Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas ne tik džiaugsmo ir laukimo, bet ir daugybės pokyčių, kurie gali sukelti įvairias emocijas, ne visada teigiamas. Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Šie pokyčiai yra natūrali nėštumo dalis, tačiau svarbu suprasti jų priežastis ir mokėti su jais susidoroti.
Emociniai nėštumo pokyčiai: kodėl jie kyla?
Nėštumo metu organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie tiesiogiai veikia moters psichologinę būklę. Hormonų svyravimai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, susijusius su nuotaikų kaita, nerimu ir net depresija. Be hormonų įtakos, svarbų vaidmenį vaidina ir kiti veiksniai:
- Pokyčio išgyvenimas: Nėštumas, lauktas ar netikėtas, visada yra didelis gyvenimą keičiantis įvykis. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas.
- Nežinomybė ir kontrolės praradimas: Ypač pirmaisiais mėnesiais, kol dar nėra akivaizdžių nėštumo požymių, moteris gali jausti neužtikrintumą, abejoti, ar viskas gerai. Šis jausmas gali paskatinti atidžiau stebėti savo kūną ir ieškoti patvirtinimo iš gydytojų. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas.
- Fiziniai pokyčiai ir diskomfortas: Kūno transformacijos, juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas gali sustiprinti neigiamas emocijas. Nuolat pilnėjantis kūnas gali kelti nerimą dėl išvaizdos ir patrauklumo.
- Stresas ir nerimas: Nėštumo metu patiriamas stresas, nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės ar neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo gali sukelti ar sustiprinti neigiamas emocijas.
- Socialiniai ir ekonominiai veiksniai: Mažas šeimos gyvenimo lygis, pajamos, prasti santykiai su partneriu ar šeimos nariais, nesutarimai, palaikymo nebuvimas gali prisidėti prie liūdesio, kuris gali tęstis ir po gimdymo.
- Ankstesnė patirtis: Stiprūs emociniai sukrėtimai, išgąstis ar ilgi išgyvenimai nėštumo metu gali turėti neigiamos įtakos.
Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus. Žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu.
Neigiamų emocijų poveikis motinai ir kūdikiui
Nėštumo metu patiriamos neigiamos emocijos gali turėti reikšmingos įtakos ne tik motinos, bet ir besivystančio kūdikio sveikatai bei gerovei.
Poveikis kūdikio sveikatai:
- Moterys, kurias nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kurios jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama.
- Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria.
- Tuo pat metu (dėl kraujagyslių spazmo), jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai.
Poveikis kūdikio emocinei būsenai ir elgesiui:
- Padidėjęs motinos dirglumas, dažnos neigiamos emocijos nėštumo metu ir ypač jaudulys nėštumo pabaigoje, veikia vaiko emocinę būseną tolesniais gyvenimo metais.
- Daugiau streso patyrusios mamos pastebimai dažniau tikindavo, jog jų kūdikiai neretai atrodo pikti, verkia, yra neramūs, jei jie paliekami lovelėje.
- Paaugliai, kurie įsčiose patyrė įvairių dirgiklių, buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese.
Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyvinės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. Beje, šie skaičiai ženkliai išauga, jei šeimos gyvenimo lygis, pajamos yra mažos.
Kaip sumažinti neigiamų emocijų poveikį nėštumo metu?
Nors visiškai išvengti nerimo ir neigiamų emocijų gali būti sunku, svarbu mokytis juos valdyti ir sumažinti jų poveikį. Štai keletas patarimų:
Sąmoningas emocijų valdymas ir pozityvus mąstymas:
- Būsimoji mama gali sąmoningai veikti savo emocijas ir panaudoti jas daug efektyviau. Tai gyvybiškai svarbu vaikui, nes jo smegenys formuojasi veikiant jūsų mintims ir jausmams.
- Teigiamos motinos emocijos reikalingos vaikui dar iki jo gimimo, nes jos formuoja jo pozityviąją patirtį. Motinos mintys ir jausmai - vienas iš tų veiksnių, kurį galima kontroliuoti.
- Kai galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus. Stenkitės pakeisti neigiamas mintis pozityviais teiginiais, pavyzdžiui: ,,Aš žinau, kad pajėgsiu susitvarkyti”, ,,Aš klausysiu visų gydytojų nurodymų gimdymo metu ir man pavyks”.
Sveikas gyvenimo būdas ir streso mažinimas:
- Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis gali padėti stabilizuoti emocinę būseną. Rekomenduojama rinktis tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai - bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt.
- Judėkite: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštas, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine ir kt.
- Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių.
- Gilaus kvėpavimo pratimai, meditacija, joga, šokis, judėjimas ar plaukiojimas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Kiekvieną dieną reikėtų skirti bent kelias minutes apmąstymams, kuo ši diena yra graži, dėl ko jaučiate dėkingumą.
- Šviesos terapija - ji efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiųjų depresiją.
Bendravimas, parama ir profesionali pagalba:
- Bendraukite su artimaisiais, dalinkitės savo jausmais ir rūpesčiais. Svarbus ir pačių artimiausių žmonių teikiamas palaikymas, psichologinė parama mamai. Sutuoktinio vaidmuo šeimoje taip pat labai svarbus.
- Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Aptarkite, koks jo vaidmuo bus gimdyme, ko jūs iš jo tikitės.
- Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su neigiamomis emocijomis, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Gydytojas gali rekomenduoti lankytis psichoterapijos seansuose arba kognityvinę elgesio terapiją.
Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti.
Pogimdyminė melancholija, depresija ir psichozė
Nėštumo metu patiriami emociniai sunkumai gali tęstis ir po gimdymo. Svarbu atskirti įvairias pogimdymines būsenas:
- Pogimdyminė melancholija (baby blues): Pasireiškia iki 70-80 procentų gimdyvių, dažniausiai pirmosiomis dienomis po gimdymo. Tai lengviausia depresijos forma, kuriai būdinga didesnis nuovargis, dirglumas, nuotaikų kaitos, negatyvios mintys. Ši būsena paprastai praeina savaime per 1-2 savaites.
- Pogimdyminė depresija: Apie 10-20 procentų moterų patiria šią sudėtingesnę emocinę būklę, kuri gali išsivystyti iš pogimdyminės melancholijos. Simptomai apima didelį nuovargį, apatiją, gyvenimo džiaugsmo praradimą, neviltį, dažną verkšlenimą, panikos priepuolius, nenorą rūpintis vaiku, apetito bei miego pokyčius, pastovų nerimą, dirglumą, prastą savęs vertinimą ar net mintis apie savižudybę. Pogimdyminė depresija paprastai pasireiškia po gimdymo praėjus 5-7 savaitėms ir gali trukti iki 12 mėnesių. Ji reikalauja profesionalios pagalbos.
- Pogimdyminė psichozė: Tai gerokai retesnė, tačiau kur kas sunkesnė būklė, išsivystanti per pirmąsias dvi savaites po gimdymo. Jai būdingi neįprasti ar keisti elgesio modeliai, haliucinacijos, kliedesiai, stiprus nesidomėjimas kūdikiu ar net jo žalojimo mintys. Ši būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos.
KOMANDIRUOTĖ 5. INGRIDA ŠIMONYTĖ
Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija nepraeina savaime ir dėl to yra būtina pagalba arba pokyčiai kasdienybėje. Jeigu įtariate, kad jums pasireiškia pogimdyminė depresija ar savo aplinkoje žinote moterį, kuri išgyvena panašius jausmus, būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus, kad laiku būtų suteikiamas tinkamas gydymas. Nuo to priklauso ne tik mamos, bet ir kūdikio fizinė bei psichologinė sveikata bei gyvenimo kokybė.
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas. Mobilios krizių įveikimo komandos teikia konsultacinę pagalbą telefonu. Mamos linija - anoniminė emocinė parama.
Jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau.
tags: #negatyvios #mintys #nestumo #metu
