Mokymasis visada lydėjo žmogų visą jo gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo apibendrintas mokslinių teorijų lygmeniu, ar buvo institucionalizuotas. Išliko ir mokymosi pagrindinis mechanizmas: turimo žinojimo, reiškiamo pavyzdžio atgaminimu, supratimu, intuicija, empirinėmis ar mokslo žiniomis ir kt., bei aktualios praktikos, kaip jį taikyti, ryšys. Visa mokslo istorija juo grindžiama. Šiais daugelyje šalių visuotinio institucionalizuoto mokymosi laikais problemos dažniausiai kyla dėl to, kad pagrindinis dėmesys skiriamas išplėtotoms mokslo žinioms perteikti (įgyti), kas aktualu visuomenei, o ne pačiam mokymuisi. Panašių klausimų kilo ir anksčiau: pagal tai, kam - žinioms ar gebėjimui veikti - teiktini prioritetai, buvo išskirtos materialiojo ir formaliojo lavinimo kryptys, kurios, atsižvelgiant į vyraujančią paradigmą, įvairiai persipynė. Akivaizdu, kad, išėjus į virtualiąją erdvę, žinių ir mokymosi gebėjimų (tik šiuokart visą gyvenimą) idėja vėl aktuali, naujai skatinanti peržiūrėti teorijos ir praktikos sąlytį mokantis.
Vaikų ikimokyklinio-priešmokyklinio amžiaus tarpsnis vertinamas kaip savaime vertingas, orientuotas į integruotą ir visuminį ugdymą. Tikslingas profesionalus ikimokyklinis/priešmokyklinis ugdymas palengvina vėlesnį mokymąsi, daro teigiamą poveikį mokymosi pasiekimams, tolesnei asmens socialinei ir emocinei raidai, daro teigiamą įtaką gyvenimo gerovei. Šiuolaikinė praktinė ugdomoji vaiko veikla turi būti įdomi ir naudinga vaikui, skatinanti kūrybiškumą ir savarankiškumą, susijusi su realiuoju pasauliu ir padedanti ugdytiniui įgyti praktinių įgūdžių.
Šiuolaikinė didaktika ikimokykliniame/priešmokykliniame ugdyme apima: išplėtotą ugdymą, inovacijas, partnerystę. Šiuolaikinės inovacijos ikimokykliniame/priešmokykliniame ugdyme apima: integruotą mokymąsi, projektinę veiklą, IKT panaudojimą. Programa padės mokytojams tobulinti savo kompetencijas, kai vaiko kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Svarbi ugdymo dalis - vaikų vertybinių nuostatų plėtojimas padedant jiems tapti smalsiems, pasitikintiems savimi, aktyviems, motyvuotiems, drąsiai įgyvendinantiems savo sumanymus, kūrybiškiems, savarankiškiems, atsakingiems.
Šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdymo filosofija ir vertybės
Šiuolaikinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga ugdymo teorijos ir praktikos aspektu. Lopšelis - darželis vaikus ugdo humanistiniu filosofijos požiūriu. Humaniškumas - vaiko kaip asmenybės gerbimas; jis turi teisę gyventi pagal savo didingą prigimtį ir kurti save remiantis aukščiausiomis vertybėmis. Vaikas - tai bręstanti asmenybė, turinti savo individualius poreikius, trokštanti įvairios veiklos, kad pažintų aplinką ir kartu save. Vaiko ugdymas grindžiamas pagarba ir meile.
Tikslas: Bendradarbiaujant su šeima puoselėti visus vaiko gebėjimus, lemiančius jo visapusiško asmenybės vystymo(si) ir socializacijos sėkmę. Uždaviniai: Plėsti vaiko pažintinius interesus skirtingose kompetencijose, išgyvenant pažinimo džiaugsmą. Skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, ugdant gebėjimą išreikšti savo patirtį įvairiais būdais.
Šiuolaikiniai ugdymo metodai ir priemonės
Vaizdinis metodas - nukreiptas į pasaulį, jo objektus ir reiškinius. Žaidybinis metodas - skatina vaikų teigiamas emocijas, padeda formuotis socialiniams įgūdžiams. Praktinis metodas - vaikams padeda per veiklą pažinti ir suprasti juos supančią aplinką. Žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) - suteikia galimybę perduoti informaciją. Kūrybinis metodas - sudaro sąlygas vaikams reikšti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų.
Ugdymo priemonės parenkamos taip, kad atitiktų vaiko amžių, individualius gebėjimus, padėtų vaikui tenkinti emocinius, judėjimo, pažinimo poreikius; tenkintų norą žaisti ir bendrauti su kitais; padėtų pažinti aplinką, tyrinėti, eksperimentuoti, atrasti; skatintų ugdytis saviraišką, ir kūrybiškumą.
Inovacijos ir technologijos ikimokykliniame ugdyme
Didaktikos mokslo pokyčiai yra neišvengiami. XX a. pradėta taikyti biomedicinos mokslams XX a. pradžioje. Nuo 1999 m. Nuo 2001 m. didaktikos mokymus. XXI a. apžvelgiamos XXI a. gebėjimai, kuriuos būtina ugdyti: gebėjimas spręsti sudėtingas problemas, kritinis mąstymas, kūrybingumas, žmogiškųjų išteklių valdymas, veiksmų derinimas su kitais asmenimis, emocinis intelektas, kryptingas paslaugumas, derybų menas, kognityvinis lankstumas.
Visuose sektoriuose vis labiau naudojamasi dirbtinio intelekto (DI) įrankiais bei jų teikiamomis galimybėmis, ne išimtis ir švietimas. DI galimybes greitai įžvelgia mokiniai, todėl mokytojams itin svarbu turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų žengti koja kojon su mokiniais bei praturtinti savo ugdymo procesą šiuolaikinėmis technologijomis. Šia programa siekiame mokytojams suteikti reikiamų žinių, praktinių įgūdžių, kaip tinkamai ir efektyviai panaudoti esamus DI įrankius savo kasdienėje veikloje - rengiantis pamokoms ir pamokų metu. Visa tai tam - kad pamokos būtų kokybiškos, o mokytojas taupytų savo laiką ten, kur tai galima padaryti.
2025 metais pradedame įgyvendinti ilgalaikę kvalifikacijos tobulinimo programą Vilniaus mokytojams. Programos metu bus nagrinėjamos šios temos: įvadas į DI technologiją, kaip susikalbėti su DI pokalbių robotu pasitelkiant užklausų inžineriją, kaip DI įrankiai gali palengvinti pasiruošimą pamokoms - nuo turinio kūrimo iki užduočių generavimo su įvairiais DI įrankiais, tokiais kaip ChatGPT, MagicSchool, Gamma App ir kt. Pradėjome naują kvalifikacijos tobulinimo programą „Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių praktika mokytojams“, kurią sudaro 40 akad. val. Šia programa siekiame mokytojams suteikti reikiamų žinių, praktinių įgūdžių, kaip tinkamai ir efektyviai panaudoti esamus DI įrankius savo kasdienėje veikloje - rengiantis pamokoms ir pamokų metu.
Minecraft education edition mokomąją medžiagą 3-4 klasėse naudojo 19 mokytojų ir daugiau nei 450 mokinių. 2025-26 m. m. Keturių IT kalbų projektas kviečia moksleivius kūrybiškai spręsti šiandienos iššūkius naudojant informacines technologijas. 2022-2024 m. projektas kvietė 5-10 klasių moksleivius pažinti šiuolaikinių technologijų pasaulį - nuo robotikos ir dirbtinio intelekto iki kibernetinio saugumo, medijų, NFT dizaino ir net esporto! Pasibaigus projektui parengta medžiaga, kuria naudotis ir toliau diegti ateities kalbas galės visos sostinės mokyklos.
Reflektyvus mokymas(is) ir vertinimas
Reflektyvus mokymas(is). Svarbu apibrėžti ir įvardyti aiškius vertinimo kriterijus. Grįžtamasis ryšys. Grįžtamoji informacija vertinant pažymiais. Veiksmingas, jis turi peraugti į mokymosi kultūrą. Nuoseklių taisyklių. Grupėmis kalbama tyliai.
XX a. V. Suchomlinskis ir kt. buvo išmokyti, kaip išgyventi. Smulkius tarnautojus. Religinių apeigų, kulto ritualų, hieroglifų. Praktikavimas, klausymasis ir išmokimas. Kinijoje pirmosios mokyklos atsirado II tūkst. pr. Kr. raštas. (laisvųjų piliečių vaikams). Atėnų ugdymas buvo kitoks nei Spartoje. M.T. Ugdymas viduramžiais. Astronomija, muzika). Tiesiog iškalimu. Žmogų, kuris mokymo procese įgyja daugiau laisvių. V. Ratkė. Protinių gebėjimų tenkinimo galimybes. Pažangių, šiomis dienomis aktualių, mokymo metodų taikymo. Kolegiumai) skirti jaunimą pritraukti prie Bažnyčios.
10 veiksmingų vertinimo metodų, kuriuos turėtų naudoti kiekvienas mokytojas
tags: #siuolaikines #mokymosi #teorijos #ikimokykliniame #ugdyme
