Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu nėra įmanomas ar nepakankamas. Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Tinkamo mišinuko pasirinkimas kartais gali tapti nemenku iššūkiu.
Jei kūdikiui netinka nei vienas mišinukas, svarbu išsiaiškinti priežastį ir rasti tinkamą sprendimą. Taigi, kaip žinoti, kad kūdikiui mišinukas tinka? Statistikos duomenimis, maždaug apie 15 proc. kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams.
Nėra specifinių, tik alergijai karvės pienui būdingų simptomų. Nuo pilvo dieglių iki vėmimo ir viduriavimo - pieno netoleravimo ir alergijos pienui simptomai labai panašūs. Be to, šių sutrikimų pavadinimai dažnai vartojami kaip sinonimai ir ne visada teisingai. Kūdikiai gali būti alergiški pienui arba jo netoleruoti. Alergija pienui reiškia imuninę reakciją į piene esantį vieną ar daugiau baltymų, o netoleravime imuninė sistema nedalyvauja.
Kada įtarti, kad mišinukas netinka?
Štai pagrindiniai požymiai, jog mišinukas netinka:
- Padidėjęs pilvo pūtimas.
- Dažnesnis atpylinėjimas.
- Dažnas atpylinėjimas irgi gali būti vienas iš alergijos pieno mišiniui požymių.
- Užkietėję arba labai laisvi viduriai. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos.
- Taip pat dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis.
Jeigu pieno mišinys sukelia alergiją, jos simptomai įprastai yra stipresni nei netoleravimo atveju. Alergija gali pasireikšti ūmiai, t.y. Anafilaksinis šokas: jam būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, paraudęs veidas, patinusi gerklė, niežėjimas ar kvėpavimo takų susiaurėjimas.
Jeigu jūsų kūdikis alergiškas pienui, jis reaguos į mišinį karvės pieno pagrindu ir kartais, bet labai retai, į jūsų pieną, jeigu neseniai vartojote pieno produktus. Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra pilvo diegliai, vėmimas, viduriavimas, bėrimas, dilgėlinė, egzema ir apsunkintas kvėpavimas. Paprastai kūdikiai, kurie yra alergiški karvės pienui, būna alergiški ir ožkos arba avies pienui, kadangi juose yra panašių baltymų.
Pirmiausia pastebėti, kad kūdikis netoleruoja laktozės, galima žvilgtelėjus į jo išmatas: pastarosios būna vandeningos, kartu atsiranda ir kitų virškinimo problemų.
Laktozės netoleravimas vs. alergija pienui
Nors pieno netoleravimo ir alergijos pienui simptomai gali būti panašūs, svarbu suprasti skirtumą. Alergija pienui yra imuninės sistemos reakcija į piene esančius baltymus. Netoleravimas, pavyzdžiui, laktozės netoleravimas, nėra susijęs su imunine sistema, o atsiranda dėl organizmo nesugebėjimo suskaidyti tam tikras pieno sudedamąsias dalis.
Yra du pagrindiniai laktozės netoleravimo tipai: pirminis (dėl fermento laktazės trūkumo) ir antrinis (dėl virškinimo trakto pažeidimų, dažnai po infekcijų).
Svarbu žinoti, kad vaikai iki 2-3 metų laktozės netoleruoja gana retai. Dažniau šis sutrikimas pasireiškia paaugliams ir suaugusiesiems (tai vadinama įgytu laktozės netoleravimu). Aiškiausiai laktozės netoleravimą išduoda sauskelnių turinys: laktozės netoleruojančio kūdikio išmatos būna skystos, vandeningos, putotos.
Pieno mišinių netoleravimo priežastys
Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas. Kita patologija, gana dažnai pasitaikanti kūdikiams ir mažiems vaikams, yra karvių pieno baltymo netoleravimas. Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą.
Nepakankamai išsivysčiusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Savo ruožtu kūdikiams tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Kūdikių organizmui itin sunku suvirškinti bulvių ar kukurūzų krakmolą, maltodekstriną ir kt.
Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo.
Ką daryti, jei įtariate, kad mišinukas netinka?
Jei pastebite pieno mišinio netoleravimo požymius, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu. Gydytojas gali padėti nustatyti priežastį ir rekomenduoti tinkamą mišinuką. Svarbu žinoti, kad dažnas mišinukų kaitaliojimas nėra gerai. Jeigu kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų).
Prieš išbandant skirtingus gydymo būdus svarbu pasikonsultuoti su gydytojais, kurie padėtų nustatyti teisingą diagnozę. Retai kuriam laktozės netoleruojančiam kūdikiui turėtų būti skiriama speciali dieta be laktozės. Tačiau atsainiai žvelgiant į problemą kūdikiai gali netekti svorio, galima ir dehidratacija.
Jeigu kūdikis maitinamas pieno mišiniu gali tekti rinktis specialių mišinuką su sumažintu laktozės kiekiu arba be laktozės. Primaitinamiems kūdikiams ir vyresniems laktozės netoleruojantiems vaikams, pabandykite jam duoti daugiau kalcio turinčių augalinės kilmės maisto produktų, galinčių kompensuoti mitybos spragas.
Jeigu laikantis pieno vengimo dietos pagerėjimas pastebimas minimaliai arba visai nepastebėtas, o vėl pradėjus vartoti reikšmingų skirtumų nepastebima (arba provokacijos mėginys yra neigiamas), tikėtina, pienas nėra atsakingas už simptomus, dieta nebuvo pakankamai apribota arba pacientas gali turėti daugiau maisto alergijų ir papildomi maisto produktai gali būti laikomi įtartinais.
Kadangi dauguma vaikų iki mokyklinio amžiaus išauga karvės pieno alergiją, rekomenduojama periodiškai atlikti pakartotinį vertinimą kas 6-12 mėnesių, atliekant laboratorinius tyrimus.
Nustatyti alergiją karvės pienui ir dažnai reikia testų derinio arba kelių maisto produktų eliminavimo iš kūdikio mitybos, pakartotinai juos įtraukiant ir stebint nepageidaujamas reakcijas. Pateikdami jūsų kūdikio sveikata besirūpinančiam gydytojui kuo daugiau informacijos apie savo kūdikio simptomus, galite paspartinti diagnozės nustatymą. Užsirašydami simptomus, taip pat ir laiką, kada jie atsirado ir kiek tęsiasi, galite padėti gydytojui patvirtinti arba atmesti alergijos karvės pienui diagnozę. Bet kokių odos reakcijų, tokių kaip bėrimas, nufotografavimas, taip pat gali būti labai naudingas.
If You Have Frequent Allergies, Your Body is Sending a Warning Signal You Must Address
Papildoma informacija apie kūdikių mitybą
Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų.
Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia.
Papildomas maistas
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę).
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių.
Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai.
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį.
Alergija maistui
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją.
Alergija maistui - tai padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą (pvz., baltymą). Yra greitojo ir lėtojo tipo reakcijos. Greitojo tipo imuninės reakcijos dažniausiai atsiranda per 2 valandas po kontakto su maisto alergenu. Lėtojo tipo reakcijų sukeltų klinikinių simptomų gali atsirasti po 24-72 valandų ar net vėliau.
Maisto netoleravimas (arba padidėjęs jautrumas maistui) - tai neimuninės kilmės reakcijos į maistą. Maisto netoleravimą vaikui gali sukelti maisto produktai, kurie turi savyje daug histamino, tiramino, feniletilamino arba atpalaiduojančių histamino produktų.
Daugelis žmonių šį netoleravimą maistui maišo su alergija. Vokietijoje atliktame tyrime nustatyta, kad alergijos maistui paplitimas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maži vaikai dažniau alergiški karvės pieno, kiaušinių, sojų baltymams, kviečiams, o mokyklinio amžiaus vaikai - žuvies baltymams, žemės ir medžių riešutams, vaisiams, daržovėms.
Neretai vaikams nuo tokio maisto kyla odos alergija, kuri gali pasireikšti tokiomis ligomis kaip: ūminė dilgėlinė ir angioedema; ūminė kontaktinė dilgėlinė; lėtinė dilgėlinė ir angioedema; kiti odos pokyčiai (paraudimas, makulopapulinis bėrimas); atopinis dermatitas; maisto sukeltas kontaktinis dermatitas; pūslelinis dermatitas.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti virškinimo organų alergija, kuri gali pasireikšti tokiais simptomais kaip: atpylimas ir (arba) vėmimas; viduriavimas; pilvo skausmai ar diegliai; meteorizmas (pilvo pūtimas); obstipacija (vidurių užkietėjimas); pakitusi išmatų konsistencija, priemaišos (gleivės, kraujas) išmatose.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti kvėpavimo organų alergija, kuri gali iššaukti tokius simptomus kaip: rinorėją; čiaudulį (daugkartinį); kosulį; stridorą; švokštimą; balso užkimimą; dusulį.
Dėmesio! Svarbu! Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Visus alerginius mėginius gali vertinti tik specialistas - gydytojas alergologas. Jei auginate alergišką maistui vaiką, įdėmiai skaitykite maisto pakuotės informaciją. Ką daryti ūmios alerginės reakcijos atveju - veiksmų planą turite aptarti su vaiko gydytoju.
Visiškai saugaus ir efektyvaus maisto alergijos gydymo nėra. Griežtas maisto alergenų vengimas šiuo metu yra saugiausia alergijos maistui gydymo strategija. Pvz., jei alergiškas maistui kūdikis yra maitinamas tik motinos pienu, alergenas šalinamas iš žindyvės valgiaraščio. Jei kūdikiui diagnozuota alergija karvės pienui, mama turi laikytis dietos be pieno produktų.
Alergiškam kūdikiui nuo 4-6 mėnesių pradedama duoti papildomo maisto, t.y. jis primaitinamas, tolydžiai bandant po vieną produktą kas savaitę. Kai nustatomas alergenas, iš valgiaraščio pašalinami dažniausiai alergizuojantys, taip pat daug histamino, kitų biogeninių aminų ir maisto priedų, sukeliančių pseudoalergines reakcijas, turintys produktai.
Ekspertai rekomenduoja kūdikį maitinti motinos pienu (ir tik juo) bent iki 4 mėn. amžiaus, o primaitinti pradėti nuo 6 mėn. Alergija maistui yra nenormalus organizmo atsakas į tam tikrą maistą. Alergijos maistui atveju sureaguoja žmogaus imuninė sistema, o simptomų spektras gali būti labai įvairus - nuo pilvo raižymo iki dusulio ar bėrimo, egzemos. Maisto netoleravimo atveju, paprastai sutrinka tik virškinimo sistemos veikla.
Alergija maistui kyla, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus lyg į organizmui pavojingą svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnius. Apie 90 proc. atvejų, kai yra alergija maistui, ji pasireiškia vaikams iki 3 metų amžiaus. Kiaušiniai, pienas ir žemės riešutai yra didžiausi maisto alergenai iki trejų metų vaikams. Žemės riešutai, žuvys ir vėžiagyviai dažniausiai sukelia sunkiausias reakcijas. Beveik 5 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus yra alergiški maistui.
Visi šie produktai gali būti sudėtinė patiekalų ar maisto produktų dalis. Prieš prasidedant alergijai maistui, jautrus vaikas jau turi būti bent kartą ragavęs alergizuojančių produktų, arba jis gali būti veikiamas per motinos pieną. Alergijos simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių minučių iki dviejų valandų po maisto suvartojimo, o jų intensyvumas gali varijuoti nuo vos pastebimų iki itin sunkių.
Jei šeimoje yra kenčiančių nuo alergijos (ypač jei abu kūdikio tėvai yra kam nors alergiški, ir nebūtinai maistui), tai ženklas, kad kūdikį reikėtų stebėti atidžiau: nors kūdikis ir nepaveldi tam tikros alergijos rūšies, jis paveldi polinkį į alergijas. Anksčiau buvo teigiama, kad vėlyvas alergizuojančių produktų įvedimas į vaiko mitybos racioną yra gera prevencinė priemonė, tačiau pastarųjų metų stebėjimai ir tyrimai rodo, kad tokia taktika negelbėja.
Alergiją maistui gali patvirtinti gydytojas atlikdamas specialius tyrimus. Radus maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu jų vengti (ir kitų panašių tos pačios maisto grupės produktų). Jei žindote vaiką, venkite maisto produktų, kuriems jis yra alergiškas. Kai kuriems vaikams, prižiūrint gydytojui, po trijų ar šešių mėnesių gali būti vėl duodama tam tikrų maisto produktų, kad būtų galima įsitikinti, ar jis „neišaugo“ alergijos.
Kūdikio (vaiko) alergiją maistui vertinkite labai rimtai, nes bet kuri akistata su alergizuojančiu produktu gali būti pavojinga gyvybei (net jei anksčiau reakcija buvo švelni). Būtinai informuokite visus besirūpinančius vaiku (senelius, auklę, vaikų darželio personalą ir t.t.) apie jo alergijas.
Alergiškiems ar tam tikrų produktų netoleruojantiems kūdikiams ir vaikams paprastai skiriama eliminacinė dieta, kurios trukmė - 2-3, rečiau - iki 6 sav. Ši dieta paprastai skiriama, kai įtariama maisto alergija, tačiau sudėtinga nustatyti specifinį, pagrindinį alerginę reakciją sukeliantį alergeną.
tags: #kudikis #netoleruoja #maisto
