Socialinė globa yra reikšminga socialinės politikos dalis, jai skiriama nemažai lėšų (dažniausiai apie 0,5-3 % šalies BVP, iš jų daugiau nei pusė - viešosios lėšos). Socialinės globos terminas vartojamas slaugoje, sociologijoje, socialiniame darbe, socialinėje politikoje. Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų ar galimybių rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Paprastai socialinė globa yra skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims.
Socialinės globos sistema, jos sankloda, pagrindiniai įgyvendintojai, jų atsakomybės ir funkcijos, socialinės globos poreikio nustatymas ir paslaugų teikimo būdai reglamentuojami teisės aktais. Lietuvoje socialinė globa laikoma specialiąja socialine paslauga. Socialinės globos įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas (2006).
Socialinė globa socialinės politikos kontekste reiškia valstybės teikiamą ar garantuojamą pagalbą asmenims ar šeimoms, turinčioms socialinių problemų ir negalinčioms savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniu gyvenimu. Socialinė globa gali būti teikiama vaikams, pagyvenusiems asmenims, neįgaliesiems ir kitų socialinių grupių asmenims socialines paslaugas teikiančiose specialiose įstaigose. Socialinė globa apima ir šeimos narių tarpusavio pagalbos teikimą seniems, neįgaliems jos nariams.
Slaugos srityje socialinė globa reiškia holistinį požiūrį į žmogaus sveikatą ir jam reikalingą ne tik medicininę, bet ir socialinę pagalbą. Socialinės globos terminas plačiai vartojamas gerovės valstybės tyrimuose pabrėžiant, kad socialinė globa yra tam tikra valstybės, šeimos ir rinkos sąveika, jų santykių tinklas.
Socialinės globos formos ir rūšys
Pagal trukmę skiriama dienos globa, trumpalaikė (iki šešių mėnesių) ir ilgalaikė (teikiama daugiau nei šešis mėnesius, dažniausiai slaugos namuose ar senelių namų slaugos skyriuose ryškių savarankiškumo problemų turintiems asmenims) socialinė globa. Socialinei globai specialioje įstaigoje arba asmens namuose teikti įmonei, įstaigai ar šeimynai išduodamos specialios licencijos.
Dienos socialinė globa namuose - tai kasdienė pagalba tiems, kuriems dėl amžiaus, ligos ar negalios sunku pasirūpinti savimi ir atlikti kasdienius darbus. Pagalba į namus - tai socialinės paslaugos, teikiamos asmens namuose, siekiant padėti asmeniui tvarkytis buityje, rūpintis asmeniniu gyvenimu ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Asmeninis asistentas - tai socialinė paslauga, skirta suaugusiems asmenims su negalia, siekiant padėti jiems būti savarankiškesniems kasdieniame gyvenime, išlikti aktyviais bendruomenėje.
Socialinės paslaugos į namus tampa ne tik pagalbos forma, bet ir tiltu tarp savarankiškumo, troškimo likti savame pasaulyje ir artimųjų noro užtikrinti deramą priežiūrą. Nuoširdus ir šiltas bendravimas, lankstūs paslaugų grafikai, puiki alternatyva institucinei globai, saugus savarankiškas gyvenimas - tai privalumai, kuriuos siūlo socialinė globa namuose.
Kam teikiama socialinė globa?
Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas. Asmuo už dienos socialinę globą moka savivaldybės institucijos nustatyta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka.
Savivaldybės maksimalus dienos socialinės globos asmens namuose išlaidų finansavimo dydis yra 0,27 BSI (bazinė socialinė išmoka) už valandą.
Formalios ir neformalios socialinės globos diskusija
Išsiskiria nuomonės, ar turėtų būti skatinama formali (teikiama profesionalų), ar neformali (teikiama neprofesionalų, dažniausiai šeimos narių) socialinė globa. Nuo 20 a. pabaigoje socialinės globos organizavimo tendencijos ir principai ėmė keistis: pradėta akcentuoti neformalios ir formalios socialinės globos integracija, asmens galimybė rinktis iš šių socialinės globos formų, neformali socialinė globa skatinama ne tik siekiant mažinti valstybės socialines išlaidas, bet ir didinant globojamų asmenų savarankiškumą, reikšmingesnė savigalba sudarant prielaidas bendruomenėms pasirūpinti savo narių gerove. Atsiranda išmokos už neformalią socialinę globą, mokamos globojantiems ar globojamiems asmenims.
Formalių socialinės globos paslaugų poreikį didina šiuolaikinės visuomenės tendencijos: aktyvėjantis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, kintanti šeimos sudėtis (daugėja skyrybų ir šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų, mažėja susituokusiųjų skaičius, sensta visuomenė).
Mintis apie globos namus dažnai kelia nerimą: „Kaip svetimi žmonės gali juos suprasti? Ar jie gaus tokią pat meilę ir dėmesį? Tokiu atveju daugelis šeimų ieško alternatyvos - socialinės priežiūros į namus, nes tai suteikia galimybę išlaikyti artimą ryšį su savo artimaisiais ir tuo pačiu užtikrinti profesionalią pagalbą.
Socialinės globos atskyrimas nuo testamentinės globos
Socialinės globos negalima tapatinti su LR Civilinio kodekso (CK) 3.238 straipsnyje nustatyta globa. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją tolieje srityje. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
