Žemės ūkis yra labai svarbus dalykas. Ūkininkai kasdien rūpinasi, kad turėtume sveiko ir įperkamo maisto, stengiasi išmaitinti nuolat augančią mūsų populiaciją ir tuo pačiu daro viską, kad sumažintų neigiamą poveikį planetai. Tačiau apie šią profesiją kalbama retai, o mieste augantys vaikai kartais net nežino, iš kur atsiranda pienas ir kiaušiniai. Tad kas gi tas ūkininkas?

Ūkininkas - tai žmogus, kuris dirba žemę ir augina maistą arba laiko gyvulius. Tai žmogus, kuris savo darbu prisideda prie to, kad mes visi turėtume ką valgyti. Ūkininkai augina įvairius augalus, pavyzdžiui, kviečius, rugius, miežius, bulves, morkas, burokėlius ir daugybę kitų. Jie taip pat augina vaisius ir uogas. Be to, ūkininkai laiko gyvulius: karves, kiaules, avis, vištas ir kitus. Iš gyvulių gauname pieno, mėsos, kiaušinių ir kitų produktų.

Ką daro ūkininkas?

Ūkininko darbas labai įvairus ir priklauso nuo to, ką jis augina ar laiko. Tačiau pagrindiniai darbai yra šie:

• Žemės dirbimas: Ūkininkas ruošia žemę sėjai ar sodinimui: ją aria, tręšia, purena.
• Sėja ir sodinimas: Ūkininkas sėja grūdus, sodina daržoves, vaisius, uogas.
• Augalų priežiūra: Ūkininkas laisto, ravėja, tręšia augalus, saugo juos nuo kenkėjų ir ligų.
• Derliaus nuėmimas: Ūkininkas nuima užaugintą derlių: pjauna grūdus, kasa bulves, skina vaisius ir uogas.
• Gyvulių priežiūra: Ūkininkas šeria, gano, melžia gyvulius, valo tvartus, rūpinasi jų sveikata.
• Produkcijos realizavimas: Ūkininkas parduoda užaugintą produkciją: grūdus, daržoves, vaisius, mėsą, pieną, kiaušinius.

Reprezentatyvi ūkininkų apklausa parodė, kad patys ūkininkai „geram“ ūkininkui priskiria šias savybes: Augina sveikus ir kokybiškus produktus (nurodė 71 proc. apklaustųjų). Saugo gamtos išteklius (nurodė 67 proc. apklaustųjų). Turi tvarkingai atrodantį ūkį ir laukus (nurodė 56 proc. apklaustųjų). Kuria sąlygas biologinei įvairovei (nurodė 42 proc.).

Akivaizdu, kad ūkininkams gamtosauga labai svarbi. Dvi iš TOP-5 dažniausiai įvardintų gero ūkininko savybių su tuo susijusios. Tai taip pat atsispindi ūkininkų atsakymuose į kitus klausimus. Pavyzdžiui, trečdalio ūkininkų nuomone, pievų Lietuvoje turėtų būti daugiau. Pusė (54 proc.) ūkininkų mano, kad jų yra tiek, kiek reikia, ir tik 9 proc. teigia, kad jų yra per daug.

Panašų gero ūkininko įvaizdį turi ir visuomenė. Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad geras ūkininkas visuomenės akyse yra tas, kuris augina sveikus ir kokybiškus produktus (tai nurodo 62 proc. apklaustųjų), saugo gamtos išteklius (59 proc.).

Ūkininko darbas - tai ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas

Ūkininkavimas, tai ne tik profesija - tai kur kas daugiau. Ūkininkas Romualdas Kubaitis dalijasi savo patirtimi: „Ūkininkauju jau 32 metus, tai man yra ne tik profesija, ne tik pajamų šaltinis, bet ir gyvenimo būdas. Filmo filmavimo eiga buvo labai maloni, pajutau, kad ūkininkavimas yra svarbus. Be to, įvertinus pastarųjų metų įvykius, manau, visi supratome, kad valgyti reikia visiems, todėl ūkininkų darbas ypač svarbus.“

Vyriausias iš vaikų Tadas Galinaitis kartu su tėčiu Jonu ir dviem broliais Tomu ir Valentu dirba Raseinių rajone įsikūrusiame 500 ha mišriame ūkyje, turinčiame ir veislyno statusą, mat čia laikoma 150 galvijų, iš kurių 60 melžiamų karvių, keliolika avių ir grynaveisliai žemaitukai. Tadas Galinaitis įsitikinęs, kad ūkininkavimas yra jo kraujyje. „Aš įsivaizduoju, kad tai mano kraujyje, nes mane nuo mažų dienų traukė prie technikos ir žemės ūkio. Tėvukas, tik pradėjęs ūkininkauti, visur mane veždavosi, leisdavo su traktoriumi važiuoti į laukus.“

1b klasės mokinio Adamo tėtis Andžejus Kulevičius teigia, kad prižiūrėti ūkį - sudėtingas ir daug kantrybės reikalaujantis darbas. „Daug žinių ateina su patirtimi. Visus darbus turi išbandyti savo kailiu, nes kiekvienas sėjimas, kiekvienas derliaus nuėmimas - kitoks. Tai, kad šeimoje augo būsimasis ūkininkas, nebuvo sudėtinga pastebėti, - dalinosi prisiminimais Adamo tėtis, nes nuo pat mažens Andžejus domėjosi technika, aplinka ir gamta. Taip ir pasuko į ūkininkavimo specialybę.“ Anot Andžejaus, kiekvienas, nusprendęs turėti ūkį, turi būti šiek tiek fanatiškai nusiteikęs - taip, kad, nepaisydamas kaitinančios saulės ar lietaus, galėtų eiti dirbti į lauką. Ūkininko gyvenimas nėra rožėmis klotas. Visa ūkio priežiūra reikalauja išskirtinio punktualumo. „Svarbiausia - laiku pasėti, laiku nuravėti, laiku derlių nuimti ir laiku parduoti. Visi šie etapai yra vienodai svarbūs auginant savo produkciją. Jei kažko nepadarysi - gali tekti susitaikyti su negrįžtama žala.“

Visą šeimyna prieš kelerius metus nutarė, kad prekyba grūdais nėra perspektyvi veikla, todėl įsigijo malūną ir ėmė prekiauti ne tik grūdais, bet ir miltais. Zelbų malūnas jau spėjo pagarsėti apylinkėse - savininkus apdovanojo už darbo vietų kūrimą kaimo vietovėje. Nebuvo pamirštas ir T. Zelbos ūkis - 2012 m. Metų ūkio rinkimuose Šiaulių rajone laimėjo 3 vietą.

Ūkininkų iššūkiai

Ūkininkų apklausoje taip pat teirautasi, kokius klimato kaitos poveikius jie patyrė per pastaruosius 5 metus savo ūkyje. 94 proc. ūkininkų teigė susidūrę su ekstremaliais gamtos reiškiniais. Absoliuti dauguma (83 proc.) tyrimo dalyvių patyrė sausras, 60 proc. susidūrė su šalnomis ir iššalimais, 56 proc. - su audromis, liūtimis, 50 proc.

Ūkininkai taip pat teigė patys dedantys pastangų, kad sumažintų klimato kaitos poveikį ar prie jo prisitaikytų. Dauguma (61 proc.) taiko sėjomainą, 45 proc. palaiko pievas ir / ar šlapynes, 42 proc. taupo kurą, 38 proc. nenaudoja pesticidų arba jų naudojimą mažina, 37 proc.

„Filme „Svarbiausias darbas Žemėje“ parodoma, su kokiomis problemomis susiduria ūkininkai - tiek auginantys gyvulius, tiek užsiimantys augalininkyste. Be to, per pastaruosius 5 metus visi patiriame daug iššūkių dėl besikeičiančio klimato, tai irgi svarbi problema su kuria susiduriame visi,“ - sako R. Kubaitis.

Kaip vaikai gali susipažinti su ūkininko darbu?

Yra daug būdų, kaip vaikai gali susipažinti su ūkininko darbu:

• Ekskursijos į ūkius: Daugelis ūkių organizuoja ekskursijas vaikams. Ekskursijos metu vaikai gali pamatyti, kaip auginami augalai ir laikomi gyvuliai, patys atlikti nesudėtingus ūkio darbus.
• Edukaciniai projektai: Mokyklos gali dalyvauti edukaciniuose projektuose, kurių metu vaikai susipažįsta su žemės ūkiu. Projektas remiasi principu „pats patyriau - pats supratau“, todėl didelis dėmesys, projekto metu, bus skiriamas realiam dalyvavimui: sėjimui, stebėjimui, pažinimui ir kūrybai.
• Daržas mokykloje ar namuose: Vaikai gali įsirengti daržą mokykloje ar namuose ir patys auginti daržoves, prieskonius.
• Filmai ir knygos apie žemės ūkį: Vaikai gali žiūrėti filmus ir skaityti knygas apie žemės ūkį, ūkininkų gyvenimą.

Vienos dienos edukacinė išvyka į ūkį suteiks vaikams galimybę pažinti žemės ūkį gyvai - per patirtį, jutimus ir tiesioginį kontaktą su aplinka. Moksleiviai iš arti susipažįsta su ūkininkų kasdienybe: stebi, kaip prižiūrimi gyvūnai, išgirsta gyvūnų auginimo istorijas, gali patys atlikti nesudėtingus ūkio darbus - pašerti ar paglostyti gyvūnus, surinkti paukščių kiaušinius. Vaikai taip pat mokosi pažinti augalus, sėklas, grūdus, bendrauja su ūkininkais, paragauja šviežių vietinių produktų - pieno, sūrio ar kitų ūkio gėrybių. Išvykos metu moksleiviai turi galimybę pamatyti modernią žemės ūkio techniką, išmaniuosius šiltnamius, sužinoti apie išmanius bei tvarius sprendimus ūkininkavime. Edukacijos moksleiviams suteikia galimybę ne tik išgirsti pasakojimus apie žemės ūkį, bet ir jį patirti - pamatyti, užuosti, paliesti bei tapti ūkininku (-e) vienai dienai.

Moksleiviai nacionaliniu mastu (nuo 2 iki 6 klasės) sukuria savo ateities ūkio modelį - konstruktorių kaladėlėmis, plastilinu, antrinėmis žaliavomis, skaitmenine forma ar kita moksleivių sugalvota forma. Toks kūrybinis konkursas „Mano ateities ūkis“ skatina vaikų vaizduotę ir domėjimąsi žemės ūkiu.

Kaip rodo Skandinavijos ir kitų Europos šalių patirtis, pasitelkus politinius sprendimus ir šalies švietimo sistemos iniciatyvą, Lietuvoje galima suorganizuoti tiesioginį ekonomiškai efektyvų maisto produktų tiekimą iš ūkių tiesiai į mokymo įstaigas. Pavyzdžiui, net 90 proc. Kopenhagos mokykloms tiekiamo maisto gabenama iš ne toliau kaip 100 km esančių vietos ūkių. Tokios nuostatos laikomasi Skandinavijoje, ji sparčiai plinta ir Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje.

Pasak jo, vaikų maitinimas vietiniais, ekologiškais produktais yra investicija į jų ateitį, be to, prisidedanti ir prie šalies ūkininkų gerovės. „Lietuva turi galimybę nuveikti šį tą labai gera - puikias žemės ūkio galimybes aprūpinti ugdymo įstaigas kokybiškais, ekologiškais produktais, o štai pakeisti mąstymą, pasiekti, kad vaikai per pertraukas nebėgtų būriais į artimiausius prekybos centrus yra sunkiau, tačiau tai, ką mes įdėsime į vaikus šiandien, išliks jiems visam gyvenimui.“

„Visas daržoves ir vaisius perkame iš Kauno regiono ūkininkų, tai yra žymiai pigiau, sutaupome logistikos išlaidų, produktai vežami ne daugiau kaip 30-40 km. Tačiau tiek ūkininkams, tiek mums reikėjo mokytis, o kai išmokome, tuomet ir procesas tapo visiškai nesunkus.“

tags: #ukininkas #zmogus #vaikiskai

• Antraeilis darbas motinystės atostogų metu
• Ovuliacijos kraujavimas
• Pokyčiai 10 nėštumo savaitę
• Vaikiški išskleidžiami foteliai
• Pirmasis paspirtukas