Atopinis dermatitas (AD), dar vadinamas egzema, yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri dažnai prasideda vaikystėje, bet gali varginti ir suaugusiuosius. Pagrindiniai šios ligos požymiai yra intensyvus odos niežulys, sausumas ir egzeminiai bėrimai. Dažnai kartu pasireiškia ir kitos atopinės ligos, tokios kaip astma, alerginis rinitas ar konjunktyvitas.

Apie 10-20% vakarų šalyse gyvenančių asmenų serga atopiniu dermatitu, o didžiausias paplitimas pastebimas ankstyvoje vaikystėje, kuomet ir pasireiškia pirmieji ligos požymiai.

Kas sukelia atopinį dermatitą?

Atopinis dermatitas yra kompleksinė liga, kurios atsiradimui įtakos turi keli veiksniai. Pagrindinės teorijos, aiškinančios šios ligos atsiradimą, yra susijusios su genų mutacijomis, lemiančiomis odos struktūros pakitimus bei barjerinės odos funkcijos sutrikimus, taip pat imuninės sistemos pakitimais. Odos barjerinės funkcijos sutrikimas yra pagrindinis veiksnys atopinio dermatito patogenezėje. Asmenims, turintiems genetinį polinkį sirgti atopiniu dermatitu, aplinkos veiksniai gali išprovokuoti pirmąjį ligos epizodą ar paūmėjimus.

Pagrindiniai atopinio dermatito sukėlėjai:

• Genetinis polinkis: Polinkis sirgti AD ir kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga/šienlige, alergine astma) yra paveldimas. Jei šeimoje kas nors serga šiomis ligomis, rizika vaikui susirgti padidėja.
• Odos barjero funkcijos sutrikimas: Atopine egzema sergančių žmonių oda yra kitokia - jos apsauginis barjeras silpnesnis, oda sunkiau sulaiko drėgmę (todėl būna labai sausa) ir yra pralaidesnė įvairiems dirgikliams bei alergenams iš aplinkos.
• Imuninės sistemos ypatumai: Imuninė sistema pernelyg aktyviai reaguoja į tam tikrus aplinkos veiksnius, sukeldama odos uždegimą.

Svarbu suprasti, kad AD nėra užkrečiama liga.

Kaip atpažinti atopinį dermatitą: simptomai pagal amžių

Atopinio dermatito kertiniai simptomai yra niežulys bei sausa oda. Klinikinė išraiška labai priklauso nuo ligos aktyvumo, trukmės ir paciento amžiaus. Skiriasi ir bėrimų lokalizacija:

• Kūdikiai (iki 2-3 metų): Bėrimai dažniausiai atsiranda veido srityje (skruostai, kakta), plaukuotoje galvos dalyje, ant rankų ir kojų tiesiamųjų paviršių (alkūnių, kelių), kartais ant liemens. Bėrimas paprastai būna raudonas, gali šlapiuoti, susidaryti šašelių.
• Vaikai (nuo 2-3 metų iki paauglystės): Bėrimai dažniausiai lokalizuojasi odos linkiuose - alkūnių ir kelių vidinėse pusėse (pakinkliuose), riešų, čiurnų srityse, ant kaklo. Taip pat gali pažeisti veidą (ypač vokus, aplink lūpas). Oda šiose vietose dažnai būna labai sausa, sustorėjusi, pleiskanojanti, gali matytis nusikasymo žymės (tai vadinama lichenifikacija). Paūmėjimo metu gali šlapiuoti.
• Suaugusieji: Bėrimai dažniausiai būna lenkiamuosiuose paviršiuose, ant veido, kaklo, plaštakų. Oda labai sausa, sustorėjusi, pleiskanojanti, nuolat niežti. Kartais pažeidimai būna tik tam tikrose vietose (pvz., tik rankų ar vokų egzema).

Ūmiai ligai būdinga intensyvus niežulys, eriteminės papulės ir pūslelės su šlapiavimu bei šašeliais, dažnai atsirandančios tiesiamuosiuose paviršiuose, skruostuose, skalpo odoje. Kartais gali būti difuziškai pažeista visa oda. Tuo tarpu ilgai besitęsiančioms ligoms būdinga sausa, pleiskanojanti oda su nukasytomis, eriteminėmis papulėmis, dažniausiai lokalizuojasi bei lichenifikuoti bėrimai, ypač lenkiamuosiuose paviršiuose. Taip pat, galima stebėti odos sustorėjimą, atsiradusį dėl pastovaus odos kasymo, bei odos įtrūkimus.

Kiti galimi požymiai:

• Dennie-Morgano raukšlė (papildoma raukšlė po apatiniu voku).
• Padidintas delnų raukšlėtumas.
• Skurdūs išoriniai antakių kraštai.
• Odos pabaltavimas ją perbraukus.
• Polinkis į odos infekcijas.

Dažniausi paūmėjimo provokatoriai (trigeriai)

Atopinis dermatitas yra lėtinė liga su paūmėjimais ir remisijomis. Paūmėjimus gali išprovokuoti įvairūs veiksniai:

• Dirgikliai: Muilas, prausikliai, sintetiniai ar šiurkštūs audiniai (ypač vilna), prakaitas, chloruotas vanduo, dulkės.
• Alergenai: Namų dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos ar plaukai, pelėsiai.
• Maisto produktai: Diagnozuotos maisto alergijos (pienas, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, žuvis ir kt.) taip pat gali provokuoti paūmėjimus, ypač mažiems vaikams su vidutiniu ar sunkiu AD.
• Klimato pokyčiai: Sausas oras (ypač žiemą šildymo sezono metu), karštis ir drėgmė, staigūs temperatūros svyravimai.
• Infekcijos: Odos bakterinės (ypač auksinio stafilokoko) ar virusinės (pvz., Herpes) infekcijos gali smarkiai pabloginti būklę.
• Stresas ir emocijos: Stiprūs išgyvenimai, stresas, nerimas gali išprovokuoti niežulį ir paūmėjimą.

Svarbu stebėti ir bandyti atpažinti individualius vaiko ar savo ligos paūmėjimo veiksnius.

Diagnozė ir gydymas

Didžiosios daugumos atvejų, atopinis dermatitas yra nustatomas kliniškai, remiantis ligos anamneze ir būdingais odos pažeidimais. Nėra vieno specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų AD diagnozę. Alergologiniai tyrimai (odos dūrio ar kraujo) kartais atliekami siekiant nustatyti galimus alerginius trigerius.

Kadangi atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga, pagrindinis tikslas yra sumažinti ligos simptomus, paūmėjimų skaičių bei gydymo sukeltų pasekmių riziką. Atopinio dermatito gydymas yra daugiakomponentis ir reikalauja nuolatinės priežiūros.

Pagrindiniai gydymo ir valdymo principai:

• Ligą paūminančių veiksnių eliminacija: vengti veiksnių, sutrikdančių epidermio barjerinę funkciją, tokių kaip ilgos maudynės, karštas vanduo, šaltas ir sausas klimatas, greiti temperatūrų pokyčiai, irituojančios medžiagos (muilas, kvapikliai, kosmetika, vilnos ar sintetiniai audiniai, dulkės, smėlis, cigarečių dūmai), prakaitavimas.
• Emolientų naudojimas: Odos drėgmės lygio palaikymas bei barjerinės funkcijos atstatymas yra pagrindinė ligos valdymo priemonė. Rekomenduojama emolientus naudoti bent 2 k./d., ypač iškart po maudynių. Emolientus reikia naudoti nuolat, net ir tada, kai oda atrodo sveika.
• Švelnus prausimasis: Rekomenduojamos reguliarios, trumpos (iki 10-15 min.) maudynės su drungnu vandeniu naudojant bemuilį prausiklį. Venkite karštų vonių ir šiurkščių prausimosi priemonių. Po prausimosi odą švelniai nusausinkite ir iškart tepkite emolientu.
• Niežulio kontrolė: Niežulys itin sutrikdo sergančiojo kasdienį gyvenimą. Jį galima kontroliuoti nemedikamentinėmis ir medikamentinėmis priemonėmis. Nemedikamentinės priemonės apima emolientų naudojimą, šaltų kompresų taikymą, trumpai nukirptus nagus, medvilninius drabužius ir patalynę.
• Uždegimo malšinimas (paūmėjimų gydymas): Kai liga paūmėja, reikalingi uždegimą slopinantys vaistai, kuriuos skiria gydytojas. Tai gali būti vietinio poveikio kortikosteroidai (hormoniniai tepalai/kremai) arba vietinio poveikio kalcineurino inhibitoriai (nehormoniniai tepalai).
• Bakterinių infekcijų prevencija ir gydymas: Dėl sutrikusios odos barjerinės funkcijos sergantieji atopiniu dermatitu turi didesnę riziką susirgti odos infekcinėmis ligomis. Rekomenduojamos reguliarios maudynės, antiseptinių prausiklių naudojimas, kartais - baliklio vonios. Pastebėjus infekcijos požymius, būtina kreiptis į gydytoją.
• Antihistamininiai vaistai: Pirmos kartos antihistamininiai vaistai gali būti tinkami pacientams, kuriems sutrikęs miegas dėl niežulio.
• Sisteminiai gliukokortikosteroidai ir imunosupresinis gydymas: Šie gydymo metodai taikomi stipraus ligos paūmėjimo metu arba kai kiti gydymo metodai neefektyvūs.
• Biologinė terapija: Dupilumabas yra žmogaus monokloninis antikūnas, kuris slopina uždegiminių procesų, dalyvaujančių atopinio dermatito patogenezėje, eigą.

Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl viena pagrindinių ligos suvaldymo priemonių yra kasdienė odos priežiūra bei ligą paūminančių veiksnių vengimas. Kiekvienam sergančiajam svarbu atrasti tinkamus emolientus ir kosmetikos priemones, kurios tinka individualiai odai. Tokios linijos kaip AHAVA CLINERAL TOPIC, AHAVA CLINERAL XZEM, Vitella Extreme, Vitella Treox, Vitella Ictamo pasta gali būti tinkamos atopinės odos priežiūrai.

Kiekvienas tėvas, pamatęs ant savo kūdikio švelnios odos atsiradusius raudonus taškelius ar pūsleles, akimirksniu sunerimsta. Labai dažnai tai gali būti ne alerginė reakcija, o prakaitinė (miliaria). Ji atsiranda, kai užsikemša prakaito liaukų latakai, o kūdikių termoreguliacinė sistema dar nėra visiškai susiformavusi. Prakaitinė dažniausiai atsiranda tose vietose, kurios labiausiai kaista arba kur drabužiai glaudžiai liečiasi su oda. Skirtingai nuo atopinio dermatito, kuriam būdinga odos sausumas, prakaitinės atveju oda dažnai atrodo drėgna. Gera žinia ta, kad dauguma prakaitinės atvejų praeina be specifinio medikamentinio gydymo, jei pašalinama priežastis - perkaitimas. Svarbu atvėsinti kūdikį ir aplinką, leisti odai „pakvėpuoti“ ir vengti riebių kremų ar aliejų ant sudirgusios odos.

tags: #kudikio #berimas #lenkiamuosiuose #pavirsiuose

• Rebornų meno subtilybės
• Kaip paruošti žiemines bulves kūdikiui
• Plėtra ir ugdymas Buivydiškių mokykloje-darželyje
• Naujagimio priežiūros vadovas
• Vežimas dviračiu