Bet kuris darbas ar veikla, kuria vaikas užsiima nuo pat pirmųjų dienų, yra vertinama. Kai kada šie įvertinimai nėra išreiškiami garsiai, kai kurie yra per daug kritiški arba per daug giriantys vaiką ir taip galintys iškreipti jo realaus pasaulio suvokimą. Kaip teigia Vilniuje veikiančios Demokratinės mokyklos pradinių klasių mokytojas Ernestas Samsonas, įvertinimai gali paveikti tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę, dėl to labai svarbu tai daryti tinkamai. „Kai trūksta įsivertinimo įgūdžio, atsiranda siekis būti nuolat teigiamai įvertintam, lyg tai būtų vienintelis kokybės ir pasiekimų rodiklis. Kai pasitikime tik išoriniu vertinimu - tai trukdo mums auginti savo vidinę motyvaciją, savivertę“, - sako mokytojas.
Svarbiausias vaidmuo auginant vaiko savivertę ir teisingą pasitikėjimą savimi, be abejonės, tenka tėvams. Kaip teigia vaikų psichologė, konsultacijų puslapio „Vaikams Tėvams“ įkūrėja Raminta Gudelytė-Bagdonė, būtent padedant artimiausioje aplinkoje esantiems suaugusiesiems iki ankstyvosios paauglystės formuojasi vaikų savimonė - savęs išskyrimas iš aplinkos, santykio su pasauliu kūrimas, savojo „aš“ bei fizinių ir dvasinių savybių suvokimas bei vertinimas. „Aplinkiniai žmonės yra tarsi veidrodis, kuris atspindi vaikams juos pačius ir leidžia pamatyti, pajausti ir suprasti save. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai dar negeba įvertinti, kas iš to atspindžio apie juos yra tikra, o kas ne visai, mūsų, suaugusiųjų, vaidmuo formuojant vaikų savęs suvokimą, savivertę ir pasitikėjimą savimi yra itin svarbus. Tai, ką vaikai girdės mūsų lūpose ir matys mūsų veiksmuose, pasiliks juose kaip jų pačių savasties dalis“, - sako R. Gudelytė-Bagdonė.
Įvertinimas mokykloje - ne tik pažymys
Šiandien įprasta manyti, kad pažymys mokykloje yra pagrindinis vaiko sėkmės rodiklis. Ir nors tyrimai rodo, kad geri pažymiai padeda vaikams geriau apie save galvoti, vis dėlto vertėtų nepamiršti ir kito mokyklos vaidmens. „Vaikus vertiname ne tik rašydami jiems pažymį, o kaskart su jais kalbėdami, skirdami arba neskirdami jiems individualaus savo laiko, paklausdami, kaip jie laikosi, paskatindami juos ir pastebėdami jų gabumus. Jei elgsimės su vaikais neteisingai, jų neišklausysime, kaltinsime - tai taip pat bus vertinimas“, - teigia vaikų psichologė.
Demokratinėje mokykloje pradinukams naudojame formuojamąjį ugdomąjį ir diagnostinį vertinimą. Pavyzdžiui, kiekvieno etapo pabaigoje pradinukai įsivertina savo žinias spalvomis, kurios atspindi, ar tam tikrą įgūdį jie įsisavino ir geba taikyti. Mokytojas irgi atlieka vertinimą, o tuomet vyksta individualūs pokalbiai su vaiku, kai aptariamas tiek pačio mokinio įsivertinimas, tiek mokytojo įvertinimas. „Tikslas - padėti vaikui pamatyti realius savo gebėjimus, kartu pasidžiaugti ar atkreipti dėmesį į atsiradusias ugdymosi spragas. Mums labai svarbu, kad mokiniai gebėtų patys atpažinti, ką jau moka, o kur dar reikia sustiprinti vieną ar kitą įgūdį“, - sako E. Samsonas.
Kaip vaikus vertinti tinkamai?
Tėvai formuoja savo vaiko suvokimą apie elgesio standartus, gyvenimo planus, vertybes, idealus, tačiau neretai, net ir patys to nesuvokdami, jie gali padaryti klaidų. Kaip teigia R. Gudelytė-Bagdonė, nuolatinės pagyros arba kritika iškreipia vaiko savęs atvaizdą. Nuolat giriamas, jis pripranta prie pagyrų - net ir tais atvejais, kai pagyros yra objektyvios, o nuolat kritikuojamas vaikas gali nebeturėti motyvacijos mokytis ar ko nors siekti, nes pripranta, kad vis tiek visuomet gauna neigiamą grįžtamąjį ryšį.
„Reikia nepamiršti, kad visi vaikai turi gabumų, bet susiduria ir su sunkumais. Net ir pats geriausias mokinys turi sričių, kuriose jam sekasi sunkiau. Tai reiškia, kad viskas priklauso nuo suaugusiųjų - kaip mes suteiksime grįžtamąjį ryšį ir ar nepamiršime pirmiausia pasidžiaugti laimėjimais, o tik tada prabilsime apie tai, kur vaikui reikėtų padirbėti daugiau“, - teigia R. Gudelytė-Bagdonė.
Pagrindiniai komponentai teigiamai vaiko savivertei ugdyti:
- Pastebėkite vaiko individualius gebėjimus. Žinokite, kuo vaikas yra ypatingas, koks jis buvo vakar ir koks yra šiandien, kiek ir kur patobulėjo.
- Sakydami pastabas, paminėkite ir gerus dalykus. Rekomenduojama pirmiausia pastebėti, ką vaikas padarė gerai, o tik tuomet pereiti prie kritikos. Taip pat kartais, jei vaikas susiduria su sunkumais, geriau pailsėti ir tą problemą kuriam laikui paleisti ir sugrįžti prie jos vėliau.
- Nelyginkite vaiko gabumų. Visi tėvai turėtų žinoti, kad gabumų lyginimas nėra tinkamas elgesys, ypač, jei taip norima paskatinti vaiką mokytis.
- Vertinkite procesą. Stebėkite, kaip jam sekasi užduoties pradžioje, viduryje, bet nebūtinai pabaigoje, nes neretai vaikai užduočių nepabaigia. Tada, kai orientuosime vaiką į patį procesą ir išmokysime jį džiaugtis mažais žingsneliais, pasiekti aukštumų jam bus gerokai lengviau ir bus išlaikyta motyvacija.
- Žodžiai - labai svarbu. Pavyzdžiui, žodis „šaunuolis“ vaikui nepasako, kur jam sekasi, kokiose srityse jis yra stiprus, todėl reikėtų detalizuoti už ką vaiką giriame ir kodėl kritikuojame. Pavyzdžiui: „Tu puikiai parinkai dažus dangaus atspalviams sukurti“; „Rašydamas didžiąsias raides viską atlieki teisingai, tik reikėtų pasistengti, kad jos nebūtų pasvirusios į šią pusę“.
Vertinimo metodikos vaikams ir paaugliams
Mokykliniai metai užima svarbią vietą ruošiantis tolimesniam gyvenimui. Tai, kaip sėkmingai seksis mokytis, priklauso nuo įvairių dalykų: noro arba nenoro mokytis, įgimtų ir įgytų gebėjimų, aplinkos sąlygų. Kokie vaiko gebėjimai lyginant jį su bendraamžiais? Galbūt jis gabesnis už daugumą savo klasės draugų? Kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko? Ar tai susiję su tam tikrų gabumų stoka? Ieškantiems savo kelio paaugliams taip pat dažnai rūpi sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai, kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti. Rasti atsakymus į anksčiau minėtus klausimus gali padėti vaiko intelektinių gebėjimų bei kitų galių ir sunkumų vertinimas.
Intelektinių gebėjimų vertinimas
Šia metodika tiriami vaikų ir paauglių nuo 6 m. 0 mėn. iki 16 m. 11 mėn. gebėjimai. Vertinamas tiek bendras intelektinių gebėjimų lygmuo (skaičiuojamas intelekto koeficientas), tiek atskiros gebėjimų grupės. Intelektinių gebėjimų vertinimas susideda iš: įvadinio pokalbio, testavimo (vidutiniškai trunkančio 1,5 - 2 val.), testo rezultatų apdorojimo, rašytinės išvados parengimo, susitikimo supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis. Taip pat atliekame trumpąjį intelekto tyrimą - pateikiami trys intelektą aprašantys rodikliai: Bendras IQ, Verbalinis IQ ir Neverbalinis IQ.
Elgesio ir emocijų sunkumų vertinimas
Šia metodika įvertiname vaikų (6-18 m.) elgesio ir emocijų sunkumus. Metodika skirta Vaikų (1½-5 m.) elgesio ir emocinių sunkumų įvertinimui. Vaikų (7-16 m.) emocinių simptomų, elgesio problemų, hiperaktyvumo, santykių su bendraamžiais problemų ir socialumo atranka.
Asmenybės bruožų tyrimas
Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas, išsamaus (NEO PI-R) arba bendro (NEO-FFI) vaizdo apie vertinamo asmens asmenybę susidarymas bei prielaidų apie jo funkcionavimą plačiame situacijų spektre kėlimas. Šia metodika yra įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) - Neurotiškumas, Ekstravertiškumas, Atvirumas, Sutarimas, Sąmoningumas bei jų bruožai - viso net 30 asmenybės bruožų. Naudojantis šiuo vertinimo instrumentu vertiname nuo 16 metų amžiaus jaunuolius, dažniausiai planuojant karjerą, norint geriau pažinti save. Vertinimą sudaro: 1. įvadinis pokalbis - konsultacija (1 val.); 2. klausimyno užpildymas (1 val.), 3. duomenų suvedimas į sistemą (0,5 val.) bei 4. Tai patobulinta Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika (VBMĮ-2).
Vaiko brandumo mokyklai vertinimo metodika (VBMĮ-2)
5 m. Vertinimo tvarka: 1. Pirminis pokalbis su vaiku ir jo tėvais (globėjais) (30 min.); 2. Vaiko įvertinimas Vaiko brandumo mokyklai (VBMĮ-2) metodika (45 min.); 3. Tyrimo duomenų skaičiavimas, analizė, išvados ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimas (2 val.); 4. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams.
Vertinimo metodikos ugdymo procese
Pagrindinė vertinimo ugdymo procese paskirtis - padėti mokiniams mokytis. Tinkamas atsakas laikomas vienu veiksmingiausių mokymo ir mokymosi metodų. Konstruktyvus mokytojo atsakas gali būti pateiktas kaip taiklūs klausimai, kurie skatina mokinius paaiškinti, patikslinti, sukonkretinti savo atsakymus ar kitokio pobūdžio atliktis. Kaip rašytinis ar sakytinis individualus ar apibendrintas komentaras, kuriame aiškiai įvardijama, kas atlikta gerai, ką ir kaip reikėtų taisyti. Kaip individualus pokalbis, kurio metu mokytojas gali užduoti klausimų, skatinančių mokinį atpažinti savo atliekamo darbo stiprybes ir trūkumus, numatyti tobulinimo būdus. „Mokytojo atsakas būna aukščiausios kokybės, kai vyksta dialogas tarp mokytojo ir mokinių“ (Petty, 235). Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kiekvienas pokalbis su mokiniais, įvairiausio pobūdžio jų atliktys yra atsakas mokytojui apie mokinių turimas žinias ir supratimą, apie pasirinktų mokymo metodų veiksmingumą.
Vertindami ir įsivertindami mokymosi veiklą ir rezultatus mokiniai teikia atsaką kitiems ir patys sau. Mokydamiesi vertinti kitų ir savo darbus pagal pateiktus kriterijus, jie geriau supranta gero darbo ar tinkamo jo atlikimo reikalavimus, mokosi įžvelgti savo ir kitų veiklos, atlikčių stiprybes bei tobulintinas sritis, numatyti tobulinimo būdus. G. Petty rekomenduoja atlikčių vertinimo praktiką pradėti nuo „netikro“ vertinimo, kai mokytojas pateikia savo sukurtą ar ankstesnių metų mokinio darbą. Tokio vertinimo pranašumas tas, kad visi mokiniai taiso tą patį darbą, kurį gali kartu aptarti, ir niekas nelieka įskaudintas dėl išsakytos kritikos. Atlikus „netikrą“ vertinimą mokiniai įtraukiami į autentiškų vienas kito ir savo atlikčių vertinimo veiklą. Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai: laisvos formos refleksijos, mokymosi dienoraščiai, struktūruoti klausimai, kriterijų aprašai, įvairios grafinės formos ir pan. Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose. Mokinių įtraukimas į vertinimo ir įsivertinimo veiklas sudaro prielaidas puoselėti vertinimo kultūrą, kai didžiausias dėmesys skiriamas ne matavimui ir įvertinimui, bet mokymuisi ir įsivertinimui. Kadangi vertinimas yra integrali mokymosi dalis, vertinimo metodų pateikimas atskirame skyrelyje yra santykinis. Šiame skyriuje rasite mokinių vienas kito vertinimo ir įsivertinimo metodų, dažniausiai taikomų mokymosi veiklos pabaigoje, pavyzdžių.
tags: #daujotaite #metodines #rekomendacijos #vaiko #saves #isivertinimui
