Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir naujų iššūkių. Būsimos mamos atidžiai stebi savo sveikatą, rūpinasi fizine ir emocine gerove. Tačiau, kai nėštumas derinamas su darbu, ypač fiziniu ar stovimu, svarbu žinoti apie galimą riziką ir kaip tinkamai apsaugoti save ir būsimą kūdikį. Šiame straipsnyje aptarsime stovimo darbo įtaką nėštumui, galimą riziką, teisinę apsaugą ir rekomendacijas, kaip užtikrinti saugų ir sveiką nėštumą.
Stovimo darbo rizika nėštumo metu
Nėštumas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių moters organizme, kurie gali būti paveikti darbo sąlygų. Stovimas darbas, ypač ilgas valandas, gali padidinti riziką susirgti tam tikromis nėštumo komplikacijomis.
Moterims, dirbančioms stovimą darbą, vaisiaus galvos apimties matmenys gali būti mažesni, be to, dirbančioms daugiau valandų per savaitę, gali sumažėti ne tik galvos apimtis, bet ir vaisiaus svoris. Tai rodo, kad nėščiųjų darbo sąlygos gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
Tyrimai rodo, kad tam tikri su darbu susiję faktoriai, tokie kaip ilgos darbo valandos, stovimas darbas, psichologinė įtampa darbe ar fiziniai faktoriai, gali turėti neigiamos įtakos gimdymo rezultatams. Nustatyta, kad dirbančioms nėščiosioms apie 4,3 proc. naujagimių gimė mažo svorio (mažiau nei 2500 g), o 4,3 proc. naujagimių gimė mažesnio nei gestacinis amžius svorio.
Galimos problemos
- Kojų venų varikozė: Ilgas stovėjimas gali sutrikdyti kraujotaką kojose, didinti spaudimą venoms ir sukelti venų varikozę. Nėštumo metu ši rizika dar labiau padidėja dėl hormoninių pokyčių ir padidėjusio kraujo tūrio.
- Kojų tinimas: Stovimas darbas gali sukelti kojų tinimą, ypač nėštumo pabaigoje, kai organizme sulaikoma daugiau skysčių.
- Nugaros skausmai: Nėštumo metu svorio centras pasislenka, o stovimas darbas gali sustiprinti nugaros skausmus.
- Priešlaikinis gimdymas: Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgas stovėjimas darbe gali būti susijęs su padidėjusia priešlaikinio gimdymo rizika.
- Persileidimo rizika: Esant dideliam fiziniam krūviui ir nepalankioms darbo sąlygoms, padidėja persileidimo rizika.
Pasidalinimas patirtimi
Daugelis moterų, dirbančių fizinį ar stovimą darbą nėštumo metu, susiduria su panašiais iššūkiais. Viena moteris, dirbusi fasuotoja fabrike po 12 valandų per dieną, visą dieną praleidusi ant kojų, klausė, kaip kitoms sekasi nešioti kūdikį. Kita moteris, dirbusi statybinių prekių parduotuvėje pardavėja, patyrė gresiantį persileidimą ir turėjo nutraukti darbą. Trečia moteris, dirbusi sandėlyje, patyrė stiprius skausmus pilvo apačioje ir nugaroje po to, kai jai teko kelti sunkias dėžes. Ji kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą.
Kai kurios moterys pasakoja, kad darbdaviams nerūpi, ar darbuotoja nėščia, todėl joms tenka dirbti sunkius darbus, kelti sunkius daiktus ir dirbti greitu tempu. Jos jaučia pilvo apačios maudimą darbo pabaigoje ir bijo, kas bus toliau. Šios patirtys rodo, kad nėštumo metu svarbu pasirūpinti savo sveikata ir imtis priemonių, kad išvengtumėte rizikos.
Teisinė apsauga nėščioms darbuotojoms Lietuvoje
Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms taikoma speciali darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta apsauga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekviena dirbanti besilaukianti, neseniai pagimdžiusi ar vaiką maitinanti moteris.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Maždaug 7 nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienos po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostokų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Ši išmoka skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Motinystės išmoka priklauso, jeigu nėščioji yra apdrausta motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios nėštumo bei gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Jei nėščioji neturi teisės gauti motinystės socialinio draudimo išmokos, ji gali gauti vienkartinę išmoką nėščiai moteriai siekiančią 257 eurus. Ji mokama, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų.
Atostogos vaikui prižiūrėti
Šios atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostoms. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, tačiau vaiko priežiūros išmoka gavėjo pasirinkimu mokama metus arba dvejus.
Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sukaks vieneri, kas mėnesį mokama 77,58 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, o pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sukaks dveji, pirmais metais ji siekia 54,31 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, antrais metais - 31,03 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“ (išmoka nemažėja įsidarbinus).
Vaiko priežiūros išmoką turi teisę gauti vienas iš tėvų ar globėjų ar kuris nors iš senelių. Išmoka priklauso, jeigu einantis atostogų žmogus yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Jeigu vaiko tėvai neturi reikiamo stažo, nes mokosi ar studijuoja, mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokymosi baigimo dienos vienam jų gali būti mokama 234 eurų per mėnesį išmoka studijuojančio ar besimokančio asmens vaiko priežiūrai. Išmoka ilgiausiai gali būti mokama, kol vaikui sukaks 2 metai.
Darbdavys turi užtikrinti darbuotojai teisę po nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis nei buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį.
Garantijos dirbant nėščiai
- Nėščioji gali pasirinkti dirbti ne visą darbo laiką, o vėliau sugrįžti dirbti visą darbo laiką.
- Nėščioji gali dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis turi tenkinti nėščiosios prašymą dirbti nuotoliniu būdu bent penktadalį visos darbo laiko normos. Jeigu darbas iš namų įmanomas, o darbdavys jo nesuteikia, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.
- Darbdavys negali atleisti nėščiosios. Kai nėščioji informuoja darbdavį įteikdama jam gydytojo pažymą apie nėštumą, darbuotojos nėštumo faktas laikomas oficialiai patvirtintu. Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus.
- Nėščiosios atostogų gali eiti anksčiau ir turi pirmumą. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei šešis mėnesius. Taip pat nėščiosios turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų eilę.
Darbo sąlygų užtikrinimas
Darbdavys turi įvertinti riziką. Tiek apie nėštumą, tiek apie neseniai įvykusį gimdymą ar apie maitinimą krūtimi darbdaviui reikia pranešti pateikiant sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. Ją gavęs darbdavys vertina profesinę riziką šių darbuotojų sveikatai. Apie vertinimo rezultatus ir kokų veiksmų bus imtasi, informuoja pačias darbuotojas, supažindina su vertinimo dokumentais.
Pavojingos darbo sąlygos apima darbą su medžiagomis, kurios sukelia vėžį, fizinį darbą, galintį pažeisti vaisių ar placentą, smūgius, vibraciją, sunkių krovinių kilnojimą, triukšmą, jonizuojančią spinduliuotę, elektromagnetinius laukus, labai didelį šaltį ar karštį, keliavimą, nepalanki darbo poza, protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai.
Nėščiosioms draudžiama dirbti esant pertekliniam slėgiui, pavyzdžiui, darbai aukšto slėgio patalpose ar povandeninio nardymo darbai; darbai su toksoplazmos ir raudonukės virusais, nebent darbuotojos imunizuotos; darbai su švinu ir jo junginiais ir kt.
Jeigu pakeitus darbo sąlygas neigiamo poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją jos sutikimu į kitą darbo vietą toje pačioje įmonėje. Čia darbuotojai turi būti mokamas ne mažesnis kaip anksčiau gautas darbo užmokestis. Kai nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbo vietą, kur nebūtų neigiamo poveikio, darbuotojai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.
Kai nėra galimybės į neigiamo poveikio neturinčią darbo vietą perkelti neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, jai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo išmokos.
Viršvalandžiai, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir komandiruotės - tik darbuotojos sutikimu. Jeigu šios darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jeigu nėščiosios neįmanoma perkelti į dieninį darbą, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, o jeigu tai krūtimi maitinanti ar neseniai pagimdžiusi moteris - jai suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.
Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.
Advokatė Evelina Kiznė: „Darbdaviai turi piktybinių darbuotojų, tačiau nežino, kaip juos atleisti.“
Rekomendacijos nėščioms moterims, dirbančioms stovimą darbą
- Pasitarkite su gydytoju: Aptarkite savo darbo pobūdį su gydytoju ir gaukite rekomendacijų, kaip saugiai dirbti nėštumo metu. Jei reikia, paprašykite pažymos, kad darbas yra nesaugus ir reikalauja lengvesnių sąlygų arba nedarbingumo.
- Informuokite darbdavį: Praneškite darbdaviui apie savo nėštumą ir aptarkite galimas darbo sąlygų pakeitimus. Darbdavys privalo įvertinti riziką ir imtis priemonių, kad užtikrintų jūsų saugumą.
- Dėvėkite patogią avalynę: Avėkite patogius, stabilius batus su gera atrama. Venkite aukštakulnių batų, kurie gali padidinti nugaros skausmus ir kojų nuovargį.
- Dėvėkite kompresines kojines: Kompresinės kojinės padeda pagerinti kraujotaką kojose ir sumažinti tinimą. Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamo kompresijos lygio.
- Darykite pertraukas: Reguliariai darykite pertraukas, kad pailsėtumėte ir pajudėtumėte. Pasivaikščiokite, atlikite tempimo pratimus.
- Atsisėskite, kai tik galite: Jei įmanoma, atsisėskite darbo metu. Jei tenka ilgai stovėti, pabandykite pasidėti koją ant paaukštinimo pakaitomis.
- Laikykitės taisyklingos laikysenos: Stovėkite tiesiai, ištieskite pečius ir įtraukite pilvą. Tai padės sumažinti nugaros skausmus.
- Venkite sunkių daiktų kilnojimo: Jei įmanoma, venkite kelti sunkius daiktus. Jei reikia ką nors pakelti, darykite tai atsargiai, lenkitės per kelius, o ne per nugarą.
- Gerkite daug vandens: Dehidratacija gali padidinti kojų tinimą ir nuovargį. Gerkite daug vandens visą dieną.
- Sveikai maitinkitės: Valgykite sveiką, subalansuotą maistą, kad gautumėte visų reikalingų maistinių medžiagų.
- Ilsėkitės: Miegokite pakankamai, kad organizmas galėtų atsigauti.
- Venkite streso: Stenkitės vengti streso darbe ir namuose. Jei jaučiatės įsitempusi, išbandykite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga ar meditacija.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiatės blogai, nedvejokite kreiptis į gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą.
Venų varikozė nėštumo metu
Nėštumas - tai ne tik nuostabus laukimas, bet ir didžiuliai pokyčiai moters kūne. Daugybė moterų pirmuosius venų varikozės simptomus pastebi būtent nėštumo metu. Dažna moteris skundžiasi kojų skausmais, tinimu, nuovargiu bei pasikeitusia kojų estetine išvaizda. Nors daugiausia dėmesio skiriama augančiam pilvukui, širdžiai ir bendrai savijautai, dažnai pamirštamas vienas tylus, tačiau nemalonus šio laikotarpio palydovas - venų varikozė.
Kaip vystosi venų varikozė nėštumo metu?
Nėštumo metu venų varikozės rizika ypatingai išauga dėl kelių priežasčių:
- Padidėjusio spaudimo dubens srityje;
- Dėl tam tikrų hormonų svyravimo pakitusių venų sienelių elastingumo;
- Dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme;
- Dėl padidėjusios kūno masės;
- Dėl mažesnio moters judrumo;
- Dėl kitų priežasčių.
Kai kada venų varikozė išsivysto ir visai jauniems asmenims - tai gali nulemti įgimti ypatumai, tam tikros traumos ar turėtos operacijos. Natūralus svorio augimas nėštumo metu taip pat papildomai apkrauna kojų venas.
Pagrindiniai rizikos faktoriai
Nors nėštumas pats savaime yra rizikos veiksnys, ne visos moterys susiduria su varikoze. Riziką didina:
- Paveldimumas (rizika išauga iki 80 proc., jei artimieji turėjo varikozę);
- Ankstesni nėštumai;
- Greitas svorio augimas;
- Lėtinės ginekologinės ligos;
- Buvusi hormoninė kontracepcija;
- Sėdimas ar stovimas darbas bei mažas fizinis aktyvumas.
Venų varikozės simptomai
Apie venų varikozę praneša šie simptomai:
- Kojų skausmas, tinimas ir nuovargis;
- Odos tempimas ir niežėjimas;
- Sutrūkinėję kapiliarai, paryškėjęs kojų venų tinklas, susiformavę mazgai.
Ką daryti, jei atsiranda venų ligų požymių nėštumo metu?
Pirma, ką reikėtų daryti, tai neužsiimti savigyda ir pasitarti su kraujagyslių chirurgu. Jis apžiūrės venų kraujotaką (tyrimas saugus ir neskausmingas) bei patars, ką daryti toliau.
Remiantis moksliniais tyrimais bei Europos kraujagyslių ir endovaskulinės chirurgijos draugijos rekomendacijomis, operacinis varikozinių venų gydymas nėštumo metu nerekomenduojamas, nes galimos rizikos dažnai viršija naudą. Paprastai jokie agresyvūs gydymo metodai negali būti taikomi, užtat konservatyvūs metodai, tokie kaip kompresinių kojų dėvėjimas ar gelių su heparino natrio druska (pavyzdžiui, Lioton) vartojimas gali būti labai naudingi. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Konservatyvūs gydymo metodai
Viena iš pagrindinių rekomenduojamų priemonių - kompresinės kojinės, kurios sumažina kojų venų diametrą ir pagerina kraujo nutekėjimą, taip mažindamos simptomus: sunkumą, tempimą ar skausmą. Specialistai rekomenduoja ir kitus paprastus, tačiau veiksmingus įpročius:
- Ilsintis patariama kelti kojas aukščiau širdies lygio, nes tai padeda sumažinti kojų tinimą ir skausmą, atsirandantį dėl kraujo sąstovio.
- Labai svarbu vengti tam tikrų pozų ir veiksmų, kurie gali pabloginti būklę: nesėdėkite sukryžiavusios koją ant kojos, nes tai tiesiogiai didina spaudimą venoms ir gali paskatinti varikozės atsiradimą ar pablogėjimą.
- Venkite nešioti sunkesnius svorius, kad papildomai neapkrautumėte venų sistemos.
