoje pozicijoje ant vaiko kūno ir nelaimės atveju galėtų jį išsaugoti. Šiame vaizdo įraše galima pamatyti, kaip skiriasi situacijos nelaimės metu, kuomet šešiametis vaikas sėdi tiesiog ant automobilio sėdynės be jokių papildomų įrenginių, bei kitas variantas, kuomet naudojamas specialaus paaukštinimas. Skirtumas labai ženklus.
Kitas labai diskutuotinas dalykas - kūdikių vežimas ant priekinės sėdynės. Saugu ar nesaugu? Taip, visko gali nutikti, bet mes nesusiplanuosime avarijų ir kur mums klius didžiausias smūgis jos metu. Priekinę sėdynę naudoti galima, o kartais net gali būti ir sunku jos išvengti, ypač kai šeimoje yra daugiau vaikų. Tačiau tokiu atveju būtina išjungti arba išmontuoti oro pagalvę bei palikti atstumą nuo kūdikio kėdutės iki prietaisų skydelio. Taip pat siūlyčiau pasitikrinkite, ką sako jūsų automobilio gamintojas dėl vyresnių vaikų keliavimo ant priekinės sėdynės, kai oro pagalvė yra aktyvuota. Ją gali reikėti atjungti, net jei priekyje sėdi veidu į automobilio priekį atsuktas vaikas.
„Isofix“ palengvina autokėdutės įtvirtinimą automobilyje ir sumažina riziką, kad bus padaromos klaidos ją tvirtinant, tačiau „Isofix“ stebuklingai nepadidina pačios kėdutės saugumo lygio. Yra nemažai diržais tvirtinamų kėdučių, kurios, pavyzdžiui, jeigu atkreiptume dėmesį į ADAC testo saugumo dalies balą, yra gavusios geresnį balą nei kai kurios „Isofix“ kėdutės. Todėl tiek „Isofix“, tiek ir diržais tvirtinamos kėdutės gali būti vienodai saugios, kuomet jos naudojamos teisingai. Pagrindinė taisyklė saugiam vaikų keliavimui automobilyje - tai mano jau minėtas keliavimas atbulomis. Šitai yra įrodyta tiek įvairiais tyrimais, tiek ir realiais gyvenimo įvykiais. Be to, jei atkreiptumėte dėmesį, didžioji dalis autokėdučių gamintojų taip pat savo komunikacijoje akcentuoja šią rekomendaciją, bet vis tiek labai daug vaikų atsukami veidu į automobilio priekį gerokai per anksti. Šioje vietoje tikrai nereikėtų skubėti gyventi.
Tikrai taip - stori, pūsti žieminiai lauko drabužiai ir saugumas automobilyje nedraugauja. Žieminės striukės ir kombinezonai mus apgauna. Atrodo, užsegėme diržus, juos priveržėme, kiek tik galėjome, o realybėje diržai yra gerokai per laisvi ir net staigaus stabdymo metu vaikas turės gerokai didesnį judėjimo atstumą, kol kūnas bus sugautas diržų, jei bus sugautas. Šaltuoju metų laiku reikėtų vaiką kėdutėje sodinti be žieminių lauko drabužių. Geriau apklokite vaiką šiltu vilnoniu pleduku po to, kai jį prisegsite ir priveršite. Vaikas gali vilkėti šilumą geriau išlaikančios medžiagos drabužius. Merino vilna čia yra nepakartojamai efektyvi. Na, yra ir daugiau kitų variantų, bet būtent šiuos aš pati naudoju ir savo vaikui atvėsus orams. Be to, pradėjus važiuoti automobiliu jis gan greitai ir pats įšyla, todėl su striuke ar kombinezonu sėdinčiam vaikui po kurio laiko gali pasidaryti ir per karšta, o tai gali sukelti vaiko nepasitenkinimą kėdutėje.
Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad beveik kas antras vaikas kėdutėje sėdi su per laisvais diržus. Diržus būtina suveržti kuo tvirčiau. Vaikų autokėdutėse naudojami diržai gerokai skiriasi nuo automobilio saugos diržo. Autokėdutės diržas nepradės trauktis, kai atsiras staigus judesys, todėl mes, tėvai, turime jiems padėti ir juos suveržti. Kaip žinoti, ar diržai per laisvi? Yra būdas labai lengvai tai patikrinti: jei tarp vaiko krūtinės ir kėdutės diržų jums telpa daugiau nei vienas, du pirštai, vadinasi, diržus dar reikia veržti. Kita gana dažnai pasikartojanti klaida - neteisingai nureguliuota galvos atrama ir diržų aukštis. Vaikui augant, reikia vis pareguliuoti ir autokėdutę. Diržai turėtų prasidėti ties vaiko petukais. Ne ties ausytėmis, pakaušiu ar gerokai už nugaros, bet ties pečiais. Na, ir trečia naudojimo klaida, kurią darkart noriu paminėti - gerokai per anksti veidu į automobilio priekį atsukti vaikai. Mūsų europinis I-Size reglamentas, nurodo, kad vaikai atbulomis privalo keliauti bent iki 15 mėn, tačiau labai dažnai galime pamatyti dar metukų neturinčius vaikus, jau sėdinčius veidu „į pasaulį“. Dažnai tėvai mano, kad vaikas jau per didelis, nes jo kojytės jau remiasi į automobilio sėdynę, kas yra visiškai normalu - vaikas auga. Tačiau tos įsirėmusios kojos tikrai vaikams nekelia diskomforto. Vaikai gali sėdėti ir sukryžiavę kojas, ir jas atrėmę į sėdynę. Dažniausiai jie ir patys atranda pozą, kaip jiems patogiau, kuri mums, tėvams, gali atrodyti baisiai nepatogi. Bet jei atkreiptume dėmesį į tai, kokiomis pozomis vaikai sėdi žaisdami namuose, manau, tikrai dažnas iš mūsų paklaustume savęs: „Vaike, kaip tu taip sugebi?!“ Vaikai yra gerokai lankstesni nei mes. Yra dalis tėvų, kurie baiminasi, kad per ilgos kojytės avarijos metu patirs lūžių, tačiau nepagalvoja, kad atsukus vaiką veidu į priekį, lūžį galį patirti vaiko kaklas.
Esu tos nuomonės, kad kur savo vaiko nesodinčiau, to ir kitų vaikams rekomenduoti negaliu. Pati nesirinkčiau mano taip vadinamų „viskas viename“ kėdučių, kurios naudojamos ir su kėdutėje esančia 5 taškų saugos diržų sistema, ir vėliau tik su automobilio saugos diržu. Tokio tipo kėdutės ir ADAC teste nėra parodžiusios gerų rezultatų. Taip, pati idėja skamba nuostabiai: viena kėdutė - visam autokėdučių naudojimo laikotarpiui, tad nebereikės sukti galvos. Bet pagalvokime logiškai - naujagimis ir dešimtmetis skiriasi gan stipriai. Vaikai auga ir vystosi skirtingai ir labai individualiai: vieno - ilgesnės kojos, kito - viršus, vienas - smulkesnis, kitas - platesnis. Nepagailėkite laiko ir energijos pasidomėti šia tema prieš įsigydami kėdutę, nes, mano nuomone, tai svarbiausias pirkinys, kurį tėvai įsigyja savo vaikui. Taip, tikrai ne visi pakliūsime į avarijas, bet tą akimirką, jei visgi tai nutiktų, žinosite, kad tikrai padarėte viską, jog apsaugotumėte savo brangiausią turtą.
tags: #vaikai #priekineje #automobilio #sedyneje
