Vaiko globa yra aktuali tema Lietuvoje, ypač šeimoms, susiduriančioms su iššūkiais, dėl kurių tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Tai gali būti priklausomybės, sveikatos problemos, išvykimas į užsienį ar abejingumas. Dažnai artimiausi giminaičiai, tokie kaip seneliai ar krikštatėviai, imasi globoti vaikus. Tačiau norint teisiškai įteisinti globą, reikalingas oficialus procesas per atitinkamas institucijas.
Šiame straipsnyje aptariamas vaiko globos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, reikalavimai globėjams, finansinė parama ir kitos svarbios nuostatos.
Vaiko Globos Samprata ir Formos
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui.
Laikinoji globa (rūpyba)
Nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku.
Nuolatinė globa (rūpyba)
Taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
Ž. Kaminskienė, vaikus įsivaikinusi moteris, giria Prezidentūros pateiktas pataisas, kuriomis lengvinamas įsivaikinimo procesas, nustatant konkrečius terminus, kada nesirūpinę vaikais tėvai dar gali pasitaisyti. „Ypač sveikintina idėja ir noras, kad vaikai kuo greičiau patektų į šeimas, tačiau kad įstatymas veiktų, yra labai svarbu, kaip institucijos juos įgyvendina. Galbūt ir dabar įstatymai teoriškai veikia, bet žiūrint procesus, susiduriama su tokiomis situacijomis, kai už spausdintuvo užkrenta bylos ir pusę metų žmonės laukia, kada bus priimti dokumentai, taip pat laukia mokymų ir pan. Tie procesai, kurie galėtų trukti keturis mėnesius, užtrunka metus ir daugiau“, - teigė vaikus įsivaikinusi moteris.
Nors prezidentės siūlomos pataisos, jei bus priimtos Seime, įsigalios tik nuo kitų metų, Ž. Kaminskienė viliasi, kad savivaldybės jau nuo dabar pradės imtis veiksmų ir nebežiūrės į darbą taip biurokratiškai.
Kaip vyksta įvaikinimas
Moteris papasakojo, kokie procesai vyksta, kai šeima nutaria įsivaikinti: problemų - iki kaklo, tačiau galiausiai vaikelis šeimoje, pastebi ji, viską atperka.
- Visų pirma pateikiami dokumentai, o tada laukiama mokymų.
- Mokymų - viena šviesiausių šiame procese dalių, kur sužinojai informaciją apie auklėjimą ir apie tai, kokių problemų tikėtis priimant į šeimą ne biologinį vaiką.
- Po mokymų laukiamos išvados, lektoriai vertina, ar potencialūs įtėviai/globėjai gali įvaikinti/globoti.
- Sulaukus teigiamų išvadų, įtėviai/globėjai įrašomi į eilę Įvaikinimo tarnyboje ir įtėviai/globėjai laukia pasiūlymų.
Čia atsiranda biurokratiniai niuansai. Mūsų konkrečiu atveju buvo 20 darbo dienų, registruoti laiškai keliauja, tikslina. Mes vėliau sužinojome, kad jau buvo du berniukai, kurie mums galėjo būti pasiūlyti dviems mėnesiams anksčiau, bet registruoti laiškai keliauja ilgai“, - ironiškai kalbėjo Ž. Kaminskienė.
Kitas dalykas, ko labai tikisi vaikus įvaikinantys ar globoti priimantys asmenys - kad būtų suteikiama pagalba, kai vaikai jau atsiranda šeimose. „Nerturiu omenyje finansinės pagalbos, bet paslaugomis - psichologo paslaugomis, logopedo paslaugomis, fizinės raidos specialistų paslaugomis. Dabar situacija yra tokia - kai jau pasiimi vaiką, nesulauki net skambučio, kaip tau sekas - o gal įtėviai yra gilioje depresijoje“, - nurodė Ž. Kaminskienė.
Sunkumai laukė kitur
Su vyru 2,5 m. mergaitę globojanti Olga Malaškevičienė sako, kad sunkumai jų laukė ne auginant mergaitę ar ją adaptuojant, o bandant ją pasiimti į savo šeimą.
„Sunkumai mūsų laukė visai kitur - ne namuose, su vaiku nebuvo jokių problemų, ji ilgiau nei metus gyvena ir džiaugiasi, o mes dar labiau džiaugiamės. Problemos buvo teismo salėse ir biurokratiniuose kabinetuose. Vaikas nuo šešių mėnesių devynis mėnesius augo globos namuose. Tai buvo todėl, kad mama itin epizodiškai tą vaiką aplankydavo - čia buvo ta situacija, kad galbūt mama pasiims ir augins tą vaiką. Po 9 mėn. buvo priimtas sprendimas, kad mama nepasitaisys ir vaikas buvo atiduotas į mūsų šeimą. Mes tik po 11 mėn. ir tik samdomo advokato dėka tapome nuolatiniais globėjais. Biologiniams tėvams tuo pačiu nėra atimtos teisės - tik laikinai sustabdytos. Apie šitos mažos mergaitės įvaikinimą, kuri mane vadina mama, tėtį - tėčiu, seses - sesėmis, nes ji gyvena šeimoje, mes negalėsime kalbėti dar metus. Tokia yra sistema“ ,- nurodė O. Malaškevičienė.
Moteris sako negalinti pasakyti, kuri viena institucija labiausiai trukdo įsivaikinimo procesui. Pasak jos, atrodo, visi žmonės, su kuriais jie susidūrė, nuoširdžiai vykdo savo darbą, tačiau pati sistema yra netinkama.
„Mūsų atvejis - mes turime nuolatinę globą, mamai laikinai sustabdyta globa. Tai gal jau įvaikinimas galėtų būti? Ne, negalėtų. Reikia kreiptis po metų - po to, kai nustatyta nuolatinė globa. Kodėl po metų? Atsakymas „žinote, mes buvome pas vieną teisėją, kuris klausėsi, kodėl taip anksti kreipiamasi (dėl įsivaikinimo - red.), nes kreipėsi po 7 mėn. Tiesiog visi veikia pagal savo teorinius suvokimus ir pagal tai, kaip patys išmano“, - nurodo O. Malaškevičienė. Pasak jos, jeigu Prezidentės siūlomos įstatymo pataisos jau veiktų, jos globojama dukrytė būtų įvaikinta jau dabar.
Sisteminė valstybės nepriežiūra
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis spaudos konferencijoje Prezidentūroje žurnalistams nurodė, kad būtina keisti dabartinę situaciją, kuomet kai kurios šeimos vaikų įsivaikinimui ar globai laukia po kelerius metus.
„Kai kalbame apie sisteminę nepriežiūrą, kuomet vaikai paimami iš šeimų, kai tėvai jų neprižiūri, šiuo atveju sisteminė nepriežiūra yra iš valstybės pusės. Kažkuria prasme tai yra tam tikras nusikalstamas piktnaudžiavimas demokratinėmis procedūromis. Yra atlikta daug tyrimų ir visi žinome, kad institucinė globa daro žalą vaiko raidai, ypač pirmiesiems metams. Čia valstybė turi daryti viską, kad vaikas greičiau atsirastų šeimoje. Apibendrinant, viskam, kas skatina vaiko atsiradimo šeimoje greitumą, reikia pritarti“, - kalbėjo ministras.
L. Kukuraitis teigia, kad nėra vieno kaltojo dėl šios užtemptos įvaikinimo ir globos procedūros. Todėl ministras sako, kad reikia vieno žmogaus - koordinatoriaus, kuris padėtų šeimoms, norintiems įsivaikinti ar pradėti globoti.
„Tame ir problema, kad nėra įvaikinimo koordinatoriaus, kuris padėtų patektų į globą. Yra daug institucijų - ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir globos namai, ir teismas, kurios veikia atskirai, bet vieno asmens, kuris padėtų vaikui ir šeimai padėtų greičiau praeiti tą procedūrą, nėra. Tad praktiškai visos institucijos savo etapuose gali piktnaudžiauti užlaikydamos procedūrą“, - kalbėjo ministras. Koordinatoriaus atsiradimas nėra siūlomas Prezidentūros pataisose, tačiau L. Kukuraitis teigia, kad jis atsiras su kitais įstatymo paketais, kurie bus svarstomi artimiausiu metu.
Pokyčiai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui įstatymų pataisas, kurios numato daug naujovių, susijusių su rizikos šeimose augančiais vaikais, globos ir įvaikinimo procesais. Prezidentė numato konkrečius terminus, kas turi vykti su neprižiūrimais ar smurtą patiriančiais vaikais, įteisinti profesionalius globėjus ir pagerinti sąlygas įsivaikinantiems vaikus asmenims.
Prezidentė siūlo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybai (VTAT) gavus informaciją apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, Tarnyba turi ne vėliau kaip per vieną dieną (nesvarbu, ar darbo diena, ar savaitgalis, ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti - nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motiną krizių centre, šeimynoje ar perduoti jį budinčiam globėjui), parengti darbo su šeima planą ir etc. Iki šiol šis terminas buvo nekonkretus - apibrėžiamas kaip „nedelsiant“, o tai galėjo tęstis net kelias savaites ar dar daugiau.
Jeigu per du mėnesius, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeičia - jie nepriima siūlomos pagalbos, nesistengia išsivaduoti iš priklausomybių, pagal prezidentės pataisas VTAT privalėtų kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti jų tėvystės teises. Laikinas tėvystės ribojimas privalo būti peržiūrimas ne vėliau kaip per 12 mėn. Per šį laiką su tėvais turi būti nuolat aktyviai dirbama, o tėvams, rodantiems akivaizdžias pastangas keistis, vaikai gali būti grąžinami ir anksčiau nei per 12 mėn. Jei tėvai per šį laiką visgi nepradeda rūpintis savo vaikais, VTAT turi kreiptis į teismą ir prašyti laikiną tėvystės ribojimą pakeisti nuolatiniu. Taip biologiniai tėvai praranda teises į savo vaikus, o šiems atveriamas kelias būti įvaikintiems.
Iki šiol jokių terminų nebuvo, todėl tėvai galėdavo kad ir dešimt metų turėti laikinai apribotas tėvystės teises. Toks vaikas nėra įvaikinamas, jis tarsi „pakimba“ globos įstaigoje.
„Terminai atsiranda su aiškiu tikslu. Vaikas neturi kabėti ir būti tėvų neveiklumo, neatsakomybės ir nenorėjimo rūpintis bei institucijų, kurios turi rūpintis vaiko teisėmis, neveiklumo auka. Čia atsiranda aiškūs terminai, kada ir viena pusė - biologiniai tėvai, ir kita pusė - institucijos, besirūpinančios vaiko teisėmis ir apsauga - žino, kiek laiko viena pusė turi taisytis, o kita padėti tai pusei, kuri turi taisytis, arba, jei neįvyksta pozityvus pokytis ir vaikui nesukuriama saugi aplinka grįžti į šeimą, imtis žingsnių sekančiam etapui. Šiai dienai didžioji problema globos ir įvaikinimo procese yra įsitempę laike šie visi procesai“, - nurodo prezidentės patarėja L. Antanavičienė.
Keičiasi įvaikinimas
Prezidentė siūlo suteikti pirmenybę įsivaikinti šeimynoms arba giminėms, jau laikinai globojantiems įvaikinamą vaiką. Jei be tėvų globos likusios vaiko brolis/sesuo jau yra įvaikintas ar globojamas šeimoje, VTAT numatoma pareiga tokį vaiką siūlyti įtėviams/globėjams, kurių šeimoje auga jo brolis/sesuo.
Prezidentūra taip pat siūlo prilyginti vaiko priežiūros sąlygas (išmokas, atostogas) įsivaikinusiai šeimai toms sąlygoms, kuriomis naudojasi biologiniai tėvai gimus vaikui. Atskaitos taškas - ne vaiko amžius, o vaiko atsiradimo šeimoje data. Taip įtėviai galės naudotis tomis pačiomis socialinėmis garantijomis (pavyzdžiui, atostogomis) kaip ir šeimoje gimus vaikui. Šiuo metu įtėviai, įsivaikinę vaiką, gauna tris mėnesius atostogas - po pataisų galės rinktis metus arba dvejus su atitinkamai mažėjančiomis išmokomis.
Taip pat siūloma užtikrinti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiek biologiniams tėvams, tiek globėjams ir įtėviams, tvarkant dokumentus įvaikinimui ir globai, atstovaujant teismuose. Įvaikinančius asmenis siūloma atleisti nuo žyminio mokesčio - 41 euro. Prezidentė taip pat siūlo didinti amžiaus cenzą būsimiems įtėviams nuo 50 iki 55 metų. Taip pat siekiama užtikrinti globoti ir įvaikinti pasirengusių žmonių saugumą - atsisakyti šiuo metu taikomo įpareigojimo bylos dokumentuose biologiniams tėvams atskleisti būsimų įtėvių asmens duomenis.
Įteisinama galimybė, kad teismas dar įvaikinimo procese gali priimti sprendimą perkelti vaiką į šeimą daug anksčiau, kol sprendžiamos biologinių tėvų problemos ar kol sutvarkomas „teisinis statusas“ įvaikinimui. Visgi, jei vaikas jau būna perkeltas į šeimą, o biologiniai tėvai pasitaiso, jis grąžinamas biologiniams tėvams.
Reikalavimai Globėjams
Ne kiekvienas asmuo gali tapti vaiko globėju. Svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką. Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tačiau Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku. Svarbu, kad šeimos aplinka būtų tinkama vaiko augimui ir vystymuisi. Asmuo turi gebėti sukurti ir palaikyti teigiamus santykius su vaikais.
Kaip Tapti Vaiko Globėju?
Norint tapti vaiko globėju, reikia atlikti šiuos veiksmus: Kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą. Pateikti reikiamus dokumentus, įskaitant medicininę pažymą (forma Nr.Finansinė Parama Globėjams.
Vaiko Ryšiai su Biologiniais Tėvais
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai yra svarbiausi, ir jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
Vaiko Globa Šeimynoje
Civiliniame kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik tada, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Tačiau dėl įstatymu nenustatytų palankių sąlygų globai šeimoje ar šeimynoje, institucinė globa išlieka „paklausi“ Lietuvoje. Pažymėtina, kad tokios vaiko globos formos, kaip vaiko globa šeimynoje ir vaiko globa institucijoje - yra dosniau remiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Toks teisinis reglamentavimas sukuria nelygias sąlygas vaikų globai, neskatina vaikų globos šeimose, nors būtent vaiko globa šeimoje yra vertinama kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus. Todėl teikiamais įstatymo projektais siekiama labiau skatinti vaikų globą šeimose, palaipsniui atsisakyti finansiniu požiūriu brangesnės vaiko globos institucijoje.
Globos Centrai: Pagalba Globėjams ir Vaikams
Globos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą globėjams ir vaikams. Globos centras vykdo visas funkcijas, kurios išdėstytos Globos centro ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. Asmenims, norintiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais), šeimynos steigėjais, dalyviais, budinčiais globotojais, įtėviais bei ketinantiems priimti vaiką laikinai svečiuotis ar teikti laikino atokvėpio paslaugą, ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams Globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu per 2 darbo dienas nuo jų kreipimosi raštu paskiria VVTAĮT atestuotus asmenis.
Budintis Globotojas: Reikalavimai ir Pareigos
Budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), šeimynos dalyviais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) ir šeimynos dalyviui keliamus reikalavimus, Socialinių paslaugų įstatyme budinčiam globotojui, Civiliniame kodekse vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai ir Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui, dalyviui nustatytus reikalavimus. Asmenys, pageidaujantys globoti (rūpinti) be tėvų globos likusį vaiką, turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą Pagrindinę dalį. Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu, vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 6. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis tik išimtiniais atvejais, kai broliai ir seserys neišskiriami ir tai raštu suderinta su globos centru bei budinčiu globotoju.
Globėjas (rūpintojas): Teisės ir Pareigos
Globėjas (rūpintojas) vaiko globėju (rūpintoju) skiriamas Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Globėjas (rūpintojas) globoja (rūpina) vaiką savo gyvenamojoje vietoje, natūralioje šeimos aplinkoje ir įgyvendina Civiliniame kodekse numatytas globėjo (rūpintojo) teises bei pareigas. Globėjas (rūpintojas) gali laikinai prižiūrėti vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) ir laikinoji globa (rūpyba) dar nenustatyta, kol jam globa (rūpyba) bus nustatyta, taip pat kai budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) ir, esant galimybėms, šeimynos dalyviams reikia suteikti laikiną atokvėpį. Globėjas (rūpintojas) nesusijęs giminystės ryšiais, vienu metu negali globoti (rūpinti), prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius globėjo, nesusijusio giminystės ryšiais, šeimoje - ne daugiau kaip 6. Globojamų (rūpinamų), prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai ir seserys.
Civilinio proceso kodekso pataisos
Civilinio proceso kodekso pataisomis (XIIP-2868) siūloma aiškiau reglamentuoti bylų dėl įvaikinimo ir bylų dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo klausimus bei užtikrinti, kad šioms byloms teismuose būtų teikiamas prioritetas. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, iš 2014 m. nagrinėtų bylų dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo 94 bylos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos nuo 6 iki 12 mėnesių, o 20 bylų nagrinėta ilgiau nei 12 mėnesių. Tai reiškia, kad kasmet daugiau nei šimtas vaikų yra priversti laukti, kol jie galės augti jų interesus geriausiai atitinkančioje aplinkoje su įtėviais (tėvais pagal įstatymą) ar nuolatiniais globėjais. Dėl ilgos bylų nagrinėjimo trukmės sunkėja vaiko galimybė patekti į šeimą.
Globos Koordinatoriaus Funkcijos
Pagalbai budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynų dalyviams, įtėviams (gavus įtėvių prašymą teikti pagalbą) ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams koordinuoti globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu paskiria globos koordinatorių (nurodomos globos koordinatoriaus pareigos, vardas, pavardė bei asmens, kuriam bus teikiamos paslaugos, vardas, pavardė, gimimo data). Globos koordinatorius paskiriamas globos centro vadovo įsakymu per 3 darbo dienas nuo globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties pasirašymo dienos ar nuo globėjo (rūpintojo) paskyrimo dienos, ar nuo šeimynos įsteigimo dienos, ar nuo įtėvių rašytinio prašymo teikti pagalbą gavimo dienos. Globos koordinatorius tvarko kiekvieno budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynų dalyvių, įtėvių bylą, kurioje pateikiamas individualus jų poreikių vertinimas, stiprybės ir silpnybės, Planas bei reikalingų paslaugų teikimo eiga (Globos centro tvarkos aprašo 1 priedas).
Per 30 kalendorinių dienų nuo prižiūrimo vaiko apgyvendinimo šeimoje dienos kartu su kitais globos centro specialistais organizuoja visų individualių prižiūrimo vaiko sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialiųjų ir kitų poreikių įvertinimą, atsižvelgdamas į vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje (pagal tai, kokie galimi vaiko teisių pažeidimai buvo nustatyti, kokios rizikos identifikuotos) ir budinčio globotojo šeimoje, taip pat į socialinę riziką, negalią, ypatumus, susijusius su vaiko amžiumi, branda, įgūdžiais, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe, santykius su tėvais, emociniais ryšiais susijusiais asmenimis, budinčiu globotoju ir kartu gyvenančiais šeimos nariais, bendraamžiais, bei kitus aspektus, pagal individualių poreikių vertinimo ir pagalbos planą (Globos centro tvarkos aprašo 1 priedas). Analizuojant individualius kiekvienos srities poreikius, turi būti įvertinti prižiūrimo vaiko, budinčio globotojo ir kartu gyvenančių šeimos narių poreikiai, kylantys dėl budinčio globotojo veiklos. Išskiriamos prižiūrimo vaiko, budinčio globotojo ar šeimos narių stiprybės ir silpnybės, padedančios ar trukdančios tenkinti konkretų poreikį. Reguliariai (ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites, intensyvios pagalbos atvejais - ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę) teikia ir (ar) organizuoja individualias konsultacijas budinčiam globotojui ir prižiūrimam vaikui. Palaiko ryšį su budinčiu globotoju ir jo prižiūrimu vaiku tiesiogiai ir (ar) ryšio priemonėmis (skambučiais, el. paštu). Reguliariai organizuoja psichologo konsultacijas budinčiam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui. Prižiūrimo vaiko adaptacijos laikotarpiu, laikinai apgyvendinus prižiūrimą vaiką budinčio globotojo šeimoje, nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą) kitoje šeimoje ar pakeitus budintį globotoją, intensyvi psichologo pagalba budinčiam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui teikiama 2 savaites iki ir 2 savaites po šių sprendimų, lemiančių šias aplinkybes, įsiteisėjimo. Šiuo laikotarpiu psichologas suteikia po 2-5 papildomas konsultacijas.
Rūpyba
Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
