Neįtikėtinos Užgavėnių kaukės vaikams: kūrybiškos idėjos ir paprasti gamybos patarimai

Užgavėnės - smagi ir spalvinga šventė, kurios neatsiejama dalis yra kaukės. Jos ne tik slepia veidus, bet ir padeda įsikūnyti į įvairius personažus, išreikšti kūrybiškumą ir sukurti šventinę nuotaiką. Šiame straipsnyje rasite įvairių idėjų ir patarimų, kaip pasigaminti originalias ir įdomias Užgavėnių kaukes vaikams, naudojant įvairias technikas ir medžiagas.

Nuostabiai šventei - nuostabios kaukės, kurios vaikučiams tikrai patiks. Atsispausdinkite kaukes, ir tegu jūsų šeimos šventė bus nuotaikinga ir įsimintina. Išsirinkite personažus, kuriais būsite jūsų šventės metu. Vienas kaukes galite nuspalvinti savo mėgstamomis spalvomis, apklijuoti blizgučiais ar dar kaip nors jas papuošti. Kitos kaukės jau pateiktos spalvotos, taigi liks tik priderinti aprangą.

Užgavėnių kaukės yra būdingas Užgavėnių šventės Lietuvoje atributas. Tai yra tradicinė kaukė, kurią dažnai pasigamina žmonės patys, kad būtų linksmiau ir įdomiau švęsti šią šventę. Užgavėnių kaukės būna įvairių formų ir spalvų, nuo smagaus ir šmaikštaus iki siaubo ir bauginančio stiliaus. Kaukės vaikams. Internete galima rasti nuostabių kaukių, kurias galima atsispausdinti ir kurios vaikučiams tikrai patiks.

Tradicinės Užgavėnių kaukių gamybos technikos

Užgavėnių kaukė turėtų būti kuo baisesnė ir juokingesnė: stengiamasi suformuoti didelę, kumpą nosį, atsikišusius dantis, ragus, priklijuoti barzdą, ūsus ir kt.

Papjė mašė technika

Tikroji Užgavėnių kaukė, dažnai siejama su tradicijomis, gaminama būtent papjė mašė technika. Šis būdas reikalauja šiek tiek daugiau laiko ir kruopštumo, tačiau rezultatas - tvirta ir autentiška kaukė.

Trafareto paruošimas

Pirmiausia reikia pasiruošti kaukės trafaretą. Tai galima padaryti ant trilitrinio stiklainio, modeliuojant iš plastilino norimas veido dalis: nosį, lūpas, antakius - labiausiai išsikišusias veido dalis. Svarbu apgalvoti, kokį personažą norite įkūnyti, nes nuo to priklausys ir kaukės išvaizda.

Popieriaus paruošimas

Laikraštį suplėšykite nedidelėmis skiautelėmis. Reklaminiai lankstinukai ar slidaus, blizgaus popieriaus žurnalai šiai technikai nelabai tinkami.

Klijavimas

Kad kaukė gerai nusiimtų, uždenkite trafaretą maistine plėvele ar ploniausiu šiukšlių maišeliu. Tada skiautelėmis suplėšytą popierių mirkykite į klijus. Tai gali būti su vandeniu skiestas lipalas, iš vandens ir krakmolo išvirtas kisielius arba iš vandens ir miltų pagamintas klijus. Suklijuokite bent 7-8 popieriaus sluoksnius, šiek tiek uždengdami kraštelį ant kraštelio, kad neliktų neužklotų plotų. Svarbu, kad maždaug vienodo storumo gabalėliai padengtų visą paviršių.

Džiovinimas

Palikite kaukę džiūti parą ar net dvi. Jei kaukės reikia skubiai, galite ją atsargiai nuimti nuo stiklainio (taip, kad neliktų plastilino likučių) ir dėti džiovinti į orkaitę, nustatytoje ne aukštesnėje nei 70-80 °C temperatūroje, paliekant orkaitės dureles pravertas, kad kaukė nesusigarbanotų.

Dekoravimas

Išdžiūvusi kaukė lengvai nuimama nuo ruošinio ir yra tvirta. Dabar galite ją dažyti akriliniais dažais arba guašu, sumaišytu su lipalu. Vėliau dar padenkite laku. Jei neturite specialaus lako tokiems dirbiniams, galite papurkšti plaukų laku, kuris suteiks kaukei tvirtumo, blizgesio ir apsaugos nuo drėgmės. Paruoštą kaukę galima dažyti, priklijuoti kailio gabalėlių, siūlų. Taip galima išgauti Užgavėnių kaukėms būdingą charakterį - čigono, žydo, vengro ar raganos.

Užgavėnių kaukės gamyba papjė mašė technika

Greitos ir paprastos kaukių gamybos idėjos

Jeigu neturite daug laiko ar norite paprastesnio varianto, kaukę galima pasigaminti iš vienkartinių popierinių lėkščių.

Kaukė iš vienkartinių lėkščių

Norint greitesnio rezultato Užgavėnių kaukę gali pasigaminti iš vienkartinės popierinės lėkštės: įverkite lėkštės kraštuose gumą, nupieškite akis, nosį, lūpas ir peiliuku išpjaukite skylutes.

Kaukė iš kartono

Iš kartono galima iškirpti įvairių formų kaukes ir jas dekoruoti dažais, blizgučiais, karoliukais ar kitomis detalėmis. Kartonas suteikia kaukei tvirtumo, todėl ji ilgiau tarnaus. Reikia susirasti seną dėžę, iškirpti veido formą, kaukę nuspalvinti, nupiešti akis ir burną, priklijuoti plaukus ar ūsus iš siūlų bei kitus pasirinktus aksesuarus (pavyzdžiui, auskarus iš didelių sagų).

Kaukė iš kiaušinių dėžutės

Kiaušinių dėžutę galima susmulkinti, užpilti verdančiu vandeniu, gerokai suminkyti rankomis, o tada suplakti mikseriu. Vandens palikite labai minimaliai. Įberkite druskos apie 3-4 šaukštelius ir įpilkite lipalo apie 1-2 šaukštus. Išdžiūvus kaukei (maždaug po poros dienų) nuimkite ją nuo plastilino, apkerpami kaukes kraštelius gražiai, išsipjaunam akiduobes, burną ir nosies skylutes. Kaukių vidų išklijuojame trikotažu (seną maikutę).

Kaukė iš vatos ir kartono

Galima pasigaminti velniuko kaukę iš vatos ir kartoninio popieriaus.

Nerta kaukė

Viena kaukė nerta. Nėriau atskirom detalėm ir po to jas jungiau.

Tiesiogiai spausdinamos ir spalvinamos kaukės

Atsispausdintas kaukes priklijuokite prie kartono, kad jos būtų tvirtesnės ir nesuplyštų. Prie kaukės šonų prisiūkite gumelę, kad galėtumėte užsidėti ant galvos.

Galite pasirinkti vieną iš šių spausdinamų kaukių:

Anonymous kaukė spalvinimui
Arklio kaukė
Burtininko kaukė
Egipto kaukė
Faraonės kaukė
Kalmarų žaidimo kaukė
Katino, katės kaukė
Kiaulės kaukė
Kiškio kaukė
Korona medicininė Covid kaukė
Lapės kaukė spalvinti
Leopardo kaukė spalvinimui
Liūto kaukė
Majų kaukė
Maskarado baliaus kaukė
Mumijos kaukė
Pirato kaukė vaikams
Princesės kaukė
Roboto kaukė
Teatro kaukės
Undinės kaukė
Užgavėnių kaukės
Valentino kaukė
Velnio kaukė
Venecijos kaukė
Vaikiškos kaukės
Samurai kaukė
Ryklio kaukė vaikams
Anonymous kaukė spalvinimui
Vienos kaukės
Vilko kaukė
Dujokaukė spalvinimui
Žmogaus voro kaukė
3D kaukė
Filmas KAUKĖ

Tradicinės medžiagos ir simbolika

Užgavėnių kaukėms gaminti naudojamos tradicinės natūralios medžiagos - mediena, medžių tošys, kailis, siūlai, popierius ir t. Šios medžiagos suteikia kaukėms autentiškumo ir primena senąsias tradicijas. Kaukės dažnai simbolizuoja įvairius personažus - velnius, raganas, gyvūnus, kurie atspindi Užgavėnių šventės mitologiją ir tikslą išgąsdinti žiemą.

Kūrybiškumas ir individualumas

Svarbiausia kuriant Užgavėnių kaukę - kūrybiškumas ir individualumas. Nebijokite eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis, spalvomis ir formomis. Leiskite vaikams patiems nuspręsti, kokį personažą jie nori įkūnyti ir kaip atrodys jų kaukė.

Diskutuotinos Užgavėnių kaukių tradicijos

Delfi atkreipia dėmesį, kad artėjant Užgavėnėms neišvengiamai darželiuose ar mokyklose pasigirsta raginimų apsirengti žydais arba čigonais. Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai teigia, kad „čigonų“ ir „žydų“ vaizdavimas Užgavėnių kaukėse neigiamai stereotipizuoja romų ir žydų bendruomenes. Prieš kelerius metus minėta organizacija atliko ir tyrimą, kuriame analizuoja romų ir žydų bendruomenes Lietuvoje. Nurodoma, kad žydų bendruomenės personažų naudojimas Užgavėnių šventės metu yra buitinio antisemitizmo apraiška. „Viena iš paplitusių buitinio antisemitizmo raiškų Lietuvoje - tai tropai, „kultūriškai“ įsišakniję posakiai ar reiškiniai, kurie gali būti tiesiogiai nenukreipti prieš žydų tautą ar net nesąmoningi, tačiau savyje talpina neigiamas konotacijas žydų atžvilgiu ir yra antisemitizmo dalis. Vienas iš ryškiausių tokių reiškinių pavyzdžių - tai Užgavėnių šventės metu naudojami žydų personažai. Nors tą dažnai mėginama pateisinti lietuviškomis tradicijomis, toks žydų vaizdavimas Lietuvos žydams yra nemalonus, žeidžiantis ir atrodo absoliučiai netinkamas“, - pabrėžia specialistai.

Profesorius Libertas Klimka siūlė nepamiršti, kad politiniai ir istoriniai įvykiai veikia žmonių sąmones ir tradicijas. Socialinis Užgavėnių aspektas labai svarbus ir to nereikėtų pamiršti. Žydų ir romų „kitoniškumas“ - XIX a. aktualija, kuri tiesiog atkartojama nesigilinant į jos turinį. „Pašiepdami žmonių ydas, persirengėliai stengdavosi jas iš visuomenės šalinti“, - pasakojo profesorius. Jis ragino būti kūrybiškesniems ir žaismingesniems. Anot L. Klimkos, vaikams tinkamesnės gyvūnų ar kitų mitologinių būtybių kaukės. Pasidaryti tokią kaukę reikia daugiau vaizduotės ir išmonės. Profesorius prisipažino, kad pats šiandien mieliau pašieptų šių dienų veikėjus, kurių elgesys visuomenėje ne visai tinkamas.

Dainius Razauskas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas, nupasakojo hipotetinę situaciją, kaip atrodo tradicijos, atkartojamos be jokio susimąstymo. „Jeigu aš užsidėjęs žydo kaukę staipyčiausi gatvėje ir ateitų žmogus, šiuo atveju, pirmiausia žydas, kuris sakytų: „Kodėl tu mane niekini? Ar tu manęs nekenti?“ Šioje vietoje juokai baigiasi. Čia nėra jokios pretenzijos. Bent jau aš tą kaukę nusiimčiau, nes nebejuokinga toliau šį žaidimą žaisti“, - kalbėjo jis. D. Razauskas abejojo, ar šaržuotas žydo personažas Užgavėnėse toks jau svarbus, kad be jo nebūtų galima apsieiti.

Kita vertus, etnografė Eglė Valentė sako, kad persirengti minėtų tautų atstovais - nieko blogo. Anot jos, derėtų atskirti mitologiją ir tautosaką nuo realaus gyvenimo. „Sako, kad negerai persirengti žydais ir čigonais, neva tai tam tikrų tautų paniekinimas ar pašiepimas. Na, yra ir kitų dalykų, kurie atsitinka auklėjimo plotmėse, pavyzdžiui, skaitant pasakas. Ta pati kraujo tema, baisi simbolika - visa tai kvailai išsikreipia todėl, kad mes neatskiriame simbolio, neatskiriame mitinio pasaulio nuo realaus pasaulio, kuriame gyvename. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Tiesiog dabar tai yra suplakama į vieną ir, atrodo, kad jei persirengsiu čigonu, tai tarsi išniekinsiu tautą, bet jeigu persirengsiu kiškučiu, tai kiškučiui dėl to nepakenksiu. Tai yra kvailystė. Tada negalima rengtis nei kiškučiais, nei raganomis, nei velniais ir apskritai niekuo, nes bus baisu, kad kažką įžeisi“, - įsitikinusi etnografė. Kitų tautų arba vadinamųjų svetimųjų kaukės - pavyzdžiui, vengrų, čigonų, žydų - iš mūsų tautosakos, sako pašnekovė. Bet jei pažiūrėtumėte į dabartines Užgavėnes, tai mes išvystume ir persirengusių rusais, iraniečiais, arabais, juodaodžiais, priduria ji. „Tais svetimaisiais persirengti dėl to ir gerai, nes jie nėra mūsų kasdienybė, mes nesame jais kiekvieną dieną - kaip ir nesame velniai ar raganos. Tai nieko bendro neturi su tikruoju čigonu ar tikruoju vengru, rusu. Šioje šventėje nėra jokios realybės - tai tiesiog žaidimas. Žaidime yra perkeltinės prasmės, vaidmenys. O suvaidinti galime visus ir bet ką. Ir kuo juokingiau, tuo geriau“, - įsitikinusi E. Valentė.

Yossi Levy, buvęs Izraelio ambasadorius Lietuvoje, prieš šešerius metus išsakė panašią nuomonę: „Su nuostaba ir pasibjaurėjimu išklausėme „mokslinį“ paaiškinimą, kodėl antisemitiškos šventės apraiškos yra ne rasizmas, bet tik tradicija ir papročiai. Daug amžių žydai Europoje buvo žeminami ir demonizuojami panašių vadinamų linksmų tradicijų. Tokios tradicijos ilgą laiką formavo atitinkamą visuomenės požiūrį, kuris galiausiai prisidėjo prie vadinamų „svetimų“ žydų kaimynų, gyvenusių šalia daugybę amžių, sunaikinimo. <...> Antisemitizmas nėra juokingas. Tai yra liga, kuri pražudė daugybę žmonių. Raginame susimąstyti ir atsisakyti šios „tradicijos“ visiems laikams. Vykite žiemą, o ne žydus“, - rašė jis.