Negausios Mėnesinės: Dažniausios Priežastys ir Kaip Išspręsti Sutrikimus

Mėnesinės - tai kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Tačiau kartais dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti. Svarbu suprasti, kada šie pokyčiai yra įprasti, o kada reikėtų kreiptis į specialistą.

Normalus mėnesinių ciklas yra 21-35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitos mėnesinių pradžios, jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo. Stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20-40 m. amžiaus moterų. Pirmieji 3-5 metai nuo mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 metų iki menopauzės gali pasižymėti ciklo svyravimais.

Kada Nereguliarios Mėnesinės Kelia Susirūpinimą?

Nors pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios jų ciklas ir kraujavimo trukmė gali svyruoti, tai yra normalu. Tačiau kreiptis į specialistą reikėtų tada, jei:

Ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos.
Mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą.
Kraujuojama daugiau nei 7-10 dienų.
Mėnesinių nebuvo 6 mėnesius.

Taip pat reikėtų sunerimti, jei pavyzdžiui 3 dienų trukmės kraujavimas staiga pailgėjo iki 8 ar dar daugiau dienų ir tai nutiko ne vieną kartą, bet tampa tendencija. Skausmingos mėnesinės gali būti endometriozės požymis, taip pat skausmingumas gali būti sąlygotas gimdos miomų, kartais dėl dubens uždegiminės ligos, gimdos kaklelio patologijų ir kt. Skausmingos mėnesinės dažniau būdingos merginoms iki 20 m. amžiaus, negimdžiusioms, toms, kurios turi itin gausias mėnesines, taip pat pastebimas ir šeiminis polinkis.

Mėnesinių Ciklo Sutrikimų Priežastys

Mėnesinių ciklo reguliacija yra itin sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja tam tikros smegenų struktūros (pagumburis, hipofizė) ir vidiniai lytiniai organai (kiaušidės, gimda). Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių gali būti daug ir įvairių, o tarp jų - tiek fizinės kilmės, tiek psichologinės kilmės negalavimai:

Hormoniniai Sutrikimai

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): Dažniausia oligomenorėjos (retų mėnesinių) priežastis, kai dėl hormonų disbalanso ovuliacija yra nereguliari arba jos visai nėra.
Hipotalamo-hipofizės-kiaušidžių ašies sutrikimai: Stresas, per didelis fizinis krūvis, griežtos dietos ar nervinė anoreksija gali sutrikdyti hormonų gamybą, kuri reguliuoja menstruacinį ciklą.
Skydliaukės veiklos sutrikimai: Dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos (hipotireozė) arba gali sutrikti ir dėl per didelės jos veiklos (hipertireozė). Skydliaukės ligos gali paveikti menstruacijų reguliarumą ir gausumą.
Hiperprolaktinemija: Padidėjęs hormono prolaktino kiekis gali slopinti ovuliaciją ir sukelti amenorėją (mėnesinių nebuvimą) ar oligomenorėją.
Menopauzė ir perimenopauzė: Natūralus moters reprodukcinės sistemos senėjimas, kuris maždaug prasideda apie 40-uosius metus ir gali tęstis iki 10 metų, dėl ko gali būti nereguliarios ar išnykusios mėnesinės.

Anatominiai ir Struktūriniai Sutrikimai

Gimdos ir gimdos kaklelio struktūriniai pokyčiai: Tokie kaip Ashermano sindromas (gimdos sinechijos - sąaugos) ar gimdos kaklelio stenozė (siaurėjimas), kurie gali fiziškai trukdyti menstruaciniam kraujavimui.
Įgimtos reprodukcinės sistemos anomalijos: Tokios kaip gimdos agenezė (neišsivystymas) arba Mayer-Rokitansky-Küster-Hauser (MRKH) sindromas, kur gimda yra neišsivysčiusi arba jos nėra.

Kiti Veiksniai

Vaistai: Kai kurie vaistai, tokie kaip antipsichotikai, antidepresantai, chemoterapijos vaistai ar hormoniniai kontraceptikai, gali sutrikdyti menstruacinį ciklą.
Lėtinės ligos: Tokios kaip diabetas, celiakija ar uždegiminės žarnų ligos, gali turėti įtakos menstruacijų reguliarumui dėl bendro organizmo streso ir mitybos trūkumų.
Gyvenimo būdo pokyčiai: Griežtos dietos, didelis fizinis krūvis, stresas ir įtampa. Stresas, o ypač itin didelis stresas bei įtampa, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą.
Nėštumas ir žindymas: Natūralūs menstruacijų nebuvimo veiksniai dėl hormoninių pokyčių organizme. Pirmoji mintis, kai laiku nesulaukiate menstruacijų: nėštumas. Jei mėnesinės vėluoja ir jūs turėjote lytinių santykių prieš numatomas mėnesines, labai tikėtina, kad esate nėščia.

Mėnesinių Negausumo ir Sutrikimų Klasifikacija

Mėnesinių nebuvimas ir sutrikimai klasifikuojami pagal jų pobūdį ir atsiradimo laiką:

Pirminė amenorėja: Būklė, kai mergaitė nesulaukia mėnesinių iki 15 metų, nors turi kitus normalius antrinius lytinius požymius, arba iki 13 metų, jei nėra jokių lytinio brendimo požymių. Dažniausiai susijusi su įgimtais ar genetiniais sutrikimais.
Antrinė amenorėja: Būklė, kai moteris, kuri anksčiau turėjo reguliarias mėnesines, jų nebeturi 3 mėnesius ar ilgiau.
Oligomenorėja: Būklė, kai menstruacijos vyksta rečiau nei kas 35 dienas arba mažiau nei 8 kartus per metus.

Diagnostika ir Gydymas

Mėnesinių nebuvimo ar sutrikimų diagnostika yra išsami ir apima keletą etapų siekiant nustatyti pagrindinę priežastį. Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčiai įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai.

Diagnostika apima:

Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas vertins paciento medicininę ir šeimos istoriją, menstruacinį ciklą, gyvenimo būdo veiksnius (pvz., fizinį aktyvumą, mitybą, stresą), simptomus ir atliks fizinį tyrimą, įskaitant ginekologinę apžiūrą.
Kraujo tyrimai: Hormonų tyrimai (estradiolio, prolaktino, LH, FSH, skydliaukės hormonų lygio nustatymas), androgenų lygis.
Vaizdo tyrimai: Dubens ultragarso tyrimas, galvos MRT arba KT.
Kiti specialūs tyrimai: Endometriumo biopsija, genetiniai tyrimai.

Mėnesinių nebuvimo ar sutrikimų gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir gali apimti įvairius metodus:

Hormonų terapija: Geriamieji kontraceptikai ar hormonų pakaitinė terapija, skydliaukės hormonai, dopamino agonistai.
Gyvenimo būdo pokyčiai: Mitybos ir fizinio aktyvumo reguliavimas, streso valdymas.
Chirurginis gydymas: Gimdos sinechijų (Ashermano sindromo) gydymas, kiaušidžių cistų ar kitų struktūrinių anomalijų pašalinimas.

Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.