Kas penkta šešta pora patiria vaisingumo problemų. Vieniems tai - šalta nieko nereiškianti statistika, kitiems - skausmingas ir neišpildytas troškimas glausti prie krūtinės savo vaiką. Tačiau situaciją keičia daugiau nei prieš 4 metus įsigaliojęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris atvėrė naujas galimybes vaisingumo bėdų turinčioms poroms.

Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje: statistika ir teisinis pagrindas

Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Skaičiuojama, jog per pastaruosius septynerius metus (2018-2024 m.) Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino embrionų donorystę. Embrionų donorystė - tai embriono perkėlimas į moters organizmą, kai embrionui sukurti nebuvo panaudotos tos moters lytinės ląstelės. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai.

Pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. Eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams. Šiuo metu savo embrioną dovanoti donorystei yra sutikusios 35 šeimos. Tikėtina, kad pirmieji vaikai, pradėti naudojant šiuos embrionus, pasaulį išvys dar šiemet.

Gyvenimo pokyčiai po pagalbinio apvaisinimo: Gitanaus istorija

Gitana (moters prašymu vardas pakeistas) gana anksti žinojo turinti ginekologinių bėdų - merginai buvo vos 22 metai, kai jai buvo diagnozuota endometriozė. Tada ir sužinojo, kad ši liga ateityje gali pakišti koją norint susilaukti vaikų. Tačiau, kai po kiek laiko Gitana ištekėjo, šeimoje natūraliai kilo vaikų klausimas. Žinodama savo bėdas moteris nedelsė ir apsilankė pas ginekologę. „Mes šį metodą bandėme tris kartus. Nepavykus pastoti ir susilaukti savo vaikų sutuoktiniai, negalėję skirti lėšų brangioms apvaisinimo procedūroms, pradėjo mąstyti apie įvaikinimą ir netrukus jau lankė būsimiems įtėviams skirtus kursus. Juos baigę užpildė prašymą, kur pažymėjo norintys įsivaikinti du pametinukus vaikus iki keturių metų. „O kaip tik tuo metu, 2017-aisiais, įsigaliojo įstatymas, įteisinantis kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo procedūras.

Pasakodama Gitana dar ir dabar stebisi, kaip ji kliovėsi likimu ir be jokios atrankos užsiregistravo pas pirmą elektroninėje sistemoje jai pasitaikiusį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo centro specialistą Rimantą Gricių. Moteris apie šį gydytoją nežinojo nieko ir dėl to jos nuostaba buvo dar didesnė, kai vėliau sužinojo patekusi pas vieną geriausių vaisingumo srities specialistų. Susipažinęs su moters sveikatos istorija gydytojas paprašė atlikti testą, kuris vertina kiaušidžių kokybę, kiekybę ir reprodukcines galimybes. „Vaizdžiai tariant, mano, trisdešimties sulaukusios moters, kiaušidės funkcionavo prasčiau nei penkiasdešimtmetės. Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu į gimdą buvo perkelti visi trys embrionai, kurie susiformavo iš Gitanos paimtas kiaušialąstes apvaisinus jos vyro spermatozoidais. Jau po poros savaičių kraujo tyrimas parodė, kad procedūra pavyko - moteris laukėsi.

„Kokios emocijos mus apėmė? Tačiau jau kito vizito pas gydytoją metu pora sužinojo, kad vienas vaisius nustojo vystytis. „Nors tai natūralus procesas - ne visi embrionai prigyja, būna, ir persileidimų nutinka - bet kokiu atveju mes jautėmės praradę vaiką ir mes gedėjome. Tačiau tolesnė nėštumo eiga buvo itin sklandi. Dvyliktą nėštumo savaitę, kaip ir visas poras po pagalbinio apvaisinimo, Gitaną ir vyrą konsultavo gydytojas genetikas. Sutuoktiniai itin palankiai vertina tokią tvarką, mat žino, kad paprastai eilėje pas šiuos specialistus reikia laukti ilgas savaites. Trisdešimt aštuntą nėštumo savaitę, kai paprastai ir numatomas dvynių gimdymo laikas, Gitana atvyko į Santaros klinikas. Šiandien dvynukai jau pradėjo skaičiuoti ketvirtus metus, yra judrūs išdaigas krečiantys vaikai, kurių klegesio pilni poros namai. Nacionalinio transplantacijos biuro kalbinta pora pripažįsta esanti be galo laiminga, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymo dėka jie galėjo susilaukti savo vaikų. Pora paskaičiavo, kad jiems visas procesas kainavo apie 500 eurų.

Dažniausiai pasitaikančios nevaisingumo priežastys ir pagalbinio apvaisinimo metodai

Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos poros gali kreiptis, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti. Pagalbinis apvaisinimas - medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis.

Vienais atvejais „dirbtinumas“ pasireiškia tuo, kad vyro sperma suleidžiama tiesiai moteriai į gimdą (intrauterininė inseminacija). Kitais atvejais apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje: iš moters organizmo specialia adata surenkamos kiaušialąstės, jos apvaisinamos vyro sperma ir dedamos į inkubatorių, kuriame laikomos iki 3-6 parų. Kadangi paprastai užsimezga daugiau nei vienas embrionas, dalis jų gali būti užšaldomi ateičiai arba pageidaujant į gimdą gali būti įdėti keli embrionai, taip didinant tikimybę pastoti.

Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos ir rizikos

Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų. Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Nėštumo metu, net ir po pagalbinio apvaisinimo, gali pasireikšti skausmai pilve, tačiau dažniausiai tai susiję su gimdos augimu ir raiščių tempimu, o ne su pačia procedūra. Persileidimo rizika po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnė nei įprastinio nėštumo atveju.

Neseniai atliktame tyrime nustatytas ryšys tarp pagalbinio apvaisinimo technologijų ir padidėjusios įgimtų vaikų širdies ydų rizikos. Tyrimo duomenimis, dirbtinio apvaisinimo būdu pradėti vaikai turi 36 proc. didesnę riziką susirgti širdies ydų ligomis. Rizika buvo dar didesnė daugiavaisio gimdymo po pagalbinio apvaisinimo atveju.

Mitai ir faktai apie pagalbini apvaisinimą

Mitai:

• Kontraceptikų vartojimas sukelia nevaisingumą.
• Pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai.
• Nėra jokios prasmės kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo vyresniame amžiuje.
• Atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą, nepastojama iš pirmo karto.
• Po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai yra „kitokie“ (pvz., nesveiki, nevaisingi).

Faktai:

• Nevaisingumas gali kilti dėl daugelio priežasčių, tačiau kontraceptikų vartojimas nėra pagrindinė jo priežastis.
• Šiuolaikinės pagalbinio apvaisinimo procedūros yra saugios ir neturi ilgalaikio žalingo poveikio moters sveikatai.
• Nors tikimybė pastoti po pagalbinio apvaisinimo procedūrų sumažėja su amžiumi, tai vis tiek gali būti efektyvus gydymo būdas.
• Nors kelios procedūros gali padidinti bendrą sėkmės tikimybę, pastojimas po pirmos procedūros yra visiškai įmanomas.
• Vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, nėra „kitokie“. Nevaisingumas nėra paveldimas, o apsigimimų rizika yra nedidelė.

Psichologinis aspektas ir informavimo svarba

Kūdikio planavimas, kai jis neįvyksta natūraliai, gali tapti tikru iššūkiu. Mylėjimasis konkrečiu laiku, nuolatinis temperatūros tikrinimas, laukimas ir tikėjimasis, kad pavyks - visa tai vargina. Kai bandymai užtrunka per ilgai ir medikai nustato, kad pagalbinis apvaisinimas padėti negali, dalis porų ryžtasi pagalbinio apvaisinimo procedūroms. Jeigu procedūra būna sėkminga, porą aplankęs džiaugsmas dažnai po kurio laiko pereina į apmąstymo stadiją - kaip reikės ir ar reikės apie tai pranešti artimiesiems, draugams ir ar reikės papasakoti pačiam vaikui?

Jeigu nuspręsite pranešti artimiesiems apie vaikelio sunkų atėjimą į jūsų šeimą ir medicininę pagalbą pastojant - būkite pasiruošę atsakyti į pateiktus artimųjų klausimus. Būkite kantrūs, nes žmonėms labai dažnai trūksta informacijos apie tam tikrus dalykus. Tiek anksčiau vartota „dirbtinio“ apvaisinimo sąvoka, tiek pats procesas daug kam skamba mįslingai, todėl svarbu aiškiai ir suprantamai papasakoti, kodėl pasirinkote šį gydymo būdą.

Ar papasakoti ateityje vaikui apie tai, kokiais būdais medikai padėjo jam gimti, priklauso nuo tėvų požiūrio. Rekomendacija būtų apie tai kalbėtis, kai vaikas bus suaugęs, kai nežinomybės, interpretacijos ar dvejonės nebeturi tokios stiprios įtakos žmogaus savęs suvokimui. Bet kokiu atveju žinia, kad dėl naujos gyvybės buvo dėtos ypatingos pastangos, ir supratimas, kaip ji buvo saugoma, kiek žmonių prie to prisidėjo - priverčia susimąstyti.

Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos sutiko papasakoti dviejų vaikų mama. Gitana pripažįsta esanti be galo laiminga, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymo dėka jie galėjo susilaukti savo vaikų.

tags: #vaikai #po #pagalbinio #apvaisinimo

• Receptai kūdikių mitybai
• Svarba ir interpretacija
• Knyga apie motinystę ir vaikus
• Gydytojo Tomo Biržiečio gimdymo istorija
• Istoriniai Lazdijų apskrities faktai