Vaiko akys yra vienas svarbiausių organų, atsakingų už informacijos apie pasaulį gavimą. Jų sveikata ir tinkamas vystymasis itin svarbūs nuo pat gimimo. Tačiau naujagimiai ir kūdikiai yra jautrūs įvairiems regėjimo sutrikimams bei akių susirgimams. Svarbu žinoti, kaip atpažinti problemas ir kada kreiptis į specialistą.

Akių uždegimai ir infekcijos

Vienas dažniausių susirūpinimų, susijusių su kūdikio akimis, yra akių uždegimas, dar žinomas kaip konjunktyvitas. Tai gleivinės, dengiančios akies obuolio priekį ir vidinį vokų paviršių, uždegimas. Konjunktyvitą gali sukelti bakterijos, virusai ar alergenai.

Kaip atpažinti akių uždegimą?

• Bakterinis konjunktyvitas: Akys parausta, gausiai pūliuoja, rytais vokai būna sulipę nuo traiškanų. Kartais gali parausti ir patys akių obuoliai.
• Virusinis konjunktyvitas: Akys nepūliuoja arba pūliuoja mažai, išskyros būna vandeningos, kartais net kraujingos.
• Alerginis konjunktyvitas: Akys parausta, niežti, ašaroja, paburksta vokai, gali būti patinę.

Kai vaiko akys ima ašaroti, traiškanoja, parausta, dažniausiai įtariame akių uždegimą ir kreipiamės į gydytoją. Tinkamai lašinant ir laikant vaistus, uždegimas nesunkiai išgydomas. Lašiukus reikėtų saugoti vėsioje, nesaulėtoje vietoje, kad nesugestų.

Nereta tėvų daroma klaida - vaistų lašina daugiau ar mažiau kartų per dieną, per trumpai ar per ilgai. Uždegimas greičiau praeina, jei akys papildomai kelis kartus per dieną nuo kraštelio nosytės link išorės valomos iki kūno temperatūros atvėsintame ramunėlių nuovire suvilgytu tamponu. Vieno arbatinio šaukštelio ramunėlių užtenka pusei stiklinės verdančio vandens.

Jei akių uždegimą sukėlė tie patys virusai kaip ir viršutinių kvėpavimo takų uždegimą (slogą, gerklės skausmą, kosulį), uždegimas baigiasi savaime, kai praeina jį sukėlusi liga. Akių junginės uždegimas taip pat gali kilti, vaikui sergant užkrečiama liga (vėjaraupiais, tymais ir kt.) arba į akis patekus svetimkūniui. Visais atvejais reikia kreiptis į gydytoją.

Ašarų takų nepraeinamumas

Parsivežus naujagimį namo, tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar 3-4 savaitę nepradeda traiškanoti vaiko akytės, ar neatsiranda pūlingų išskyrų. Taip gali nutikti dėl ašarų takų nepraeinamumo. Tarp akių ir nosies esančiame kanale būna toks „želatininis“ kamštis, kuris įprastai gimdymo metu suyra. O jeigu nesuyra, ašaros negali nutekėti į nosį, tada akys gali pradėti pūliuoti ir traiškanoti. Tokiu atveju rekomenduojama pasirodyti oftalmologui, nes labai stipriai supūliavusios akys gydomos antibiotikais. Taip pat labai svarbu tėvams išmokti tinkamai daryti masažą, kuris padeda kanale esantį kamštį suardyti.

Jauni tėvai neretai painioja akių uždegimą su kūdikystėje dažnu akyčių traiškanojimu. Dažno kūdikio akys ne pūliuoja, o tik traiškanoja. Jas pakanka atsargiai valyti vatos tamponu, suvilgytu atvėsusiu virintu vandeniu arba ramunėlių nuoviru.

Regėjimo sutrikimai ir profilaktiniai patikrinimai

Regėjimas yra vienas svarbiausių informacijos gavimo būdų, todėl itin svarbu užtikrinti tinkamą jo vystymąsi nuo pat gimimo. Profilaktiniai akių patikrinimai padeda laiku diagnozuoti ir gydyti įvairius regėjimo sutrikimus.

Kada ir kaip dažnai tikrinti vaiko akis?

• Gydytojas oftalmologas naujagimio akis apžiūri dar gimdymo skyriuje. Tuomet patikrinama akių dugno būklė, optinė sklaida ir t.t.
• Savarankiškai apsilankyti gydytojo kabinete reikėtų iki pusės metų amžiaus.
• Po pirmosios apžiūros gimdymo namuose, įtarus kokių nors ligų, sakykim, žvairumą, įgimtą kataraktą, ašarų takų nepraeinamumą ir kai kuriais kitais atvejais gydytojai pediatrai pataria ilgai nedelsti ir kreiptis į specialistus.
• Jei jokių regos pakitimų nenustatoma, kitą kartą pas gydytoją reikia apsilankyti vaikui suėjus metams. Tuomet regėjimas tikrinamas stebint akių judesius, gebėjimą įžiūrėti smulkius objektus, vėl tikrinamas akių dugnas. Tai atliekama praplėtus vyzdžius akių lašais.
• Jei akys sveikos ir gydytojas nepatarė atvykti anksčiau, tuomet kita profilaktinė apžiūra turėtų vykti vaikui sulaukus trejų metukų ir dar viena - penkerių-šešerių metų, prieš mokyklą.

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis į gydytoją anksčiau, jei vaikas, žiūrėdamas televizorių, stengiasi atsisėsti vis arčiau jo, knygutes skaito ir varto prisitraukęs prie pat akių, trina akis, skundžiasi akių nuovargiu, dvejinimusi ar galvos skausmais, jei akys ašaroja ar bijo ryškios šviesos, traiškanoja, nuolatos paraudusios ir t.t.

Pasak gydytojos oftalmologės, pirmasis akių patikrinimas atliekamas naujagimiams dar tebebūnant gimdymo namuose. „Atliekamas akių dugno reflekso tyrimas. Yra žiūrima, ar skaidrios optinės terpės, ar nėra kažkokių įgimtų ligų. Žiūrima, ar nėra gimdymo traumų, ar nėra kraujosruvų akių tinklainėje, ar naujagimis neturi kokių įgimtų infekcinių ligų. Medikai ypatingą dėmesį skiria neišnešiotiems naujagimiams. Svarbu įsitikinti, ar nėra retinopatijos. Ji nustatoma vos gimusiems kūdikiams, o šią ligą dažniausiai sukelia per mažas gimimo svoris, per mažas išnešiotumo laikas ar didelė deguonies koncentracijos dozė, kurią gauna neišnešiotas naujagimis.“

Pasak medikės, pirmas pilnas vaiko akių patikrinimas turėtų įvykti iki pirmojo gimtadienio. Gydytoja rekomenduoja ateiti kiek anksčiau, kai vaikučiui 7-8 mėnesiai, nes tokio amžiaus vaikučius lengviau apžiūrėti. „Jie būna smalsūs, ne tokie baikštūs, o po pirmojo gimtadienio mažyliams prasideda ir „ožiukai“, apžiūra gali būti ne tokia kokybiška. Per šią apžiūrą mažyliai dar nemoka kalbėti, negali įvardinti, ką mato.“

Medikė įspėja tėvus, jog kūdikiai iki 4-5 mėnesių amžiaus gali pažvairuoti, tai yra normalu. Tačiau, jeigu žvairumas išlieka ir vėliau, pasak R.Kėvelaitienės, tėveliai turėtų sunerimti ir kreiptis į akių gydytoją nelaukiant pirmojo gimtadienio apžiūros.

Per šią apžiūrą, nesvarbu kokio amžiaus vaikus tikriname, visada yra plečiami vyzdžiai. Jeigu vaiko akys vystosi normaliai, nėra nustatyta jokių patologijų, į antrą apžiūrą reikia atvykti sulaukus trijų metų. „Tokio amžiaus vaikai įprastai jau kalba, pasako medikams, kokius mato paveikslėlius, tad apžiūrėti akys pavyksta kokybiškiau.“

Dažniausi vaikų regėjimo sutrikimai:

• Toliaregystė: Beveik visi kūdikiai gimsta toliaregiai. Vaikui augant toliaregystė mažėja ir išnyksta maždaug 10 metų amžiaus. Normalu, kai naujagimio toliaregystė yra 3,0-4,0 dioptrijos, vienerių metukų vaiko - 2,0 dioptrijos, dvejų metų - 1,0 dioptrija, nuo 6 iki 10 metų amžiaus vaiko - 0,5 dioptrijos. Tokio dydžio toliaregystės nereikia koreguoti. Tačiau negalima praleisti momento, kai toliaregystę jau būtina gydyti. Toliaregiams reikalingi iškili akiniai (pliusiniai), pro kuriuos gerai mato iš tolo ir be nuovargio skaito smulkų raštą. Akinius jiems reikia nešioti nuolatos. Laiku parinkti tinkami akiniai apsaugo akis nuo nuovargio ir žvairumo.
• Trumparegystė: Dažniausia vaikų regėjimo sutrikimo priežastis, tačiau tik 1-2 proc. vaikų trumparegystė yra įgimta. Ji dažniausiai išsivysto mokykliniame amžiuje, nors pastaruoju metu trumparegystė vis dažniau nustatoma besiruošiantiems lankyti mokyklą vaikams. Didelės reikšmės jai atsirasti turi paveldimumas, sveikos gyvensenos įpročių nesilaikymas, persirgtos infekcinės ligos, netaisyklinga mityba, vitaminų stoka ir t.t.
• Astigmatizmas: Tai tokia akies struktūros anomalija, kai ragenos priekinis paviršius yra netaisyklingai išgaubtas, ragenos kreivumo spindulys įvairiuose meridianuose yra netolygus. Todėl atvaizdas tinklainėje susidaro neryškus ir iškreiptas. Šiai regėjimo ydai ištaisyti skiriami cilindriniai arba sferocilindriniai lęšiai. Šios refrakcijos ydos yra koreguojamos jau 10 mėnesių amžiaus kūdikiams.
• Žvairumas: Dažnai susijęs su kitais regėjimo sutrikimais, ypač su toliaregyste ir astigmatizmu. Laiku nepradėjus nešioti akinių labai dažnai išsivysto žvairumas. Tai ne tik kosmetinis trūkumas, o gilus sutartinio binokulinio akių matymo sutrikimas, dažnai susijęs su žymiu regėjimo aštrumo sumažėjimu. Jei akis žvairuoja nuo prigimties arba ankstyvo amžiaus, nukrypusi akis daugeliu atveju yra beveik akla. Žvairuojantys vaikai gydomi nuo 10 mėnesių amžiaus, jiems nuolatiniam nešiojimui skiriami akiniai (kartais binokuliniai), naudojamos specialios priemonės: dengiama gerai matanti akis, švitinama įvairiais aparatais, taikomas ortoptinis ir chirurginis gydymas.
• Ambliopija (akies tingumas): Vienos akies matymo aštrumo sumažėjimas, kai smegenys „nepriima“ informacijos iš tos akies. Tai gali atsirasti dėl žvairumo, didelio refrakcijos skirtumo tarp akių ar kitų priežasčių, trukdančių tinkamai matyti.

Mitybos ir gyvensenos svarba akių sveikatai

Nors genetiniai veiksniai turi įtakos, tinkama mityba ir sveika gyvensena gali padėti palaikyti gerą akių sveikatą ir sulėtinti regėjimo sutrikimų progresavimą.

Ar padės morkos?

Negalima paneigti mitybos svarbos tiek bendram organizmo vystymuisi, tiek akių būklei. Vitaminas A dalyvauja tinklainėje vykstančiose fotocheminėse reakcijose. Šio vitamino yra morkų sultyse, todėl tikrai verta jas gerti. Tik nepamirškite, kad vitaminas A tirpsta riebaluose, tad norint, kad organizmas įsisavintų šį vitaminą, morkų sultis būtina pagardinti grietinėle ar prieš tai suvalgyti riebalų turinčio maisto.

Gyvenimo būdo įpročiai

Gydytojai pastaruoju metu nesutaria, ar lemiamos reikšmės akių sveikatai iš tikrųjų turi skaitymas transporte, gulint lovoje ir panašiai. Tačiau miego trūkumas, sėdėjimas ilgas valandas sukumpus prie kompiuterio, gyvenimas troškiose ar prirūkytose patalpose tikrai niekam neišeis į naudą.

Tėvai turėtų vaikui padėti formuoti teisingus įgūdžius, patys rodydami pavyzdį, kad nereikia kiauras dienas kiūtoti prie kompiuterio ar leisti laiką prie televizoriaus, nes nukentės ne tik akys, bet ir dvasinė bei fizinė sveikata.

Pasak medikės, akių vystymuisi yra labai svarbus vaiko buvimas lauke. Ir dėl gryno oro, ir dėl to, kad kai akys mato natūralią šviesą, jos ne taip greitai auga. Nes daug žiūrint iš arti, stebint ekranus, skaitant knygas, nedarant pertraukų, akių augimas paspartėja, pradeda vystytis trumparegystė ir ji sparčiai progresuoja.

Kai vaikai pradeda mokytis, būtina juos įpratinti prie tvarkingo dienos režimo. Ruošiant namų darbus, būtina daryti pertraukas. Kas 15 minučių. Pasak akių gydytojos, skaitant ir mokantis labai svarbus tinkamas apšvietimas: nei per ryškus, nei per silpnas.

Tėvai neretai klausia, kokio amžiaus vaikams jau galima šiek tiek naudoti išmaniuosius įrenginius. „Iki 2 metų rekomenduojama visai neduoti, o nuo 3 metų - viena valanda, bet su pertraukomis kas 15-20 minučių.“

Akių pratimai ir akinių svarba

Nors akiniai šiais laikais nėra tokia reta regėjimo koregavimo priemonė, bet vis dar pasitaiko tėvų, kurie nenori sutikti su tokia medikų rekomendacija. Trumparegis vaikas turi matyti vienetą - 100 proc. Jų tikslas, kad vaikui augant minusinės dioptrijos didėtų kuo lėčiau. Nes žmogaus akys auga ir vystosi iki 18-20 metų ir kartais dar ilgiau, tad, jeigu nuo pirmos klasės kas vienerius metus prisidėtų po vieną dioptriją, tai pilnametystę jis pasitiktų su didele minusų kolekcija. „Mūsų tikslas, kad trumparegių vaikų regėjimas neblogėtų, o jeigu visgi akinius reikia pastiprinti, tai kuo mažesniu skirtumu. Kitą apsilankymą paprastai skiriame po pusmečio.“ Medikė pataria jokiu būdu nepraleisti paskirto vizito, nes trumparegystė gali progresuoti ir per pusmetį, jeigu vaikas nešioja per silpnus akinius.

Kartais gydytojai pernelyg skuba skirti vaikams akinius ir neturi laiko pakalbėti apie akių pratimus, kurie sergant tam tikromis ligomis duoda neblogų rezultatų net suaugusiems žmonėms. Gydomieji akių pratimai vaikams ir suaugusiesiems skiriami sergant trumparegyste, toliaregyste, žvairumu ir kitomis akių ligomis. Jei gydytojas jų neskiria, jums reikėtų to pasiteirauti patiems.

tags: #akies #uzropejimas #kudikiui

• Ar saldumynai pavojingi nėštumo metu?
• Dingęs berniukas ir jo mokykla Vokietijoje
• Daržo spalvos: darbai rudenį
• Darželio šventės
• Sužinokite apie Kodo Gimdymą